Geriausios knygos darželio auklėtojams: rekomendacijos ir įžvalgos, kurios pakeis jūsų darbą!

Šiame straipsnyje pateikiamos naudingos knygos, skirtos darželio auklėtojams, siekiant geriau suprasti vaikų emocijas, elgesį ir ugdyti jų socialinius įgūdžius. Vaikų auklėjimas sukelia daugybę klausimų tėvams, tad interneto knygynas kviečia pasisemti išminties iš psichologų, ekspertų ir savo patirtimi besidalinančių tėvų knygų apie vaikų ugdymą ir auklėjimą.

Emocinis intelektas ir pozityvus mąstymas

Emocinis intelektas ir pozityvus mąstymas yra svarbūs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. D. J. Siegel ir T. Payne Bryson knyga „Smegenys, tariančios taip“ moko, kaip ugdyti pozityvųjį vaiko protą. Svarbiausia tėvų užduotis - išmokyti drąsiai, lanksčiai ir atvira širdimi pasitikti iššūkius bei galimybes, iš negatyvaus proto būsenos sklandžiai grįžti į pozityvaus proto „režimą“.

Knygoje aprašoma, kaip vaikai, kurių požiūrį į aplinką formuoja negatyvus protas, valdo išorinės aplinkybės ir jų pačių jausmai. Tokie vaikai keblias situacijas sutinka priešiškai, užsisklendžia, negali išsivaduoti iš užplūdusių emocijų, negeba žvelgti į pasaulį smalsiai ir atvirai. Būtent to moko naujoji Danielio J. Siegelo ir Tinos Payne Bryson knyga Smegenys, tariančios TAIP.

Kūrybiškumas ir žaidimai

Kūrybiškumas ir žaidimai yra neatsiejami nuo ikimokyklinio ugdymo. T. Kuffner „Ką veikti su ikimokyklinukais?“ - tai smagi ir kūrybiška ugdomoji knyga, kurioje rasite daugybę žaidimų ir įvairių užsiėmimų 3-6 metų vaikams. Ikimokykliniame amžiuje žaidimai ypač svarbūs - tai yra ugdymo būdas. Jie ne tik padės atitraukti ikimokyklinuką nuo televizoriaus, bet ir skatins vaiko raidą, smalsumą bei ugdys įvairius įgūdžius.

S. D. Sampson „Kaip užauginti gamtos vaiką“ padės tėveliams ir vaikams įgyvendinti svarbiausią harmoningos vaikystės uždavinį - būti gamtoje, pažinti gamtą. Pasaulyje nuolat atliekami tyrimai liudija, kad laikas ir patirtys gamtoje - būtiniausia sveiko vaiko gyvenimo dalis. Gamta teikia neįkainojamos naudos pažintinei, emocinei, socialinei žmogaus raidai, mažina įtampą, skatina sutelkti dėmesį.

Taip pat skaitykite: Pasaulio paslaptys per eksperimentus

Praktiniai patarimai, kaip sugyvinti literatūros kūrinį: Beatričės Poter pasakos

Siūloma apžvelgti, kaip sugyvinti, suaktualinti literatūros kūrinį, kokios naudos iš jo galima išpešti. Autorės manymu, šie siūlymai tinka dirbant su ikimokyklinio amžiaus (t. y. darželio) ir pradinių klasių vaikais.

