Akių traiškanojimas - dažna problema, ypač tarp naujagimių ir kūdikių, tačiau neretai pasitaikanti ir tarp suaugusiųjų. Kai vaiko akys ima ašaroti, traiškanoja, parausta, dažniausiai įtariame akių uždegimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines akių traiškanojimo priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones, kad galėtumėte tinkamai pasirūpinti savo vaiko akių sveikata.
Kas yra akių traiškanojimas?
Akių traiškanos - tai natūralios išskyros, susidarančios akyse, siekiant apsaugoti jas nuo dulkių, bakterijų ir kitų svetimkūnių. Nedidelis traiškanojimas rodo, kad akys sveikos ir atlieka visas funkcijas. Jis nekenksmingas, atlieka natūralią apsauginę funkciją, taip išsivalo akys. Traiškanas paprastai sudaro negyvos odos ląstelės, riebalinės ir gleivinės išskyros iš akių liaukų bei smulkūs svetimkūniai (dulkės, makiažo likučiai), patekę į akį. Dieną šios išskyros nesikaupia, nes dažnai mirksime ir ašarų plėvelė padeda jas nuplauti. Miegant šis procesas nevyksta, todėl visos išskyros susikaupia vidiniuose akių kampučiuose ir palei blakstienas. Tačiau, jei išskyrų kiekis padidėja, jos tampa pūlingos, klampios ar gelsvos spalvos, tai gali būti tam tikro negalavimo požymis.
Pagrindinės akių traiškanojimo priežastys
Akys tiek naujagimiams, tiek vaikams, tiek suaugusiems gali traiškanoti dėl daugybės priežasčių. Šiltas ar karštas oras, saulės vonios, maudymasis baseine, vandens telkinių vanduo, dulkės, smėlis ar nešvarumai, oro kondicionierius, sausas oras - visi šie faktoriai tiesiogiai veikia tiek priekinį, tiek užpakalinį akies segmentą ir gali lemti regėjimo problemas. Dažniausios akių traiškanojimo priežastys:
- Konjunktyvitas (akių junginės uždegimas): Tai gleivinės, kuri dengia vidinę vokų pusę, uždegimas. Vaikas gali susirgti į akis patekus bakteriniam ar virusiniam užkratui. Konjunktyvitas gali būti kelių tipų:
- Bakterinis konjunktyvitas: Sukelia bakterijos. Akys parausta, ašaroja, pūliuoja, rytais vokai būna sulipę nuo traiškanų. Kai ligos eiga sunkesnė, gali parausti net akių obuoliai. Bakterinio konjunktyvito išskyros iš akių dažniausiai būna tirštesnės, jos būna geltonos ar žalios spalvos. Ryte po miego pacientai dažnai negali atmerkti akių vokų, kuriuos traiškanos visiškai sulipdo.
- Virusinis konjunktyvitas: Sukelia virusai. Akytės nepūliuoja arba pūliuoja mažai, išskyros būna vandeningos, kartais net kraujingos. Virusinis konjunktyvitas tai herpes ar kitų virusų sukeltas akies junginės uždegimas. Virusinio konjunktyvito išskyros iš akių paprastai būna skaidrios ir vandeningos, taip pat gali būti baltų arba gelsvų traiškanų.
- Alerginis konjunktyvitas: Sukelia įvairūs alergenai: žiedadulkės, namų dulkių erkutės, naminių gyvūnų kailis, plunksnos, mikroskopiniai grybeliai. Maisto alergenai alerginį konjunktyvitą sukelia labai retai. Vaiko akys parausta, niežti, ašaroja, paburksta vokai, jie gali patinti. Sergant alerginiu konjunktyvitu, išskyros iš akių dažniausiai būna vandeningos. Tačiau alerginis konjunktyvitas nėra užkrečiamas. Jei vaikui yra ne tik alerginis konjunktyvitas, bet ir rinitas, vadinasi, serga šienlige, kuri vaiką vargina tam tikru metų laiku. Priklauso nuo to, kam mažylis yra alergiškas.
