Įvadas
Rimantas Stukas - žinomas Lietuvos mitybos profesorius, gydytojas higienistas epidemiologas, kurio mokslinė veikla apima mitybos ir maisto saugos, įvairių gyventojų grupių mitybos ir gyvensenos tyrimus. Šiame straipsnyje apžvelgiama jo biografija, karjera, mokslinė veikla ir požiūris į mitybą, remiantis įvairiais šaltiniais ir publikacijomis.
Biografija ir Karjera
Rimantas Stukas gimė 1962 m. kovo 5 d. Kuršėnuose. 1986 m. baigė Vilniaus universitetą, įgydamas gydytojo higienisto-epidemiologo kvalifikaciją. Jis yra biomedicinos mokslų daktaras, mitybos ir visuomenės sveikatos specialistas, Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas.
Pareigos ir veikla universitete
2000-2018 m. R. Stukas ėjo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Studijų prodekano pareigas. 2007-2017 m. vadovavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutui. Nuo 2017 m. yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas.
Dalyvavimas sveikatos politikoje
Nuo 2002 m. R. Stukas aktyviai dalyvavo nacionalinėse sveikatos politikos formavimo struktūrose. 2005-2017 m. buvo Nacionalinės sveikatos tarybos narys, 2013-2017 m. - pirmininko pavaduotojas, o 2014-2016 m. priklausė Sveikatos apsaugos ministerijos Kolegijai. Už nuopelnus visuomenės sveikatos srityje 2014 m. 2024 m. Visuomenės sveikatos bakalauro studijų programos studentai išrinko jį geriausiu fakulteto dėstytoju.
Mokslinė Veikla
Rimanto Stuko mokslinio darbo svarbiausia sritis - mitybos ir maisto sauga, įvairių gyventojų grupių mitybos ir gyvensenos tyrimai. Pastaraisiais metais jis atlieka įvairių Lietuvos gyventojų grupių mitybos tyrimus, dalyvauja integruotuose sveikatos, mitybos, aplinkos ir gyvenimo kokybės tyrimuose, visuomenės sveikatos klausimus nagrinėja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Profesoriaus moksliniai tyrimai apima visuomenės sveikatą, epidemiologiją, mitybos ir maisto saugos klausimus.
Taip pat skaitykite: Rimanto Juknevičiaus gyvenimas
Publikacijos ir vadovavimas
Per savo karjerą R. Stukas paskelbė daugiau nei 450 mokslinių straipsnių, parengė 11 mokomųjų knygų, yra dviejų vadovėlių ir vienos monografijos bendraautorius. Paskelbė daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių. R. Stukas vadovauja daktaro disertacijas rašantiems medicinos ir sveikatos srities doktorantams. Yra mokomųjų knygų studentams autorius, vadovėlių ir enciklopedijų bendraautoris.
Svarbiausi darbai
Rimantas Stukas yra šių knygų autorius arba bendraautoris:
- „Profesinė sveikata“ (2008)
- „Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje“ (2010)
- „Sveikatos integralumas ir valdymas“ (2014)
- „Mitybos ir maisto higienos praktikos darbai“ (1998)
- „Sveika mityba“ (1999)
- „Įvairaus amžiaus vaikų mityba ir jos vertinimas“ (2003) (kartu su Gene Šurkiene)
- „Augalinis maistas. Poreikis ir reikšmė sveikatai nuo kūdikystės iki senatvės“ (2005)
- „Gyvensena ir visuomenės sveikata“ (2012)
- „Mityba ir jos vertinimas“ (2009)
- „Kūdikių maitinimas“ (2010)
- „Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais“ (2014)
- „Rekomenduojamos paros maistinių medžiagų normos bei jų taikymas“ (2017)
Požiūris į Mitybą
R. Stukas pabrėžia, kad daugėja mokslinės informacijos apie sveikatai palankią mitybą ir kad žinių turėjimas leidžia pareguliuoti mitybą, kad ji būtų sveikesnė. „Kai turi daug žinių, jas panaudoji ir pats“, - aiškino R. Stukas.
Mitybos raštingumas
„Kai žinių įgyji ir viską pertvarkai, sudėlioji moksliniais pagrindais, tai pajauti, kad organizmas geriau funkcionuoja ir galva geriau dirba, kūno svoris stabilizuojasi be papildomų pastangų. Tai - mitybos raštingumas: žinių turėjimas ir jų taikymas“, - paaiškina R. Stukas. Pasak jo, pusryčiams tinka stambiamolekuliniai angliavandeniai - pavyzdžiui, košės, o vakarienei - baltymai (pavyzdžiui, varškė, balta žuvis, vištienos krūtinėlė), o pietums galima valgyti viską. Tačiau jis pabrėžė, kad mitybos patarimų reikia semtis iš patikimų šaltinių.