Paieškokite informacijos apie autorę - Beatrix Potter. Peržiūrėkite oficialų tinklalapį www.peterrabbit.com, kuriame rasite daug darbo su vaikais aprašymų ir žaidimų. Lietuvos mokytojams, be interneto šaltinių anglų ir lietuvių kalbomis, siūlytume pasinaudoti straipsniais, gana išsamiai supažindinančiais su autorės biografija, kūryba, jos tekstų vertimo ypatumais („Beatrix Potter ir jos gyvūnėliai“, Kęstutis Urba, Parašyta vaikams, Vilnius: Gimtasis žodis, 2009, p. 122-154; „Beatrix Potter paveikslėlių epas lietuviškai“, Rubinaitis, 2010, Nr. 4(56), p.
Parodykite žemėlapyje Angliją ir Londoną. Pasakykite vaikams, kad štai ten 1866 m. gimė Beatrix Potter. Ko gero, toliau būtų įdomu apžvelgti, kas tuo metu dėjosi pasaulyje. Gal tai padės jūsų mokiniams geriau suprasti rašytojos gyvenimą. Lietuviškame pasakų leidime rasite informacijos, kaip atsirado kiekviena Potter knyga. Pasinaudokite ja. Verta pakalbėti ir apie Ežerų kraštą, parodyti jį žemėlapyje, papasakoti, kad šiuo metu autorės sodyba Hil Topas gausiai lankoma turistų, yra ir kitų su rašytoja susijusių vietų.
Potter pasakos sukurtos daugiau kaip prieš šimtą metų. Pasikalbėkite su mokiniais apie tai, kaip smarkiai tada gyvenimas turėjo skirtis nuo dabartinio: nebuvo kompiuterių, ipodų, Xbox, Playstations… Ir buvo daug mažiau nei dabar vaikiškų knygų.
Potter labai mėgo piešti (iliustruoti), ypač aplinkinį gamtos pasaulį - gyvūnus, augalus.
Potter turėjo mylimą triušelį Benjaminą, kurį piešdama ji pradėjo savo karjerą - sukūrė kalėdinių atvirukų. Kitas jos mylimas triušelis buvo vardu Petriukas (angl. Peter). Vienam sergančiam berniukui ji parašė laišką, kuriame žodžiais ir piešinėliais papasakojo Petriuko istoriją. Vėliau šis laiškas virto pasaka - tokia, kokią šiandien žinome visi.
Anais laikais moteris rašytoja buvo labai neįprastas dalykas. Aptarkite su mokiniais sunkumus, su kuriais susidūrė Potter, ir prieikite prie išvados, jog labai svarbu, kad vienas leidėjas vis dėlto įžvelgė jos talentą.
Frederickas Warne’is (Frederikas Vornis) buvo pirmasis Potter knygų leidėjas. Jis paprašė, kad Beatrix savo iliustracijas nuspalvintų, mat norėjo išbandyti įsigytą naują spalvotos leidybos įrangą. Apžiūrėkite keletą Potter knygų, palyginkite nespalvotas ir spalvotas iliustracijas. Aptarkite vienų ir kitų knygų privalumus ir trūkumus. Apskritai palyginkite keletą spalvotai ir nespalvotai iliustruotų knygų arba aptarkite pačios Potter iliustruotą Pasaką apie ponią Adatiną ir lietuvių dailininkės Laimos Skerstonaitės iliustruotą Puškutę, išleistą 1995 m. Tai pratins vaikus atkreipti dėmesį į iliustravimo meną. Ir dar svarbiau: būtinai susiraskite keturias 1998 m. Papasakokite, kad autorė manė, jog tokio dydžio knygos vaikams pačios tinkamiausios. Pasiteiraukite, ar jiems patinka tokio dydžio knygos. Kodėl?
Potter pasakų kalba gerokai skiriasi nuo šiuolaikinės. Parinkite tai patvirtinančių pavyzdžių. Pasidomėkite, ar vaikai supranta iš konteksto, kas norėta pasakyti? Pavyzdžiui: „ir ragino nepasiduoti“ (p. 14), „ketindamas juo apvožti Petriuką“ (p. 14), „ateisiu tiksliai nurodytu laiku, brangioji“ (p. 103), „tokia poniška ir tokia elegantiška kalė“ (p. 106), „jausdamasi it paskutinė kvailė“ (p. 117) „Janinai tas ponas pasirodė gana mandagus ir patrauklus“ (p. 164). Kai kurie autorės pavyzdžiai lietuviškai atrodo gana įprasti - juk vertimas naujas, šiuolaikiškas, jame nesistengta atkurti archajiškų konstrukcijų, vartoti archaizmų ar tarmybių. Todėl šią užduotį vertėtų papildyti kitais pavyzdžiais, kurie parodo lietuvių kalbos vaizdingumą, turtingumą arba tiesiog sunkiau suvokiami dėl nepažįstamų realijų: „blaškėsi kaip patrakęs“ (p. 13), „sagos įstrigo tarp tinklo akių“ (p. 13), „niurktelėjo į laistytuvą“ (p. 14), „gaudė kvapą“ (p. 16), „po kurio laiko atsitokėjo“ (p. 16), „kiek kojos neša“ (p. 18), „buvo nė motais“ (p. 18), „per pastarąsias dvi savaites“ (p. 19), „labai varganai atrodė“ (p. 56), „lysvę išpėdavo“ (p. 60), „klausėsi ausis ištempęs“ (p. 61), „cemento atskila“ (p. 65), „dėjo šuolį“ (p. 65), „išpėrė kailį“ (p. 65), „laukujų durų“ (p. 106), „knebinėjo po dubenį“ (p. 114), „užšaldyti kiaušinius“ (p. 161), „išsiristų ančiukai“ (p. 161), „plūsdama ašaromis“ (p. 171).9.
Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį dvi draugės rašo viena kitai laiškus. Kunigonė parašiusi „atidavė laišką laiškanešiui“ (p. 103). Aptarkite su mokiniais ar auklėtiniais, kaip mūsų laikais siunčiami ir pristatomi laiškai.
Pasakoje apie triušelį Petriuką, vaizduojančioje veikėjo nuotykius pono Makgregoro darže, skaitome: „Pirmiausia jis paragavo salotų, paskui užkrimto pupelių ir galiausiai sugraužė keletą ridikėlių“ (p. 11). „Tada jam pasidarė bloga, todėl patraukė ieškoti petražolių“ (p. 12). Ši situacija labai primena Erico Carle’o knygą Labai alkanas vikšrelis [lietuvių kalba išleido „Alma littera“ 2011 m.].
Kartais knygos iliustracijos padeda suvokti kokio nors žodžio reikšmę. Sudarykite sunkiau suprantamų žodžių sąrašą (pavyzdžiui, „rėtis“, „kaliausė“, „škotiška beretė“, „šãlis“, „po kaklu surišama kepuraitė“). Parodykite šiuos daiktus nupieštus (žiūrėkite atitinkamai p. 14, 19, 60 ir 162). Taip pat „pašiūrė“ (p. 14-15, 165), „mova“ (p. 56), „šerpė“ (p. 110), „kėdė su ranktūriais“ (p. 115, tokių kėdžių galima pamatyti ir p. 42, 112, 233), „suręsta iš žabų ir velėnų“ (p. 165), „perekšlė“ (p. 172).
Turtinkite žodyną aptardami, aiškindamiesi įvairius žodžius ir posakius. Tai darant gali įsižiebti ir ilgesnis pokalbis. Pirmiausia aptarkite vaizdingus pasakymus, frazeologizmus: „jautėsi kaip namie“ (p. 61; ką reiškia šis pasakymas? kodėl jis atsirado mūsų kalboje?), „akys ant kaktos išvirto“ (p. 63), „įsmeigė žvilgsnius“ (p. 59), „mauti pro duris“ (p. 109), „kioksojo gražiai parudavęs paštetas“ (p. 116). Pasiūlykite vaikams įsidėmėti žodžius, kurie nusako gyvūnų ir paukščių skleidžiamus garsus: kalė „ėmė vampasyti“ (p. 114); šunys „lojo, skalijo, urzgė ir staugė, cypė ir inkštė“ (p. 170), šarka sukregždavo, kreknojo (p. 115), iškriokštė (p. 116). Vengdami mokslinio termino „sinonimai“, pasiaiškinkite, kurie žodžiai reiškia iš esmės tą patį. Šį pokalbį galima pratęsti mokinių paklausiant, kokius garsus skleidžia kiti gyvūnai: arkliai, karvės, gaidžiai, vištos, vilkai, liūtai… Pasakykite, kad kartais garsus perteikia ir garsažodžiai: „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18)‚ „klip klap, klip klap“ (p. 55), „tapu tapu, šlepu šlepu“ (p. 65). Tegul vaikai pasako daugiau garsažodžių pavyzdžių. Palyginkite garsus nusakančius žodžius „šlamštė“ ir „triauškė“ (p. 61 ir 62) ir aptarkite, kada jie vartojami. Jei dirbate su mokiniais, pasiūlykite jiems įsidėmėti vieno kito žodžio rašybą: „pusseserė“ (p. 106), „kaipmat“ (p. 60) ir kt. Atkreipkite dėmesį į jaustuką „o jergau jergau!“ (p. 118), paprašykite pasakyti daugiau jausmus išreiškiančių žodžių (ak, oi…). Pasiaiškinkite, kuris iš žodžių „buveinė“, „ola“ ir „būstas“ (p.
Paprašykite mokinių parodyti (suvaidinti) judesius, vaizdžiai išreikštus tekste: „iš lėto straksėdamas“ (p. 16), „šmurkštelėjo pro vartų apačią!“ (p. 11), „taip pavargęs, kad krito oloje ant puikaus minkšto smėlio“ (p. 19), „klip klap, klip klap“ (p. 55), „strykt pastrykt“ (p. 55), „tyliai sėlino“ (p. 170), „sunkiai tempė krepšį“ (p. 169), „[tūpdama Janina] dunkstelėjo į žemę“ (p. 163). Pratęskite užduotį kitais lietuviškais pavyzdžiais: „pasimuistė ir išsinėrė iš švarkelio“ (p. 14), „pirmyn atgal šmirinėjo pelė“ (p. 17), „pamuistė galvą“ (p. 17), „uodegos galiukas retkarčiais viksteldavo“ (p. 17), „čiūžtelėjo“ (p. 55), „katė pasiraivė, apuostė pintinę“ (p. 64), „traukdamasi atatupsta“ (p. 116), „parbidzeno namo“ (p. 117), „kapnojo pašteto plutą“ (p. 117), „plaikstydama skarą“ (p. 163), „pasileido risčia“ (p.