- Užsikimšęs ašarų latakas: Dažna būklė naujagimiams, kai ašaros nepatenka į jų nuvedamuosius kanalėlius. Tie kanalėliai yra vidiniuose akių kampuose, ten, kur pastebimas mažytis iškilimas. Ašarų nuvedamieji kanaliukai (vienas arba abudu) gali būti užakę arba padengti plonyte plėvele, kuri išliko nuo gimimo (gimus ši plėvelė dažniausiai plyšta). Akis traiškanoja nuolat, bet be paraudimo ar skausmo. Trečią-ketvirtą gyvenimo savaitę (o kartais ir vėliau) daugumos naujagimių akys ašaroja dėl to, kad ašaros nepatenka į jų nuvedamuosius kanalėlius. Dėl to jie gali dažnai užsikimšti. Naujagimių ir mažų kūdikių nosies landos yra siauros. Dėl to jos greitai užsikemša plaukučiais nuo patalynės, dulkėmis, pieno likučiais.
- Blefaritas: Vokų kraštų uždegimas. Jam būdingas akių vokų niežėjimas ir skausmas, taip pat akių vokų sulipimas tarpusavyje, dėl ko tampa sunku atsimerkti, ypač po nakties miego. Be to, gali pasireikšti jautrumas šviesai bei akių paraudimas. Blefarito atsiradimo priežastys gali būti labai įvairios, pavyzdžiui, padidėjęs bakterijų skaičius voko krašte, įvairios odos ligos (atopinis ar seborėjinis dermatitai, rožinė, žvynelinė ir kt.), nepakankama asmeninė higiena ar blakstienų erkutės.
- Keratitas: Ragenos uždegimas, pasireiškiantis akių paraudimu ir gausiu ašarojimu, jautrumu šviesai bei akių vokų spazmais. Dar vienas dažnas simptomas - svetimkūnio pojūtis akyje. Keratitą gali sukelti įvairios bakterijos, grybeliai, pirmuonys, virusai, taip pat autoimuninės ligos bei tam tikros infekcinės ligos. Pagrindiniai rizikos faktoriai keratito atsiradimui yra kontaktinių lęšių nešiojimas (ypač jei nesilaikoma nešiojimo režimo bei lęšiai prižiūrimi netinkamai), tam tikros akies paviršiaus ligos ar akies trauma.
- Dakriocistitas: Ašarų maišelio uždegimas. Dažniausiai jis atsiranda dėl ašarų latako, kuris jungia ašarų liaukas su nosies ertme, užsikimšimo. Tokiu atveju ašarų maišelyje ima kauptis skystis, ir gali atsirasti infekcija. Dakriocistitas pasireiškia skausmu ir kitais nemaloniais simptomais, tačiau pagrindinis požymis - gleivių išsiskyrimas. Gali būti tiek suaugusiems, tiek naujagimiams.
- Miežis: Nedidelis, skausmingas guzelis, kuris atsiranda ant akies voko išorinėje arba vidinėje pusėje. Nors jis gali būti išties skausmingas, tačiau yra lengvai gydomas ir dažniausiai išnyksta savaime. Miežis gali atsirasti ant vienos akies arba ant abiejų.
- Svetimkūnis akyje: Vaikas gali skųstis diskomfortu, mirksi dažniau, akis parausta.
- Peršalimas ar sinusitas: Nosiaryklės infekcijos gali išplisti į ašarų latakus, sukelti išskyras.
- Akių pažeidimai: Net nedidelis akies sužalojimas gali sukelti kraujagyslės plyšimą.
- Akių operacijos: Kai kurios akių operacijos gali padidinti kraujavimo riziką.
- Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija gali susilpninti kraujagyslių sieneles ir padidinti plyšimo riziką.
- Kontaktiniai lęšiai: Pasenusių ar pažeistų kontaktinių lęšių nešiojimas, per ilgas nešiojimas, pasenusio kontaktinių lęšių priežiūros tirpalo naudojimas gali sukelti traiškanojimą. Taip pat ir miegojimas neišsiėmus kontaktinių lęšių. Sutrikus deguonies tiekimui į rageną, ir akių sekrecijos liaukoms išskyrus pernelyg daug baltymų, prasideda komplikacijos ir akys supūliuoja. Dažniausiai kylanti infekcija, susijusi su kontaktiniais lęšiais, yra keratitas. Tai - rimčiausia komplikacija, su kuria gali susidurti kontaktinių lęšių nešiotojai.
