Darželio ir šeimos bendradarbiavimo formos: kelias į sėkmingą vaiko ugdymą

Įvadas

Vaiko kelias į gyvenimą prasideda šeimoje, kuri yra ypatinga socialinė institucija, atsakinga už gyvybės pratęsimą, vaiko auginimą, auklėjimą, lavinimą ir ruošimą gyvenimui už šeimos ribų. Šeima integruoja visus ugdomuosius poveikius, juos harmonizuoja, sustiprindama ar neutralizuodama jų įtaką. Tačiau šeimoje vaiko socialinis patyrimas dažnai būna ribotas, jis bendrauja tik su nedaugeliu žmonių - tėvais, broliais, seserimis, kai kuriais giminaičiais. Bendravimas su suaugusiais dažnai reiškiasi tik pastarųjų globa vaikui. Vaikų darželis papildo ugdymą šeimoje, plečia socialinį vaiko patyrimą, sudarydamas jam sąlygas realiai gyventi mažoje vaikų bendruomenėje, padeda perimti ar atgaivinti tradicines vertybes ir atskleisti bei ugdyti savo gebėjimus. Svarbiausias vaikų ugdymo darželyje tikslas - bendradarbiaujant su šeima puoselėti visas vaiko galias, lemiančias jo asmenybės vystymosi ir integracijos į visuomenę sėkmę.

Šeimos ir darželio bendradarbiavimo svarba

Šeimos ir darželio bendradarbiavimas yra esminis vaiko asmenybės formavimosi sėkmės laidas. Būtent šių dviejų institucijų tarpusavio pasitikėjimu ir pagarba grįstas bendradarbiavimas gali laiduoti vaiko asmenybės formavimosi sėkmę. Bendradarbiavimo taisykles nustato būtent suaugusieji, o vaikai jas vykdo entuziastingai arba paklusdami per prievartą, t.y. mokydamiesi ir tapatindamiesi su jais. Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarba akcentuojama daugelyje dokumentų. Lietuvos švietimo gairėse (1993m.) rašoma, kad darželio ir šeimos tarpusavio santykių sureguliavimas didele dalimi priklauso ir nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima, ir nuo jos bendrojo šeimos išprusimo.

Šeimos ir ugdymo įstaigos darbuotojų bendradarbiavimas - būtina sąlyga sėkmingam vaiko ugdymui(si), tačiau įtraukti tėvus į ugdymo įstaigos gyvenimą nėra paprasta. Pastebima tendencija, kad tėvai vis mažiau skiria laiko bendravimui su pedagogais, nors vaikų ugdymo(si) sunkumai, prasti rezultatai, elgesio problemos ir kita dažnai įvardijama kaip menko ugdytinių tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo pasekmė.

Bendradarbiavimas - raktas į sėkmę

Bendradarbiavimas - tai darbas kartu siekiant bendro tikslo. Bendradarbiaujant svarbu matyti ir jausti kitą, siekti susiklausymo, drauge artėti prie tikslo. Būtina jausti atsakomybę bendram darbui, visą laiką norėti, kad tikslas būtų pasiektas ir jo siekti. Jei darbo pabaigoje kiekvienas su džiaugsmu gali pasakyti: ”Tai mes padarėme”- iš tikrųjų buvo bendradarbiaujama (Butkienė, 1996m). Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Sėkmingas bendradarbiavimas - toks, kuris visiems jame dalyvaujantiems leidžia kiek įmanoma geriau patenkinti savo poreikius ir pasiekti tikslus. Svarbiausi gero psichologinio bendradarbiavimo požymiai: visi bendraujantieji jaučiasi esą svarbūs, vertinami, palaiko vieni kitus, dalijasi atsakomybe ir kartu sprendžia iškilusias problemas.

