Šis straipsnis skirtas nušviesti žymaus Lietuvos gydytojo pediatro, profesoriaus Rimanto Kėvalo, gyvenimą ir karjerą. Jo biografija - tai atsidavimo medicinai, rūpesčio vaikų sveikata ir nuolatinio tobulėjimo kelias.
Vaikystė ir Pašaukimo Paieškos
Rimantas Kėvalas gimė 1961 m. spalio 3 d. Kaune, Vilijampolės mikrorajone. Augo paprastoje darbininkų šeimoje: mama buvo siuvėja, tėtis - šaltkalvis. Nors šeimoje nebuvo medikų, profesorius prisimena tėvų įdiegtą požiūrį į mokslą ir darbą: "Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi".
Įdomu, kad vaikystėje R. Kėvalas nesvajojo apie gydytojo profesiją. Pirmasis jo noras, kaip pats prisimena, buvo būti parduotuvės, kurioje "pardavinėja vaikus", vedėju. Tačiau paauglystėje, susidomėjęs tiksliaisiais mokslais, svarstė apie studijas Kauno politechnikos institute (KPI). Vis dėlto, tikslieji mokslai jo nesužavėjo.
Lemtingas Posūkis į Mediciną
Lemiamą įtaką renkantis medicinos studijas padarė kaimynystėje gyvenusi vaikų ligų gydytoja Regina Bacevičienė. Ši gydytoja, pasak R. Kėvalo, jį augino, gydė ir slaugė. Būtent jos paskatinimas ir pavyzdys įkvėpė R. Kėvalą pasirinkti gydytojo kelią.
Pasiryžęs stoti į mediciną, R. Kėvalas suprato, kad jam reikės papildomų pastangų. Nors mokykloje mokėsi gerai, beveik dvejus metus papildomai mokėsi su dėstytojais iš Medicinos instituto, kad pasiruoštų egzaminams.
Taip pat skaitykite: Rimanto Juknevičiaus gyvenimas
Karjeros Pradžia ir Darbas Kauno Klinikose
1985 m. baigęs Kauno medicinos institutą, R. Kėvalas pradėjo dirbti Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU). Iš pradžių buvo Vaikų ligų katedros klinikinis ordinatorius, vėliau - Vaikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas. Nuo 1992 iki 2013 m. vadovavo šiam skyriui, o nuo 2001 m. tapo ir Vaikų ligų klinikos vadovu. 2010 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
Nors jaunystėje R. Kėvalas svajojo išvykti iš Kauno, likimas susiklostė kitaip. Garsus kardiochirurgas Jurgis Briedikis pasirūpino, kad R. Kėvalas liktų Kauno klinikose, kur tuo metu kūrėsi Širdies ritmo sutrikimų centras. Kauno klinikos tapo pirmąja ir vienintele R. Kėvalo darboviete.
Profesorius stažavosi ir dirbo įvairiose pasaulio šalyse, įskaitant Švediją, Daniją, Šveicariją, Indiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją ir Izraelį. 2000-2001 m. dirbo Melburno karališkojoje vaikų ligoninėje.
Vaikų Medicinos Pokyčiai Per Dešimtmečius
R. Kėvalas, dirbdamas medicinoje jau ne vieną dešimtmetį, pastebi radikalius pokyčius. Jis lygina senų laikų automobilį su S klasės "Mercedes", norėdamas pabrėžti, kokia didelė praraja tarp to, kas buvo ir kas yra dabar. Anot profesoriaus, anksčiau nebuvo nei šiuolaikinių medikamentų, nei aparatūros, skirtos gyvybinių funkcijų palaikymui, nei metodikos.
Kardinalūs pokyčiai įvyko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Atsivėrė sienos, atsirado galimybės stažuotis ir mokytis užsienyje. R. Kėvalas teigia, kad per dešimtmetį iki 2000-ųjų vaikų medicina padarė didžiulį šuolį, o Lietuva pasiekė didelių laimėjimų, pavyzdžiui, sumažino kūdikių mirštamumą.