Paieškokite aliteracijų pavyzdžių. Straipsnio autorė pateikia tokių pavyzdžių kaip „brass buttons, brown bread, best bonnet“, tačiau verčiant į lietuvių kalbą jie išnykę. Galbūt galima atkreipti dėmesį į garsažodžius „čikšt čekšt, čekšt čikšt“ (p. 18), o ypač - į katės Pranciškos Purkšės vardą. Paaiškinkite vaikams, kad smarkiai supykusi, įsižeidusi katė leidžia tokį savotišką garsą, kurį lietuviai nusako žodžiu „purškia“. Ar vaikai yra girdėję tokį garsą? Pasinaudodami Didžiuoju lietuvių kalbos žodynu (www.lkz.lt), parodykite kitas, įprastesnes šio žodžio reikšmes. Galima priminti, kad originalo kalba ši veikėja vadinosi Tabitha Twitchit, ir pasvarstyti, kodėl lietuviškame tekste tas vardas visai kitoks (angl.
Pasakoje apie triušelį Petriuką ir Pasakoje apie triušiuką Benjaminą labai vaizdingai aprašytas daržas.
Atsineškite į klasę įvairių knygose minimų daržovių (pavyzdžiui, agurką, salotų, vijoklinių pupelių, ridikėlių, petražolių, kopūstą, bulvių, žirnių, pupų, svogūną). Paragaukite jų.
Visi kartu pasimokykite, kaip paruošti daržoves valgyti.
Atsineškite uogų (juodųjų serbentų, agrastų), vaisių. Jeigu nėra galimybės parodyti tikrų daržovių ar vaisių, apžiūrėkite jų piešinius. Pakalbėkite, kaip jie auga. Kaip veda vaisius?
Įsigykite keletą knygose minimų sodo įrankių (grėblį, kauptuką, rėtį, laistytuvą), vienratį vežimėlį, gėlių vazoną ir įsirenkite klasės daržą.
Pasakose minimi ir įvairiausių žolių pavadinimai. Aptarkite, kurios žolės vartojamos kaip maistas, o kurios - kaip vaistas (šalavijai, čiobreliai, mėtos, petražolės, ramunėlės). Taip pat rozmarinai (p. 56), levandos (p.
Kaip atsirado kaliausės?
Padarykite klasės kaliausę - aptaisykite ją nebedėvimais drabužiais.
Visose pasakose rasime minint kokią nors įdomią aprangą ar apavą. Raskite keletą pavyzdžių (škotiška beretė [p. 53, 60], šilkinė alyvų spalvos suknelė, siuvinėta muslino prijuostė [p. 110], skara ir surišama po kaklu kepuraitė [p. 162], puošniai apsirengęs ponas [p. 164], klumpės [p.
Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį ir Kunigonė, ir Rainuolė kepa paštetą. Kunigonė naudoja alavinį kaušelį, „kad pluta neįdubtų“ (p. 105). Iškepkite visi kartu paštetą ar pyragą. Arba atsineškite naminį pyragą, kuriam kepti naudojote alavinį kaušelį.
Pasakoje apie paštetą ir alavinį kaušelį daug painiavos kelia Rainuolė ir Kunigonė. Paprašykite vaikų savais žodžiais paaiškinti, iš kur kyla šie nesusipratimai.
Pasakoje apie antį Janiną taip pat yra nesusipratimų: antis Janina per daug pasitiki klastinguoju džentelmenu. Lapės dažnai apibūdinamos kaip suktos, klastingos. Paskatinkite mokinius papasakoti apie pono Lapino suktybes, gudravimus.
Šiose pasakose minima nemažai įvairių jausmų. Petriukas drąsus ir nepaklusnus, jis nepaiso mamos įspėjimo ir lekia į daržą, o ten išsigąsta. Kitą dieną išsigąsta triušiukas Benjaminas. O Kunigonė labai nerimauja, kad galbūt suvalgė pelienos paštetą. Janina išgyvena ištisą emocijų gamą: ji parkeliavo namo „plūsdama ašaromis“, „labai išsigando“, „ir nustebo, ir susierzino“. Taip pat „Petriukas kažko nerimastavo“ (p. 61). Pasikalbėkite apie veikėjus ir jų jausmus, išgyvenimus. Paprašykite vaikų prisiminti, kada jie patys panašiai jautėsi. Pasidalykite prisiminimais.
Pasižiūrėkite DVD Triušelio Petriuko ir jo draugų pasaulis, animacinių filmukų seriją. Kai ką galima rasti internete. Taip pat yra filmas apie pačią rašytoją, kuris vadinasi Mis Poter. Jeigu turite galimybę, išsinuomokite tuos filmus, mokiniams jie turėtų patikti.
Prieš eidami į spektaklį, pamėginkite įsivaizduoti, kaip Potter pasakos bus vaidinamos, pavyzdžiui, kaip bus apsirengęs vienas ar kitas veikėjas. Ar bus scenoje kaliausė? O daržas? Lapinas?
1. Ką reiškia pasakymas, kad „pasakas inscenizavo Timas Bray’us“?2.
2. Aptarkite visus pastebėtus spektaklio ir pasakų skirtumus. Palyginkite kitus filmus ar pjeses, pastatytas literatūros kūrinių pagrindu. Ar visada jie skiriasi? Kodėl?4.
3. Kunigonė ir Rainuolė viena kitai rašė laiškus (paprastus, o ne elektroninius).
4. Spektaklio pabaigoje aktoriai ateina nusilenkti.
5. Nusilenkę aktoriai rodo į kažką, sėdintį žiūrovams už nugarų. Kas tai galėtų būti? Turimas galvoje režisierius.8.
6. Pasinaudokite galimybe po spektaklio pabendrauti su aktoriais.
7. Elektroniniame laiške režisieriui papasakokite, kas jums patiko spektaklyje ir ką jame pastebėjote.