Principinės nuostatos

Siekdami remti vaikų mokymąsi ir tobulėjimą, tėvai ir mokytojai turi eiti išvien“. Darželio ir šeimos bendradarbiavimo svarbą įrodo ir pats ugdymo procesas. Juk šias abi institucijas jungia tas pats ugdomasis objektas - vaikas. Todėl būtinas ir vienodais reikalavimais pagrįstas pedagoginis poveikis, vienoda dorovinė pozicija. Jei tie poveikiai nesutampa, jei vaiką veikia du skirtingų vertybinių orientacijų auklėtojai, sunkėja pedagoginis procesas, t.y. labai sumažėja pedagoginio poveikio efektyvumas. Jeigu šeimoje auklėjimas netinkamas, žymiai lengviau padėti vaikui, kai mokytojai ir tėvai eina viena kryptimi - pasitardami, konsultuodamiesi ir diskutuodamiesi.

Taip pat skaitykite: Apžvalga: Knygos darželio auklėtojams

Šeimos dalyvavimo darželio veikloje formos

Šeimos dalyvavimas darželio veikloje yra labai svarbus vaikui ir jo šeimai, todėl geranoriška šeimos ir pedagogų sąveika - viena pagrindinių sąlygų, lemiančių visuminio vaiko ugdymo sėkmę.

Tėvų susirinkimai

Viena iš šeimos ir ikimokyklininių įstaigų bendradarbiavimo formų yra tėvų susirinkimas. Nesuklysiu pasakydama, kad tėvų susirinkimo metodika nė kiek ne lengvesnė už ugdomosios veiklos metodiką. Labai svarbu, kad susirinkime dalyvautų kuo daugiau tėvų. Manau, kad tai priklauso ne tik nuo tėvų pareigingumo, bet ir nuo to, kaip tėvai yra kviečiami į susirinkimą. Tai gali būti ne tik paprastas skelbimas lentoje, kviečiantis tėvus į susirinkimą, nurodant jo datą bei dienotvarkę. Tėvus labiau sudomina, pavyzdžiui, pačių vaikų paruošti kvietimai, į kurį auklėtoja įklijuoja kvietimo tekstą. Puikus būdas kuo daugiau sukviesti tėvelių į susirinkimą - tai yra vaikų dalyvavimas: pvz.: įvairūs vaikų koncertėliai, spektakliukai, išmoktų eilėraščių deklamavimas ir t.t. Į tokį susirinkimą paprastai susirenka beveik visi tėvai, netgi ateina seneliai ir močiutės. Susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo vietos (patalpos) paruošimo. Grupėje surengta vaikų piešinių, darbelių paroda. Tėveliai gali apžiūrėti vaikų aplankus su kelių metų vaikų piešiniais, palyginti juos, pasigrožėti. Taip pat susirinkimo sėkmė priklauso ir nuo pasirinktos susirinkimo temos aktualumo, todėl auklėtoja apmąsto, kas šiuo metu tėvams yra svarbiausia, kas jiems labiausiai rūpi. Susirinkimo metu turi būti skaitomas pranešimas, kuris yra aktualiausias tuo momentu. Kartais pažeidžiami elementarūs pedagoginės kultūros reikalavimai.

Kitos bendradarbiavimo formos

• Užrašai keliaujantys iš darželio į namus ir atgal: Kai namiškiams stinga laisvo laiko arba neturi telefono. Tokiems užrašams tinka paprasti sąsiūviniai, kuriuos vaikai papuošia ir atsineša į darželį. Rašoma bent kartą savaitėje apie vaiko sėkmes ir padėties pokyčius. Tinka bendradarbiavimui su tėvais kuriems nesunku mintis reikšti raštu.
• Informaciniai laiškai: Įrašomi renginiai, veiklos temos, kuo gali prisidėti tėvai, kaip tęsti temos plėtotę namuose.
• Šeimos kambarys: Jame gali būti įrengta biblioteka, būtų žaislų įmamų į namus, susirinkimų vieta. Nurodyti laiką kada kuo galima naudotis.
• Atmintinės tėvams: Įvairios atmintinės tėvams, pvz. “Atmintinė tėveliams“, “Patarimai tėvams“, “Gyvenimiški patarimai“ ir kt. Šie ir panašūs bukletai skatina tėvus geriau pažinti savo vaikus, susimąstyti apie įvairias problemas, taip pat šios atmintinės padeda tėvams geriau suvokti atsakomybę už vaikų auklėjimą ir ugdymą, juos skaitydami tėvai įžvelgtų savo klaidas auklėjime.
• Praktiniai užsiėmimai ir seminarai: Skirti padėti mažyliams augti emociškai ir fiziškai.