Taip pat skaitykite: Rimanto Stuko požiūris į mitybą
Mokslinė Veikla ir Svarbiausios Sritys
Profesoriaus mokslinio darbo svarbiausios sritys yra: sunki vaikų galvos smegenų trauma, sepsis, hospitalinių infekcijų priežiūra ir kontrolė, skubi pagalba vaikams ir smurto vaikams ankstyvoji diagnostika.
Reikšmingi Įvykiai ir Iššūkiai Darbe
Per ilgus darbo metus R. Kėvalui teko susidurti su įvairiais įvykiais, tiek džiuginančiais, tiek sukrečiančiais. Jis prisimena atvejus, kai pavyko išgelbėti sunkius ligonius, ir jausmą, kai tėvai dėkoja už padarytą darbą. Tačiau, anot profesoriaus, sunkiausia yra išgyventi vaikų netektis ir jausti, kad galbūt galėjai padaryti daugiau.
Smurto Prieš Vaikus Problema
R. Kėvalas atkreipia dėmesį į smurto prieš vaikus problemą. Jam teko susidurti su įvairiais smurto atvejais, įskaitant fizinį, emocinį ir seksualinį smurtą, taip pat nepriežiūrą. Profesorius cituoja Astridos Lindgren kalbą "Daugiau jokio smurto", kurioje teigiama, kad turime pradėti nuo vaikų ir vaikystės, nes jie formuos pasaulį ateityje.
Pandemijos Įtaka Vaikų Sveikatai
Pandemijos laikotarpis turėjo didelės įtakos vaikų sveikatai. R. Kėvalas savo knygoje "Ką mes padarėme savo vaikams" nagrinėja pandemijos pasekmes vaikų psichinei sveikatai, mitybai, fiziniam aktyvumui ir socialinei izoliacijai. Jis teigia, kad pandemija išryškino jau egzistavusias problemas ir sukėlė naujų iššūkių.
Profesorius atkreipia dėmesį į tai, kad didėjant informacijos srautui, dingsta motiniški instinktai ir motinystės supratimas. Anot jo, virtualus pasaulis kartais tampa svarbesnis už realų, o tėvai per mažai dėmesio skiria savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Apie kunigą Rimantą Gudelį
Skiepų Svarba Vaikų Sveikatai
R. Kėvalas pabrėžia skiepų svarbą vaikų sveikatai. Jis apgailestauja, kad nuo 2010 m. padėtis su profilaktiniu vaikų skiepijimu pablogėjo. Norint išlaikyti tymų sergamumo kontrolę, vakcinacija turi siekti 95 proc., tačiau dabar ji yra žemesnė. Profesorius perspėja, kad dėl nepakankamos vakcinacijos gali sugrįžti tokios pavojingos ligos kaip epiglotitas ir meningokemija.
Gydytojo Padėtis Lietuvoje
R. Kėvalas lygina gydytojo darbą Lietuvoje ir Australijoje. Jis pastebi, kad Lietuvoje dokumentacija ir kiti dalykai užima didžiąją dalį gydytojo laiko, o tiesioginiam darbui su pacientais lieka mažiau laiko. Profesorius mano, kad reikia keisti sistemą, kad gydytojas galėtų dirbti gydytoju ir atsiduoti pacientui.
Bibliografija
Rimantas Kėvalas yra daugelio knygų ir publikacijų autorius bei bendraautoris. Tarp jų:
- Žmogaus gaivinimo pagrindai (su kitais, 2000)
- Alerginių ligų vadovas (su kitais, 2003)
- Vaistų dozės (2004)
- Vaikų ligos (su kitais, t.4, 2005)
- Vaikų pulmonologijos pagrindai (su kitais, 2007)
- Vaikų urgentinių būklių diagnostika ir gydymas (2010)
- Vaiko sveikatos enciklopedija (su kitais, 2011)
- Urgentika pediatrijoje (2015)
- Ką mes padarėme savo vaikams (2021)
- Pediatrija (1 d. 2017, 2 ir 3 d.)