Bendravimas ir santykiai

G. Chapman „Penkios meilės kalbos“ išmokys jus ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti. Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo.

A. Faber, E. Mazlish „Kaip kalbėtis su vaikais, kad jie klausytų, ir kaip klausyti, kad jie kalbėtų“ - tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai - mokytis kalbėtis bei spręsti problemas. Tai knyga, kuria galima naudotis individualiai arba grupėse, o joje aprašomi būdai yra tinkami visiems vaikams nepriklausomai nuo jų amžiaus. Adele Faber ir Elaine Mazlish - visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų, tik autorės naujus leidimus, kad šie būtų dar efektyvesni, papildė praktiniais pratimais.

Vaikų elgesio supratimas

Vaikų elgesio supratimas yra būtinas norint sukurti harmoningą aplinką darželyje. I. Kast-Zahn „Kiekvienas vaikas gali išmokti taisyklių“ nagrinėja, kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti. Knygoje pateikiama iškalbingų piešinių, mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal vaiko amžių. Informacija knygoje pateikiama nuosekliai, pagal amžiaus grupes. Nušviečiama daug skirtingų situacijų beidar daugiau skirtingų galimybių į jas reaguotis.

I. „Nebesuprantu!“ knyga skirta tėvams, auginantiems 6-11 metų vaikus. Šiuo metu intensyviai formuojasi savarankiškumo siekiančio vaiko smegenys, akivaizdžiai reiškiasi jo emocingumas ir vystosi pirmieji socialiniai įgūdžiai. Tokį etapą, lyg šokčiojimą amerikietiškaisiais kalneliais, nelengva įveikti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinama emocijų kaita ar priešgyniavimu, dažnai pasimeta, netenka kantrybės ar imasi griežtesnių auklėjimo priemonių.