Iššūkiai ir trūkumai bendradarbiaujant

Šiandien susidariusi tokia atmosfera, kai abi pusės (tėvai ir mokytojai), atrodo, nelabai nori suprasti, koks iš tikro turi būti mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas, kas, kiek ir kam turi padėti. Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad svarbiausios kliūtys sėkmingam tėvų ir pedagogų bendravimui ir bendradarbiavimui yra tėvų užimtumas ir nenoras dalyvauti ugdymo veikloje. Tėvai dėl užimtumo ir laiko trūkumo neįtraukiami į bendradarbiavimo veiklą. Pedagogai nenoriai bendrauja telefonu ir internetu, teisindamiesi, kad yra užimti darbine veikla. Tuo tarpu tėvams tai priimtinesnė ir patogesnė bendravimo forma. Tiek pedagogai, tiek tėvai stengiasi bendrauti ir bendradarbiauti taupydami savo laiką, todėl bendravimas ir bendradarbiavimas yra problemiškas, ne visada nuoširdus. Tarp pedagogų ir tėvų nepastebėta glaudaus ryšio, kuris galėtų būti užmezgamas bendrų veiklų metu.

Dažniausiai pasitaikantys trūkumai:

• Reti ir netikslingi tėvų ir auklėtojų susitikimai: Dažniausiai aptariami mokymosi ir drausmės klausimai, piniginiai dalykai ir pan., o pedagoginiam švietimui bendra tėvų auditorija retai panaudojama.
• Prastas tėvų požiūris į mokyklą/darželį ir mokytojus/auklėtojus: Tėvai į auklėtojus žiūri vaiko akimis.
• Tėvų nenoras ar nesugebėjimas auklėti savo vaikų: Dažnai tėvų auklėjimas apsiriboja vaiko sveikatos ir mitybos klausimais. Kur kas mažiau rūpinamasi psichiniu bei dvasiniu vaiko vystymusi.
• Nepakankama tėvų pedagoginė kultūra: Neturėdami pedagoginės patirties, reikiamų žinių, tėvai kartais nesugeba efektyviai perteikti tuos puikius charakterio, pasaulėžiūros bruožus, kurie jiems, kaip asmenybėms būdingi.
• Nesuderinti reikalavimai, kuriuos mokytojai ir tėvai kelia vieni kitiems: Yra mokytojų/auklėtojų, manančių, kad tėvai siunčia į mokyklą netikusius vaikus. Yra tėvų, kuriuos dažnai baugina mokykla ar darželis, ypač tuos, kuriuos mokytojai ar auklėtojai gąsdino, barė, kaltino. Be to, kiekvienos šeimos tikslai ir vertybės skiriasi.
• Psichologinės priežastys: Mokytojai/auklėtojai neįvertina tėvų pagalbos tiek mokymo tiek auklėjimo srityje.
• Neįvairios auklėtojo ir šeimos bendradarbiavimo, pedagoginio tėvų švietimo formos.
• Tėvai nėra tikri darželio ar mokyklos šeimininkai, auklėtojų pagalbininkai.

Vaiko adaptacija darželyje

Pirmoji vaiko diena darželyje yra svarbaus etapo pradžia jo gyvenime. Daugeliui vaikų šis laikotarpis atneša naujų iššūkių, pavyzdžiui, ankstyvą kėlimąsi ir keliones į nepažįstamą vietą. Tad vienas iš iššūkių, su kuriais susiduria vaikas, einantis į darželį, yra prisitaikymas prie naujos kasdienės rutinos.