Taip pat karštas oras didina sausų akių sindromo paūmėjimą, blakstienų šaknų maišeliuose gyvenančių erkučių suaktyvėjimą. Jos labai mėgsta šilumą ir suaktyvėja šiltuoju metų laiku. Vanduo ir smėlis gerai atspindi ultravioletinius spindulius, todėl kai žmogus žvejoja, maudosi, deginasi, jį veikia dar didesnis UV spindulių kiekis. Pagrindinės ligos, kurias gali sukelti saulės šviesoje esanti UV spinduliuotės dozė - fotokeratitas ir fotokonjunktyvitas. Būtent šie sutrikimai, dažniausiai ir apibūdinami kaip akių skausmas, dilgčiojimas, paraudimas, ašarojimas, svetimkūnio jausmas akyje, padidėjęs vokų jautrumas.
Ką daryti namuose, jei vaikui traiškanoja akys?
Jei vaiko bendra savijauta gera, temperatūros nėra, o traiškanos nestiprios, galite suteikti pirmąją pagalbą namuose:
Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai
- Akių valymas: Naudokite sterilią drungną vandenį ar vaistinėje įsigytą fiziologinį tirpalą. Sudrėkinkite vatos diską ir valykite akį nuo išorinio kampučio į vidų. Kiekvienai akiai naudokite atskirą diską. Mūsų dukrytei puliavo. Buvom klinikose pas akių gydytoją, tai ji mums griežtai uždraudė naudoti ramunėlių arbatą valyt akytėm. Patarimai buvo tokie: valyt paprastu vandeniu, pradedant nuo šoninio akies kampo link nosytės.
- Drėgnas kompresas: Jei akis paraudusi ar niežti - uždėkite trumpam drungną (ne karštą!) kompresą, tai padės sumažinti dirginimą.
- Masažas: Švariu mažuoju pirštu švelniais sukamaisiais judesiais pabandykite pamasažuoti vidinį akies kamputį. Taip pabandykite atverti ašarų kanaliukus.
- Dažnas rankų plovimas: Ypač, jei traiškanojimo priežastis - infekcija. Išmokykite vaiką neliesti akių nešvariomis rankomis.
- Akių lašai (pasikonsultavus su gydytoju): Jei įtariamas konjunktyvitas - gydytojas gali paskirti antibakterinių arba antivirusinių akių lašų. Nevartokite bet kokių akių lašų be specialisto rekomendacijos!
Jauni tėvai neretai painioja akių uždegimą su kūdikystėje dažnu akyčių traiškanojimu. Dažno kūdikio akys ne pūliuoja, o tik traiškanoja. Jas pakanka atsargiai valyti vatos tamponu, suvilgytu atvėsusiu virintu vandeniu arba ramunėlių nuoviru.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina kreiptis į gydytoją, jei:
- Akys labai paraudusios, ištinusios ar skausmingos.
- Traiškanos tampa vis gausesnės, pūlingos.
- Vaikas skundžiasi skausmu, „tarsi smėlio“ pojūčiu akyje.
- Sutrinka regėjimas, vaikas sako „blogai mato“.
- Kartu pasireiškia aukšta temperatūra.
- Traiškanojimas tęsiasi ilgiau nei 3-4 dienas.
- Akių traiškanojimas nešiojant kontaktinius lęšius. Pasireiškus akių infekcinei ligai, pagausėjus ar pakitus traiškanų spalvai rekomenduojama tuoj pat išsiimti kontaktinius lęšius bei kreiptis į oftalmologą.
Gydymas
Tinkamai (kaip skyrė gydytojas) lašinant ir laikant vaistus, uždegimas nesunkiai išgydomas. Lašiukus reikėtų saugoti vėsioje, nesaulėtoje vietoje, kad nesugestų. Neretai tėvai daro klaidų - vaistų lašina daugiau ar mažiau kartų per dieną, per trumpai ar per ilgai. Uždegimas greičiau praeina, jei akys papildomai kelis kartus per dieną nuo kraštelio nosytės link išorės valomos iki kūno temperatūros atvėsusiame ramunėlių nuovire suvilgytu tamponu. Vieno arbatinio šaukštelio ramunėlių užtenka pusei stiklinės verdančio vandens.
Gydymas priklauso nuo akių traiškanojimo priežasties:
- Akių infekcijos: Akių gydytojas gali skirti antibiotikų arba antivirusinių akių lašų, tepalų ar kitų vaistų.
- Alergija: Gali būti skiriami nereceptiniai antihistamininiai akių lašai, kurie gali padėti palengvinti simptomus. Taip pat reikia vengti sąlyčio su alergenu. Šilti kompresai gali padėti numalšinti niežulį ir bendrą diskomfortą.