Lietuvių mityba ir pasninkas
Pasak profesoriaus, lietuvių mityba nėra sveikatai palanki, iš anksto paruoštas maistas su priedais yra saugus, bet jis „dirbtinai pasendintas“, biologinė vertė kritusi. Jo teigimu, Advento pasninko tradicija daugeliui būtų į sveikatą, nes Lietuvos gyventojai suvalgo per daug mėsos ir jos patiekalų. Populiarūs išlieka menkaverčiai, perdirbtos mėsos produktai: rūkyta mėsa, kumpiai, skilandžiai. Jis paatviravo griežtai pasninko nesilaikantis, bet Advento penktadieniais stengiasi nevalgyti gyvulinės kilmės produktų.
Taip pat skaitykite: Apie profesorių Rimantą Kėvalą
Požiūris į bulves
Pasak profesoriaus, iki Amerikos atradimo europiečiai valgė ropes, tik vėliau jas pakeitė bulvės. Jis paaiškino, kad virtas bulves reikia valgyti karštas, nes šaltose bulvėse vitamino C yra maždaug dvigubai mažiau. Būtent dėl to iš anksto paruošti šaldyti pusgaminiai yra mažiau maistingi. „Iš tikrųjų matome, kad Lietuvos gyventojams jau trūksta vitamino C. Jie jo nesusirenka pakankamai iš bulvių“, - pastebėjo R. Stukas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad aliejuje keptos bulvės sugeria daug riebalų, todėl reikėtų vengti tokio paruošimo būdo.
Mėgstamas maistas
Paklaustas, koks maistas jam patinka labiausiai, R. Stukas pripažino jaučiantis silpnybę ne tik sveikiems patiekalams. „Biskvitinis obuolių pyragas su cinamonu, šiltas ir kvepiantis - man labai skanu. Kai namai pakvimpa cinamonu, pajaučiu Kalėdų laukimą“, - silpnybę, kuriai sunku atsispirti įvardijo profesorius.
Bajoriškos Šaknys
Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas ne tik darbuojasi visuomenės sveikatos baruose ir tyrinėja subalansuotos mitybos vingrybes, bet ir puoselėja bajoriškas savo šaknis. Jis yra Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos Vilniaus krašto kancleris. R. Stukas pasakoja, kad apie bajoriškas šaknis žinojo, tačiau tik vėliau atsirado noras pasigilinti. Norint daugiau sužinoti apie giminės istoriją, reikia dirbti su archyvine medžiaga. Dauguma dokumentų parašyti senąja kanceliarine slavų kalba, kuri jam neprieinama. Labiausiai nustebino, kad archyvai apskritai išliko per istorinius neramumus, karus.
Giminės herbas ir protėviai
Rusijoje esantį dokumentą reikia dar iššifruoti, jis rašytas ranka, įmantriu šriftu. Ten nupieštas giminės herbas - pelikanas. Vienas jo protėvių buvo atsakingas už finansų tvarkymą Žemaitijoje. Protėviams priklausė Kvesčių dvaras su valstiečiais Karšuvos žemėje. Prosenelis iš Jagminų giminės (herbas Pelikanas), prosenelė iš Pliuškevičių (herbas Pniejnia). Žymiausias giminės atstovas yra Tadas Jagminas (miręs 1791 m.). Karalius jį paskyrė eiti įvairių Žemaitijos kunigaikštystės valsčių tijūno pareigas, buvo Šiaulių karališkosios ekonomijos viceadministratorius bei A.Tyzenhauzo ekonominių reformų įgyvendintojas.
Ryšiai su kitomis bajorų giminėmis
Paaiškėjo, kad R. Stukas su viena kolege yra kilę iš vieno giminės medžio kamieno. Beje, tarp šalies medikų yra ir daugiau bajorų - gydytoja dietologė docentė Laisvūnė Petkevičienė, jo doktorantė dr. Indrė Chmieliauskaitė, o pirmasis įsteigtos Lietuvos karališkosios bajorų sąjungos vadas buvo akušeris-ginekologas doc.
Taip pat skaitykite: Apie kunigą Rimantą Gudelį
Bajoriškos vertybės
R. Stuko mama bajoraitė buvo inteligentiška, elegantiška, visuomet pasitempusi moteris. Jos spintoje buvo išrikiuota daugybė skrybėlaičių. Vyresni bajorai labiau išsaugoję savo manieras, vertybes, visuomet pasitempę, skiria dėmesį aprangai.
Požiūris į politiką
R. Stukas mano, kad šalyje daug partijų su skirtingomis programomis, o tose partijose - daug žmonių, kurie taip pat turi įsitikinimus, charakterį. Dėl to pas mus tiek daug blaškymosi tarp įvairių problemų, politinių peripetijų. Viena didžiausių jo matomų problemų - nepakankamas dėmesys ir finansavimas švietimui, kultūrai, mokslui. Universitetų dėstytojų atlygiai maži, jauni žmonės nenori likti čia ir dirbti mokslinio darbo, nes kasininkės prekybos centruose gauna didesnius atlyginimus.