Taip pat skaitykite: Amžiaus grupės darželiuose

Rutinos svarba

Vaikas, žinantis bendrą dienos režimą, jaučiasi saugiai ir patogiai. Dienotvarkės užduotis yra ne tik palengvinti dienos organizavimą, bet ir suteikti vaikams stabilumo jausmą. Žinodami, kas po ko vyksta, vaikai jaučiasi saugesni - nepaisant to, kad yra toli nuo tėvų. Rutina padeda Jūsų vaikui ugdyti gebėjimą susikaupti. Kartojant tam tikrą elgesį vaikas geriau susikoncentruoja į veiklos atlikimą - pavyzdžiui, pasakojamą pasaką. Tai ypač svarbu, nes šiais laikais vaikai dėl įvairių dirgiklių lengvai išsiblaško. Rutina taip pat apima vaiko sveikatos palaikymą. Vaikas, kuris išmoks reguliariai valgyti ir gerti vandenį, didesnė tikimybė, kad turės sveikos mitybos įpročius ir ateityje. Pasikartojantis elgesys moko vaiką organizuoti laiką.

Kaip padėti vaikui prisitaikyti?

• Maistas ir vanduo: Reguliariai arba „pagal poreikį“. Verta išmokyti vaiką valgyti 4-5 kartus per dieną ir gerti reikiamą vandens kiekį.
• Laikas linksmybėms ir atsakomybės reikalaujantiems užsiėmimams: Nustatę tam tikrus dienos įpročius galėsite paskirti laiko tam, kad išmokytumėte vaiką kadienybės pareigų ir skirtumėte laiko patenkinti mažylio žaidimo poreikius.
• Laiko praleidimas kartu: Kai tik įmanoma, įveskite ritualą, skirtą kasdien praleisti tam tikrą laiko dalį drauge. Tuo pačiu metu verta įvesti ritualus, susijusius su užmigimu, leidžiančiu vaikui nusiraminti, pvz., pritemdytas apšvietimas, knygos skaitymas, atpalaiduojantys masažai.

Apie vaiko adaptaciją darželyje ar auklę namuose reikėtų pradėti galvoti iš anksto. Paprastai mažylis jaučiasi daug ramiau jam žinomoje aplinkoje. Pavyzdžiui, prieš darželio lankymo pradžią nueiti kartu su juo į būsimą ugdymo įstaigą, kartu apžiūrėti patalpas, pakalbinti kitus vaikus. Namuose pavartyti ir paskaityti knygučių, paaiškinti, kas yra darželis, ką jame veikia vaikai, kiek laiko būna. Pirmomis dienomis nereikėtų palikti vaiko vieno darželyje. Iš pradžių pabūti kartu su juo, galbūt ne visą dieną, pamažu ilginant buvimo laiką. Galima pasiūlyti į darželį nusinešti žaislą, mylimuką. Tokie daiktai mažajam pažįstami, primena namus, todėl gali padėti nusiraminti.

Konkurencija šeimoje ir jos įtaka

Vaikai į konkurencinius santykius yra įtraukiami jau nuo pat darželio. Šeimoje, siekdamas tėvų dėmesio, reikšmingumo ir trokšdamas patenkinti savo poreikius, vaikas tarp brolių ir seserų taip pat patiria konkurenciją, nes siekia būti geresnis ir dažniau tėvų pastebėtas nei jo brolis ar sesuo. Dažniausiai vaikai varžosi dėl to paties daikto ar dėl reikšmingumo toje pačioje srityje. Jeigu vaikas jaučia vidinę įtampą dėl konkuravimo su kitais vaikais darželyje, būreliuose ar žaisdamas kieme, tai namai jam turi būti ta užuovėja, kur jis yra priimamas toks, koks yra.

Kaip elgtis tėvams?

• Išsiaiškinkite brolių/seserų konkurencijos priežastis.
• Užtikrinkite visapusišką vaiko saugumą, adekvačią ir struktūruotą dienotvarkę.
• Nekreipkite dėmesio į nežymius susipykimus ar apsižodžiavimus, leiskite vaikams išsiaiškinti patiems.
• Nutraukite fizinę agresiją, išskirdami vaikus.
• Mokykite vaikus problemų sprendimo įgūdžių tada, kai jie nesipeša.
• Elkitės ir kalbėkite ramiai.
• Visada pasakykite, kokio elgesio tikitės iš vaikų.
• Nebijokite drausminti vaikų.
• Nustatykite paskatinimų sistemą.
• Kuo dažniau girkite, kai vaikai elgiasi tinkamai.
• Už netinkamą elgesį bauskite, naudodami logines pasekmes.
• Skirkite dėmesį kiekvienam vaikui.
• Nuveikite kažką malonaus, įdomaus ir įkvepiančio su visa šeima.