- Užsikimšęs ašarų latakas: Gydytojas gali patarti masažuoti ašarų lataką. Kai kuriais atvejais gali prireikti zondavimo procedūros. Na mums tai niekas nepadejo viska isbandem,vistiek teko zonduoti. Jei ilgai nepraeina, tai geriau zonduoti, kad susitvarkytu viskas. O mum nei masažai nei vaistukai nepadėjo,teko zonduot,viena akyte net du kart ir vistiek asaroja, gydytojai sako, kad jokių kliūčių neturėtų būt, turetu isaugt, bet va jau 1m.7men.
Akių priežiūra nešiojant kontaktinius lęšius
Jei nešiojate kontaktinius lęšius, svarbu tinkamai jais rūpintis, kad išvengtumėte akių infekcijų ir kitų komplikacijų:
Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas
- Prieš įsidedant ir išsiimant lęšius, kruopščiai nusiplaukite rankas su antibakteriniu muilu.
- Reguliariai keiskite kontaktinių lęšių tirpalą bei plaukite lęšių saugojimo indo.
- Kontaktiniai lęšiai neturi būti nešiojami ilgiau nei nurodo gamintojas.
- Visuomet stebėkite lęšių galiojimo laiką.
- Jei jums džiūsta akys, naudokite drėkinančius akių lašus, tinkančius naudojimui su kontaktiniais lęšiais.
- Nerekomenduojama maudytis ir mėgautis įvairiomis vandens procedūromis su lęšiais. Einant į baseiną, pajūrį ar vonią, lęšių geriau nesidėkite.
Kaip išvengti akių traiškanojimo?
Norint išvengti akių traiškanojimo, svarbu laikytis šių rekomendacijų:
- Laikykitės geros higienos: dažnai plaukite rankas, venkite liesti akis nešvariomis rankomis.
- Naudokite atskirus rankšluosčius ir higienos priemones.
- Venkite sąlyčio su alergenais, jei esate alergiškas.
- Jei nešiojate kontaktinius lęšius, laikykitės tinkamos priežiūros taisyklių.
- Saugokite akis nuo vėjo, dulkių ir kitų dirgiklių.
- Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją profilaktiniam patikrinimui.
Ką daryti, jei akyje atsirado kraujosruva?
Raudona dėmelė ant akies baltymo gali sukelti nerimą, tačiau dažniausiai tai nėra pavojinga. Tai gali būti subkonjunktyvinis kraujavimas, dažnai vadinamas trūkusia akies kraujagysle. Tai įvyksta, kai viena iš smulkiųjų kraujagyslių, esančių po plonu akies apsauginiu sluoksniu (jungine), plyšta ir kraujas išsilieja ant baltosios akies dalies (skleros). Nors tai atrodo grėsmingai, ši būklė dažniausiai nesukelia skausmo ir yra nepavojinga.
Subkonjunktyvinio kraujavimo simptomai:
- Ryškiai raudona dėmelė ant akies baltymo.
- Pilnumo pojūtis akyje.
- Pojūtis, tarsi akyje yra smėlio.
Svarbu pažymėti, kad subkonjunktyvinis kraujavimas neturi įtakos regėjimui ir nesukelia skausmo.
Subkonjunktyvinio kraujavimo priežastys:
- Įtampa: Kosulys, čiaudulys, sunkus daiktų kėlimas.
- Akių traumos: Net nedidelis akies sužalojimas gali sukelti kraujagyslės plyšimą.
- Akių operacijos: Kai kurios akių operacijos gali padidinti kraujavimo riziką.
- Aukštas kraujospūdis: Hipertenzija gali susilpninti kraujagyslių sieneles ir padidinti plyšimo riziką.
Subkonjunktyvinio kraujavimo gydymas:
Daugeliu atvejų subkonjunktyvinis kraujavimas praeina savaime per kelias savaites ir nereikalauja jokio specialaus gydymo. Jei jaučiate diskomfortą ar dirginimą, galite naudoti drėkinamuosius akių lašus. Jei kraujavimas atsirado dėl traumos, turėtumėte kreiptis į akių specialistą, kad jis įvertintų, ar nėra kitų sužalojimų. Jei kraujavimas kartojasi, apsilankykite pas savo šeimos gydytoją, kad jis ištirtų galimas priežastis, tokias kaip aukštas kraujospūdis ar kraujo krešėjimo sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą
tags: #naujagimiu #akiu #traiskanojimas