Kunigas Rimantas Gudelis - išskirtinė asmenybė Lietuvos visuomenėje, derinanti dvasininko pašaukimą su aktyvia kultūrine ir ūkine veikla. Jo gyvenimo kelias - tai tarnystė Dievui, kultūrai ir Lietuvai, paženklintas tiek pasiekimais, tiek kontroversijomis.
Gyvenimo kelio pradžia ir kunigystės šventimai
Rimantas Gudelis gimė Panevėžyje prieš 60 metų, 1964-aisiais. 1982 m. baigė Panevėžio 9-ąją vidurinę mokyklą, o vėliau Kauno politechnikos institute įgijo silikatų technologo specialybę. Tačiau pašaukimas tarnauti Dievui nugalėjo - 1985-1990 m. jis studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Kunigystės šventimus R. Gudelis gavo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m.
Tarnystė Lietuvoje ir užsienyje
Netrukus po įšventinimo kunigas R. Gudelis išvyko į JAV, kur tarnavo išeivijos stovyklų kapelionu ir dirbo Naujamiesčio parapijoje, kuriai priklausė Berčiūnai. Būtent čia atsiskleidė jo gebėjimai atkurti ir puoselėti dvasinį paveldą - kunigas atstatė sovietmečiu susprogdintą Berčiūnų bažnytėlę, prie kurios nusidriekė įspūdingas Lietuvos medžio meistrų Kryžiaus kelias. Šalia esanti stovyklavietė, jo rūpesčiu, užtarimu patikima ateitininkų organizacijai.
Vėliau kunigas R. Gudelis tęsė studijas ir darbą užsienyje. Po studijų jis buvo pakviestas užimti Sankt Peterburgo seminarijos rektoriaus vietą ir darbuotis su Rusijos lietuviais. 2004-2019 m. jis tarnavo Sankt Peterburgo Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, rūpinosi tremtinių kapų tvarkymu ir atminimo įamžinimu Rusijoje. 1997-2003 metais R.Gudelis dirbo Čikagos Market Parko parapijoje. Penkerius metus mokėsi ir dirbo Čikagoje. Ten jis buvo Market Parko Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios kunigas. Lietuvos vyskupų konferencija R. Gudelį paskyrė Maskvos, Sankt Peterburgo ir Murmansko lietuvių kapelionu trejų metų kadencijai.
Grįžęs į Lietuvą, R. Gudelis 2002 m. klebonavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje, o 2008-2019 m. buvo Kupiškio parapijos dekanas. Kunigas Rimantas Gudelis Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje dekanu dirbo šešerius metus. Birželio mėnesį kunigas Rimantas Gudelis buvo atleistas iš Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijos klebono pareigų ir paskirtas Salamiesčio šv. Antano Paduviečio parapijos administratoriumi, taip pat jis rūpinsis Antašavos šv. Hiacinto (Jackaus) parapijiečių sielovada. Šiuo metu klebonauja Palėvenės ir Antašavos parapijose.
Taip pat skaitykite: Kunigo Valatkos biografija
Kunigas R. Gudelis pasižymi ne tik organizaciniais gebėjimais, bet ir geba atskleisti kitų žmonių talentus ir dovanas.
Bistrampolio dvaras - kultūros paveldo gaivinimas
Ryškiausias kunigo R. Gudelio veiklos pavyzdys - Bistrampolio dvaro atgaivinimas. Šio dvaro reikalų R. Gudelis ėmėsi prieš daugiau nei dešimtmetį. Tuomet dvaras priklausė Panevėžio vyskupijai, kuri nykstantį turtą buvo gavusi nemokamai iš rajono Savivaldybės. Matydama, kad dvaro nesugebės prikelti, vyskupija buvo nusprendusi istorinį objektą parduoti.
Kunigas R. Gudelis inicijavo dvaro perdavimą viešajai įstaigai „Bistrampolio dvaras“, kurios akcijų jis turi daugiau nei pusę. Dvarui atgaivinti buvo paimtas kreditas, į kultūros paveldo objekto rekonstrukciją investuotos ir asmeninės lėšos, uždirbtos dirbant JAV.
Šiandien Bistrampolio dvare veikia restoranas, viešbutis, muziejus, žirgynas, kuriame yra šeši žirgai ir ponis, lankytojai gali grožėtis nemenka danielių banda. Dvaras tapo traukos centru, kuriame organizuojamas tradicinis Bistrampolio festivalis, įtrauktas į 100 įdomiausių renginių Lietuvoje. Kunigas dėlioja planus, kaip dar sustiprinti dvaro trauką - planuoja įrengti skulptūrų parką, padidinti žvėrinčių.
