Motinystės išmoka yra svarbi finansinė parama šeimoms, auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje aptariamos motinystės išmokų sąlygos, dydžiai ir naujovės, įskaitant informaciją apie išmokas nedirbusioms mamoms, tėvystės atostogas ir kitus svarbius aspektus.
Motinystės išmokos nedirbusioms mamoms
Seimui priėmus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, nedirbusioms mamoms sugrąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius.
Kelioms dešimtims mamų, kurioms motinystės išmoka po spalio 30 d. nebuvo skirta dėl to, kad jos nėštumo metu nedirbo, „Sodra“ iš naujo peržiūrės priimtus sprendimus dėl motinystės išmokų ir jas paskirs bei išmokės už praėjusį laikotarpį. Mamoms jokių prašymų teikti ir nieko daryti nereikia.
Taip pat lieka galioti pakeitimai, kuriais buvo nustatytos geresnės sąlygos savarankišką darbinę veiklą nėštumo metu nutraukusioms moterims, pavyzdžiui, sportininkėms - jos galės gauti motinystės išmokas.
Išmokų dydžiai ir ribos
Nuo kitų metų pradžios padidėjus bazinei socialinei išmokai, minimaliai mėnesinei algai ir vidutiniam darbo užmokesčiui keičiasi ir ligos, motinystės, nedarbo socialinio draudimo išmokų ribos. Kaip ir iki šiol, šių išmokų dydis priklausys nuo gyventojo draudžiamųjų pajamų, bet padidėja minimalių ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai, bei paauga maksimali ligos, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų riba.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Svarbu, jog nauji dydžiai neturės įtakos šiais metais paskirtoms išmokoms - jie bus taikomi tik naujoms paskirtoms išmokoms. Be to, minimalios motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos keisis nuo antrojo ateinančių metų ketvirčio, o maksimali išmokų riba keisis kiekvieną ketvirtį priklausomai nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Lentelėje pateikti išmokų dydžiai neatskaičius įmokų ir mokesčių.
Tėvystės atostogos ir ligos išmokos
Nuo kitų metų pradžios tėvystės atostogų tėčiai galės išeiti per pirmus vaiko auginimo metus. Iki šiol tėvystės atostogas tėčiai turėjo pasiimti per pirmus tris mėnesius. Taip tikimasi, kad daugiau tėčių galės skirti laiko savo kūdikiams.
Dar viena naujovė - tėvai galės gauti ligos išmoką už pradinių klasių moksleivių priežiūrą, jeigu mokykloje paskelbta epidemija. Iki šiol tokios išmokos būdavo mokamos tik už ikimokyklinio amžiaus vaikus.
Vaiko priežiūros išmokų mokėjimas
„Sodra“ taip pat primena, kad tradiciškai anksčiau išmokės vaiko priežiūros išmokas už gruodį. Nors šios išmokos turėtų būti mokamos kitą mėnesį, tai yra sausį, vaiko priežiūros išmokų mokėjimas paankstinamas - gavėjus jos pasieks gruodžio 27 d. Kartu tai reiškia, kad kita vaiko priežiūros išmoka bus mokama vasarį.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Anksčiau bus išmokamos tik vaiko priežiūros išmokos. Visos kitos išmokos sausį mokamos įprastu laiku.
Sankcijos bedarbiams ir kita informacija
Nuo kitų metų pradžios įsigalioja sankcijos tiems bedarbiams, kurie, gaudami nedarbo socialinio draudimo išmoką dirbs nelegaliai. Nustačius, kad išmoką gaunantis bedarbis tuo metu nelegaliai dirbo, bus reikalaujama nedarbo išmoką grąžinti.
Visų socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarka nesikeis.
„Sodra“ ir toliau ragina gyventojus bet kada prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui www.sodra.lt/gyventojui pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą - vieną visiems ateitiems atvejams.
Nedarbo draudimo išmokos pratęsimas
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 2018 m. sausio 1 d.).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Teistumas ir Seimo nario mandatas: sąsajos
Praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas Seimo narį Remigijų Žemaitaitį pripažino kaltu dėl dviejų nusikaltimų - neapykantos kurstymo žydų tautos atžvilgiu ir SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimų neigimo - ir skyrė jam 5 tūkst. eurų baudą. Vis dėlto pats nuosprendis dar nereiškia nei teistumo atsiradimo, nei automatinio Seimo nario mandato praradimo.
Apkaltinamasis teismo nuosprendis dažnai suvokiamas kaip savaime sukuriantis teistumą, tačiau teisiškai tai nėra tikslu. Ž. Rudys aiškina, jog pagal Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 1 dalį, teistumą turi tik tie asmenys, kuriems įsiteisėjo teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šiuo atveju nuosprendį priėmė pirmosios instancijos teismas, todėl jis dar nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo paskelbimo. Jei per šį terminą apeliacija nepateikiama, nuosprendis įsiteisėja, o jei apeliacinis skundas pateikiamas - nuosprendis neįsiteisėja tol, kol apeliacinės instancijos teismas nepaskelbia savo sprendimo.
Net ir įsiteisėjus apeliacinės instancijos teismo sprendimui, byla dar gali būti peržiūrima kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme per tris mėnesius. Tačiau, skirtingai nei apeliaciniai skundai, kasaciniai skundai nėra priimami automatiškai ir turi pereiti atrankos procedūrą. Be to, kasacinis teismas nagrinėja tik teisės taikymo klausimus, o ne faktines bylos aplinkybes - jis sprendžia, ar baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas tinkamai, bet nevertina, ar konkretūs pasisakymai buvo padaryti ir kokį faktinį poveikį jie turėjo.
Nors teistumas sukelia neigiamas teisines pasekmes, jis nėra nuolatinis. Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalis numato, kad teistumo išnykimo terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo.
Vis dėlto kalbant apie Seimo nario statusą, svarbus ne pats teistumas, o bausmės atlikimas. Konstitucijos 56 straipsnis numato, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo nuosprendį. Viešojoje erdvėje bausmė dažnai tapatinama su laisvės atėmimu, tačiau Baudžiamasis kodeksas numato ir kitas bausmių rūšis - viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos atveju bausmė laikoma atlikta tuomet, kai paskirta suma yra sumokėta. Tačiau net ir atlikus bausmę, teistumas dar galioja nustatytą terminą, priklausomai nuo nusikalstamos veikos pobūdžio.
Pasak jo, teisinės pasekmės Seimo nario statusui gali atsirasti tik tuomet, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis įsiteisėja. Tokiu atveju taikoma Konstitucijos 63 straipsnio 5 punkto nuostata, pagal kurią Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka. Seimo statuto 239 straipsnio 2 dalis numato, kad Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl nusikaltimo, padaryto einant Seimo nario pareigas, privalo priimti nutarimą pradėti apkaltos procesą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Statutas nenumato galimybės tokios procedūros nepradėti, nors aiškiai nereglamentuoja, kokia balsų dauguma reikalinga sprendimui dėl apkaltos inicijavimo priimti.
Galutiniam sprendimui dėl Seimo nario mandato panaikinimo taikoma griežta taisyklė - nutarimas laikomas priimtu tik tuomet, jei už jį balsuoja ne mažiau kaip trys penktadaliai visų Seimo narių. Jei toks balsų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė, o mandatas lieka galioti. Jei sprendimas priimamas, Seimo narys mandato netenka nuo nutarimo oficialaus paskelbimo momento.
tags: #motinystes #ismokokos #bedarbiai