Jei galime konkuruoti, tai galime ir bendradarbiauti. Informavimas iš anksto, kada bus atliekami bendri darbai, padeda sumažinti norą pirmauti ir lenktyniauti. Mokykite vaikus būti vieni kitiems pagalbininkais. Vaikus skiria jų lyginimas tarpusavyje ar su kitais vaikais ir taip įtraukia į konkurencinius santykius.

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje apima organizuotą edukacinį procesą, skirtą vaikams nuo 3 metų iki privalomo mokyklinio amžiaus pradžios. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo sistema remiasi holistiniu požiūriu į vaiką. Tai reiškia, kad dėmesys skiriamas ne tik bazinių raštingumo ar skaičiavimo įgūdžių formavimui, bet ir vaiko socialinių kompetencijų, kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir savarankiškumo ugdymui. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo tikslas - sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų tyrinėti, eksperimentuoti ir mokytis savo tempu, vadovaujant kvalifikuotiems pedagogams.

Taip pat skaitykite: Draudimas vaikams darželyje: privalumai ir trūkumai

Ikimokyklinio ugdymo sritys

Ikimokyklinio ugdymo programose akcentuojama penkios pagrindinės ugdymo sritys: socialinė, sveikatos, pažinimo, komunikavimo ir meninė. Šios sritys integruojamos į kasdienę veiklą, suteikiant vaikams galimybę mokytis žaidžiant, tyrinėjant ir bendraujant tarpusavyje.

Tėvų rolė ikimokykliniame ugdyme

Nors profesionalios edukacinės įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, tėvų dalyvavimas ir namų aplinka yra ne mažiau reikšmingi veiksniai, lemiantys ikimokyklinio ugdymo sėkmę. Tėvai turėtų aktyviai dalyvauti ugdymo procese, domėdamiesi tuo, ką vaikas veikia darželyje, kokias temas nagrinėja, kokius įgūdžius lavina. Namų aplinka turėtų būti sukurta taip, kad skatintų vaiko smalsumą ir mokymąsi. Tėvai turėtų reguliariai bendrauti su pedagogais, dalintis informacija apie vaiko poreikius, interesus ir iššūkius. Tėvai turėtų skatinti vaiką būti savarankišku ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Šeimos pedagoginis išprusimas labai svarbi veikla. Ne kiekviena mama, o tuo labiau tėvas savarankiškai studijuoja pedagoginę literatūrą, todėl pedagogai turėtų būti tėvų konsultantai, privalantys juos išmokyti elgesio keitimo būdų, tuomet ir tėvai tai galės pritaikyti, keisdami savo ir vaikų elgesį. Tam ir reikalingas abipusis šeimos ir darželio bendradarbiavimas, kad tėvai ir pedagogai galėtų veikti išvien. Šeimos pedagoginis švietimas yra labai svarbi veikla.

Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus

Pedagogų ir tėvų bendradarbiavimas ypač svarbus ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (ASS). Šiems vaikams reikalingas nuoseklus ir individualizuotas ugdymas, kurio sėkmė didele dalimi priklauso nuo glaudaus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimo.

Bendradarbiavimo svarba

• Nuoseklumas: Vaikams su ASS svarbu, kad reikalavimai ir ugdymo metodai būtų vienodi tiek namuose, tiek darželyje. Tai padeda sumažinti sumaištį ir nerimą, gerina vaiko adaptaciją ir mokymosi rezultatus.
• Individualizavimas: Kiekvienas vaikas su ASS yra unikalus, todėl ugdymo planas turi būti pritaikytas individualiems vaiko poreikiams, stiprybėms ir silpnybėms. Tėvai, geriausiai pažįstantys savo vaiką, gali suteikti vertingos informacijos pedagogams apie tai, kas veikia geriausiai.
• Emocinė parama: Vaikai su ASS dažnai patiria emocinių sunkumų, tokių kaip nerimas ir frustracija. Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti vaikui reikiamą emocinę paramą ir padėti jam įveikti sunkumus.

