„Solo teatras“ aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, pristatydamas spektaklius, kurie atspindi skaudžius istorijos įvykius ir žmonių likimus. Ši teatro trupė, vadovaujama aktorės ir režisierės Birutės Mar, nagrinėja sudėtingas temas, tokias kaip tremtis, genocidas ir emigracija, siekdama atskleisti žmogaus stiprybę ir viltį net sunkiausiomis aplinkybėmis.
Gastrolės Tokijuje ir spektakliai apie tremtį ir emigraciją
Spalį „Solo teatras“ surengė gastroles Tokijuje, kur Akasakos bendruomenės salėje japonų publikai pristatė Birutės Mar monospektaklius „Ledo vaikai“ ir „Buda palėpėje“. Šie spektakliai tyrinėja skaudžius lietuvių ir japonų išgyvenimus XX amžiaus istorijos verpetuose, suartindami abiejų šalių istorinius skaudulius.
„Ledo vaikai“
Spektaklis „Ledo vaikai“ sukurtas Dalios Grinkevičiūtės prisiminimų knygos „Lietuviai prie Laptevų jūros“ ir Eglės Gudonytės knygos „Karta nuo Sibiro“ pagrindu. Taip pat spektaklis paremtas aktorės abiejų tėvų, kurių vaikystė prabėgo amžino įšalo krašte prie Laptevų jūros, autentiškais pasakojimais bei tremtinių eilėraščių motyvais. Spektaklyje panaudotos nuotraukos iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių, aktorės šeimos archyvo bei tremtinio Gintauto Martynaičio piešiniai. Šis spektaklis pasakoja apie 1941 m. Lietuvos tremtinių skaudžias patirtis prie Laptevų jūros.
„Buda palėpėje“
Spektaklis „Buda palėpėje“ pagal japonų kilmės amerikiečių rašytojos Julie Otsuka romaną pasakoja XX a. pirmos pusės japonų emigrantų į Ameriką istoriją. Jis seka „fotografijų nuotakų“, išsirinkusių jaunikius iš nuotraukų ir keliavusių per vandenyną ieškoti geresnio gyvenimo, pėdomis. Šis spektaklis atskleidžia japonų emigrantų likimus Amerikoje XX a. pirmoje pusėje, kai po lemtingo Perl Harboro ryto jie staiga tapo be kaltės kalti ir masiškai buvo iškeldinami iš savo namų, išvežami į JAV įrengtas koncentracijos stovyklas.
Kultūros antropologas prof. Kenji Arai straipsnyje „Apie Akasakoje matyto lietuvių aktorės monospektaklių epochiškumą“, publikuotame platformoje note.com, rašo: „Tai, kad žiūrovai jaučia, jog tai, kas vyksta scenoje, yra tikrovė, nors yra taip toli nuo jos, atrodo, turi kažką bendro su Noh ir Kyogen teatru.“
Taip pat skaitykite: Klubų patirtis vaikams
Nauji projektai ir istorinės atminties svarba
Prasidedantis šeštasis „Solo teatro“ sezonas žada būti intensyvus - Lietuvos žiūrovų šįmet laukia dviejų naujų projektų premjeros.
„MĄSTANTI BARAKŲ ŠIRDIS“
Spalio 13 d. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje buvo pristatytas naujausias Birutės Mar dokumentinis spektaklis „MĄSTANTI BARAKŲ ŠIRDIS“, kurio idėją, pasak autorės, padiktavo visai šalia, Ukrainoje, vykstančio karo būsenos ir išgyvenimai, verčiantys atsigręžti į XX a. istorinę atmintį.
B. Mar pjesėje ir spektaklyje - trijų moterų likimai istorinių genocidų akivaizdoje: Olandijos žydaitės Etty Hillesum (žuvusios Aušvice II-jo pasaulinio karo metais), lietuvės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės (šešiollikmetės, pokaryje ištremtos į sovietų lagerį) ir ukrainietės Natalijos Skrinnik, mėnesį praleidusios rusų nelaisvėje prie Bučos, prasidėjus karui. Trys herojės, trys epochos, trys gyvenimai „barakuose“ - kuomet iš žmogaus atimama jo tapatybė, ateitis, sutrypiama žmogiškoji vertė. Kai lieka vienintelis ginklas - tikėjimas, malda, daina. Kai nevilties akivaizdoje pabunda vidinė laisvė - stipresnė už prievartą, atverianti žmoguje slypinčias neregimas galias. Pasak Birutės Mar, ypatingas džiaugsmas, jog spektaklio kūrimo procese dalyvavo ir istorijos konsultante tapo viena iš herojų, 96-rių sulaukusi, Vilniuje gyvenanti Joana Ulinauskaitė-Mureikienė. Spektaklio dailininkė I. Pačėsaitė, choreografė ir režisierės asistentė S. Mikalauskaitė, kompozitorius A. Kučinskas, vaizdo projekcijų dail. M. Vilčinskas, šviesų dail. A. Jankauskas. Vaidina aktorės Saulė Emilija Rašimaitė, Aleksandra Metalnikova, Birutė Mar.