Kontroversijos ir vertinimai
Nepaisant aktyvios veiklos ir indėlio į kultūros paveldo išsaugojimą, kunigas R. Gudelis sulaukė ir kritikos. Portalo „Delfi“ sudarytame turtingiausių valstybės tarnautojų reitinge jo turtas buvo įvertintas 1 mln. 400 tūkst. eurų. Kunigas tvirtina, jog finansų ekspertai perlenkė. Dvasininkas skaičiuoja, kad jo valdomas turtas vertas triskart mažiau.
Taip pat skaitykite: Tarnystė ir patriotizmas: K. Skučas
Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas taip pat išreiškė nuostabą dėl kunigo turto, teigdamas, kad kunigui turtas neturėtų būti prioritetas. Vis dėlto, pats R. Gudelis teigia, kad dvaras nėra turtų nešėjas, o investicija į kultūrą.
Kunigas R. Gudelis garsėja įvairiomis kontroversijomis. Žiniasklaidoje jis yra tituluojamas turtingiausiu šalies valdininku ir kunigu.
Labdara ir parama
Apgyvendinimo, maitinimo paslaugas teikiančios ir suvenyrais prekiaujančios įmonės vadovas dalį pelno skiria labdarai - padeda Sibire gyvenantiems lietuviams tvarkyti tautiečių kapus. Iš gauto pelno buvo finansuojamas dokumentinis filmas „Paberžė - nepaklusniųjų lizdas“ apie vieną 1863 metų sukilimo vadų kunigą Antaną Mackevičių. Vyko paramos vakaras, kuriame buvo rinktos lėšos, o už jas bus perkami dronai Ukrainos kariams. Vienas dronas bus dovanojamas Bistrampolio dvare dirbusiam virėjui Dmytro Kletskov. Jis šiuo metu priklauso bepiločių dronų valdymo daliniui, o kitas atiteks kitiems kariniams daliniams.
Kritika Lietuvos vyskupų konferencijai
Panevėžio vyskupijoje tarnaujantis, Palevėnės Šv. Dominyko ir Antašavos šv. Hiacinto (Jackaus) parapijų administratorius kunigas Rimantas Gudelis savo socialinio tinklo paskyroje, kuri pavadinta Rimas Bistrampolis pažėrė kritikos Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkui arkivyskupui Gintarui Grušui. Kunigas piktinasi LVK pirmininko poziciją svarstant Labdaros ir paramos įstatymo pataisas, kuriomis 1,2 proc. pajamų mokesčio (GPM) nebegalima skirti religinėms bendruomenėms.
Savo feisbuko paskyroje kunigas R. Gudelis rašo: „2023 - 2024 metais konservatorių „KRIKŠČIONIŲ“ ir Laisvės partijų iniciatyva buvo atimta galimybė religinėms bendruomenėms Lietuvoje gauti gyventojų pajamų mokesčio 1,2% dalį. Tai prieštarauja visai ES valstybių praktikai, nes beveik visose ES valstybėse religinėms bendruomenėms galima skirti atitinkamą gyventojų pajamų mokesčio dalį.”
Taip pat skaitykite: Gyvenimas ir darbai: Antanas Valatka
„Priimant šį įstatymą, nebuvo jokios reakcijos iš Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko. Įstatymui atsidūrus prezidentūroje tvirtinimui, iš vyskupų konferencijos pirmininko vėl nebuvo jokios reakcijos, kad šį, religines bendruomenes diskriminuojantį įstatymą, reikia vetuoti”, - piktinasi kunigas.
Toliau R. Gudelis dalijasi prisiminimais: „Tuo metu teko bendrauti su vienu prezidento patarėju, praktikuojančiu katalikų tikėjimą. Jis pradėjo aiškintis, kodėl taip yra ir paskambino į Vilniaus arkivyskupijos kuriją. Kurija pareigūnui paaiškino, kad jiems taip dar geriau - pinigus gaus Caritas, nakvynės namai, valgykla.”
„Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkui visai nesvarbu, kad gyventojų pajamų mokesčio 1,2% dalies nebegalės gauti apie 700 Lietuvoje esančių parapijų, vienuolijų ir kitų religinių bendruomenių. Tuo bažnyčia neteko 1,5 mln. eurų pajamų, kas sudaro itin reikšmingą jų pajamų dalį. Ar Jūs esate girdėję, kad kokios nors korporacijos pirmininkas, praradęs 1,5 mln. eurų savo korporacijos lėšų, dar toliau galėtų eiti savo pareigas?” - retoriškai klausia kunigas.