Bendradarbiavimo formos

• Reguliarūs susitikimai: Tėvai ir pedagogai turėtų reguliariai susitikti, kad aptartų vaiko pažangą, iššūkius ir ugdymo planą.
• Informacijos dalijimasis: Tėvai turėtų dalintis su pedagogais informacija apie vaiko elgesį, pomėgius ir stiprybes namuose. Pedagogai turėtų informuoti tėvus apie tai, kas vyksta darželyje, ir kaip jie gali padėti vaikui namuose.
• Bendri mokymai: Tėvai ir pedagogai gali dalyvauti bendruose mokymuose apie autizmą ir veiksmingus ugdymo metodus.
• Pagalbos grupės: Tėvai gali dalyvauti pagalbos grupėse, kur jie gali pasidalinti savo patirtimi ir gauti paramos iš kitų tėvų, auginančių vaikus su ASS.

Ugdymo įstaigos ir šeimos partnerystė

Ugdymo įstaigos ir šeimos partnerystė yra abipusiai naudingas procesas, kuriame tėvai ir pedagogai dirba kartu, kad užtikrintų vaiko sėkmę. Ši partnerystė grindžiama pasitikėjimu, pagarba ir bendra atsakomybe už vaiko ugdymą. Ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimas naudingas ir tuo, kad bendra veikla suartina tėvus ir vaikus, kelia tiek tėvų, tiek pedagogų autoritetą. Negalima pasiekti gerų rezultatų atsiskyrus nuo šeimos, nes tėvai atlieka daugelį socialinių vaidmenų. Jie šeimoje įkvepėjai ir drąsintojai, padėjėjai ir palaikytojai, stebėtojai ir vertintojai, planuotojai ir organizatoriai, iniciatoriai ir dalyviai.

Partnerystės principai

• Abipusė pagarba: Tėvai ir pedagogai turėtų gerbti vieni kitų nuomones ir patirtį.
• Atviras bendravimas: Tėvai ir pedagogai turėtų atvirai bendrauti apie vaiko poreikius, iššūkius ir pažangą.
• Bendra atsakomybė: Tėvai ir pedagogai turėtų prisiimti bendrą atsakomybę už vaiko ugdymą.
• Įtraukimas: Tėvai turėtų būti įtraukti į sprendimų priėmimą dėl vaiko ugdymo.
• Parama: Ugdymo įstaiga turėtų teikti paramą tėvams, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti vaiko ugdyme.
• Sąveikos su šeima sėkmė pagarba šeimos kultūrai, nes bendradarbiaujant su šeima atsiranda glaudesnis tarpusavio ryšys, pasitikėjimas ir pagarba vieni kitiems, tėvai susidraugauja tarpusavyje, daugiau sužino apie savo vaikus bei susipažįsta su. jų draugais.

Partnerystės nauda

• Geresni vaiko mokymosi rezultatai.
• Geresnė vaiko emocinė savijauta.
• Stipresnis ryšys tarp šeimos ir ugdymo įstaigos.
• Didesnis tėvų pasitenkinimas ugdymo procesu.
• Profesionalus pedagogų ir tėvų bendravimas.

Išvados

Šeimos ir darželio bendradarbiavimas yra būtinas sėkmingam vaiko ugdymui. Glaudus tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas leidžia užtikrinti vaikui nuoseklų ir individualizuotą ugdymą, padeda jam adaptuotis darželyje, įveikti sunkumus ir pasiekti geriausių rezultatų. Svarbu, kad tėvai ir pedagogai suvoktų bendrą atsakomybę už vaiko ugdymą ir dirbtų kartu, grindžiant savo partnerystę pasitikėjimu, pagarba ir atviru bendravimu. Tik tokiu būdu galime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę раскрыть savo potencialą ir tapti visaverte asmenybe.

tags: #darzelio #ir #seimos #bendradarbiavimas