Taip pat skaitykite: Knygos evoliucija

Kitų knygų apžvalgos

A. Blandė, E. Gudelienė „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“ - išgyvenimo gidas tėvams.
P. Jurkevičius, J. Girskis, G. Liaudanskas-Svaras, L. Slušnys, A. Variakojis „Būk vyras“ - patarimai paaugliams.
R. E. Emery „Tėvų skyrybos: kaip padėti vaikams?“ - pagalba skyrybų metu.
S. Forward „Toksiški tėvai“ - istorijos apie suaugusius vaikus, užaugintus toksiškų tėvų.
Asta Blandė „Deguonies kaukė mokyklai“ skiria dėmesį rugsėjo mėnesį itin aktualiai vaikų ir mokyklos temai, gilindamasi, kaip įveikti tam tikrus ten kylančius iššūkius. Knygoje „Deguonies kaukė mokyklai“ aptardama iššūkius ir konkrečius žingsnius jiems įveikti, autorė visus mokyklos bendruomenės narius ragina darbuotis išvien ir dalytis atsakomybe. A. Blandė suteikia progą skaitytojams pabūti ne tik tėvų, bet ir mokinių, mokytojų ir galų gale mokyklų vadovų kailyje, pasverti galimybes ir nubrėžti ribas.
Julie Bogart „Kaip užauginti kritiškai mąstančius vaikus“ remiasi daugiau nei dvidešimtmetį trunkančia vaikų ugdymo namuose ir mokymų programų rengimo patirtimi. Autorė siūlo praktinius patarimus, kaip skatinti vaiko gebėjimą tyrinėti pasaulį kiekviename jo raidos etape, atskleidžia, kaip atžalų potraukiai ir išankstiniai nusistatymai veikia jo įsitikinimus, kokią įtaką patirtis mokykloje ir naršymas internete daro jų mąstymui. Ji moko tėvus, kaip skatinti vaikus kurti naujas įžvalgas, o ne tiesiog „suvartoti“ tai, ko buvo išmokytas bei pateikia strategijų, kaip susigrąžinti sąmoningo skaitymo įgūdžius.
Brie Turns-Coe „Auklėkite vaiką, kurį auginate, o ne tą, kuris buvote“ padeda tėvams suprasti jų pačių elgesio motyvus ir šeimos gyvenimo chaose išgirsti tikruosius savo vaikų poreikius. Autorė dalijasi patarimais, kurie bus pravartūs tiek auginantiems įžūlų paauglį, tiek į pykčio priepuolius linkusį mažametį. B. Turns-Coe suteiks svarbių įžvalgų apie tai, kaip teisingai auklėti vaiką ir padės patiems tėvams išsigydyti praeities žaizdas bei atsikratyti nerealių su auklėjimu susijusių lūkesčių.
Liudmila Petranovskaja „Jei su vaiku sunku“ psichologė dalijasi savo patirtimi, kaip reiktų sukurti ir išsaugoti harmoningus santykius tarp artimųjų.
Michael C. Reichert „Kaip užauginti sūnų“ siekia sulaužyti tradicinius stereotipus apie tai, kaip turi elgtis „tikras vyras“ ir siūlo nuoseklias instrukcijas, kaip padėti berniukams ugdyti jų socialines ir emocines savybes. Knygos autorius iš auklėjimo bando išguiti senovinį požiūrį, kad berniukai savo emocijas turi užgniaužti, visuomet būti tvirti ir lengvai pakelti visus gyvenimo atnešamus sunkumus. Anot jo, toks auklėjimas gali baigtis išprovokuota agresija, destrukcija ir skatina berniukus užsidaryti savyje.
Lisa Damour „Kaip užauginti dukterį“ supažindina su septyniomis pakopomis, kuriomis žengdama mergaitė virsta jauna moterimi: nuo atsisveikinimo su gražia vaikyste iki pasipriešinimo suaugusiems.
Elaine N. Aron „Itin jautrus vaikas“ pasakoja, kokie jautrūs, subtilūs, mąslūs ir pažeidžiami gali būti vaikai bei kokius metodus reikėtų naudoti, norint paruošti juos žengimui į nelengvą suaugusiųjų pasaulį.
Mona Delahooke „Dėmesingas auklėjimas“ siekia tėvus išmokyti, kaip nustoti nerimauti bei bandyti suvaldyti vaikų elgesį ir užauginti laimingus vaikus. M. Delahooke yra įsitikinusi, jog net ir itin problemišką vaiko elgesį derėtų pirmiausia laikyti ne problema, o simptomu, bylojančiu apie unikalios vaiko fiziologinės struktūros nulemtus vyksmus.

Taip pat skaitykite: Vaikų darželių knygos

tags: #knyga #darzelio #aukletojams