„CLARA. MEILĖS DAINA“
Šventiniu Kalėdų laikotarpiu įvyko antroji premjera, apjungianti muzikos ir teatro žanrus - „CLARA. MEILĖS DAINA“, pasakojanti ypatingos Europos kultūros asmenybės, pianistės ir kompozitorės Claros Shumann (1819-1896) gyvenimo istoriją. Tai Vokietijoje reziduojančios pianistės Guodos Gedvilaitės ir Birutės Mar sumanytas projektas, abi - scenarijaus bendraautorės, pačios išvertė C. Shumann dienoraščius ir amžininkų prisiminimus, lietuviškai nuskambėsiančius pirmą kartą. Claros likimas apipintas legendomis - žinomo kompozitoriaus R. Shumanno žmona, aštuonių vaikų mama išliko savo vyro - genialaus svajotojo - šešėlyje, tačiau neatsisakė savojo pašaukimo - nenutraukė intensyvaus koncertinio gyvenimo. Apie Claros likimą bylos Guodos Gedvilaitės atliekami C. ir R. Schumannų kūriniai (beje, muzikos pasaulyje ši pianistė neretai pavadinama „lietuviškąja Clara Schumann“) bei Birutės Mar interpretuojami C. ir R. Schumannų laiškų, dienoraščių bei amžininkų prisiminimų fragmentai. Tikėtina, šis elegantiškas spektaklis-koncertas taps Kalėdine kultūros švente Vilniaus ir Kauno muzikos ir teatro gurmanams - gruodžio 30 d. “Clara. Meilės daina” nuskambėjo Kauno kultūros centre, o sausio 5 d. - Šv.
Atnaujintas spektaklis „Poetė“
Dar vienas sezono akcentas - atnaujintas Birutės Mar monospektaklis „Poetė“, pasakojantis talentingos lietuvių kūrėjos - Salomėjos Nėries - likimą. Pasak režisierės ir aktorės, 2005 m. Menų spaustuvėje sukurtas, vėliau rodytas Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, spektaklis šiandien vėl tampa itin aktualus, vykstant visuomenę supriešinančiam desovietizacijos procesui. „Spektaklio forma - poetės teismas. Teismas tęsiasi iki šiol. Tad nūdiena tiesiog išprovokavo atnaujinti spektaklio dramaturgiją, įterpiant šiandien vykstančio „teismo proceso“ atgarsius. Manau, teatras turi ne naikinti istoriją, bet drąsiai atskleisti visas jos puses - ir Salomėjos kaip asmenybės tragizmą, ir didžiulį kūrėjos talentą“, - sako dramaturgė ir režisierė. Atnaujinta „Poetė“ spalio 29 d.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Apdovanojimai ir tarptautinis pripažinimas
„Solo teatras“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir apdovanojimus už savo spektaklius. 2023 m. rugsėjo 1-8 dienomis teatrų festivalyje Kaire (Egiptas) spektaklis „Antigonė“, režisuotas Birutės Mar, buvo apdovanotas kaip išskirtinis užsienio spektaklis.
Birutės Mar “Antigonė”, kuriame aktorė viena įkūnija šešis Sofoklio tragedijos personažus (spektkalis buvo sukurtas ir anksčiau rodytas LNDT scenoje), jau du dešimtmečius sėkmingai keliauja po tarptautinius teatro festivalius, pelnė eilę apdovanojimų. Egiptas - dvidešimt antroji šalis, kurią aplankė šis spektaklis.
2021 m. kultūros ministras Simonas Kairys sveikino laureatus Birutę Mar, Violetą Podolskaitę, Liną Puodžiukaitę-Lanauskienę, Dalią Adelę Augunas, Zitą Sinkevičienę, Sigitą Šamborskį, pabrėždamas jų kūrybos vertę ir svarbą. Simboliška, kad šio garbingo apdovanojimo Birutė Mar sulaukė iškart po naujausio savo spektaklio „Motinos pienas“, sukurto pagal latvių rašytojos Noros Ikstenos to paties pavadinimo romaną, premjeros.
Spektaklis „Motinos pienas“
2021 m. rugsėjo 28, 29 d. Vilniuje, Meno forte įvyko Solo teatro spektaklio „MOTINOS PIENAS“ premjera, sukurto pagal vienos žinomiausių šiuolaikinių latvių rašytojų Noros Ikstenos romaną. Spektaklyje Birutė Mar kuria du vaidmenis - motinos ir dukters. Motina - gydytoja, tremtinio dukra, iš kurios sovietų valdžia atima viską: ne tik profesinę ateitį ir tapatybę, bet ir gyvenimo džiaugsmą bei prasmę.
Pasak režisierės Birutės Mar, galbūt jau atėjo laikas pažvelgti į sovietinę epochą iš šalies: „man regis, anksčiau daugelis menininkų dar nenorėjo ten „kišti nosies“, tas laikas dar buvo per arti - norėjosi pabėgti nuo jo, jį pamiršti, atsikratyti. Bet… tos patirtys tūno giliai mūsų viduje.“
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Birutės Mar kūrybos bruožai
Per kelis dešimtmečius susiformavo ne tik Birutės Mar misionieriškas požiūris į savo kaip aktorės-režisierės profesiją, bet ir siekis kuo giliau pažinti ir kaskart naujai reflektuoti monospektaklį kaip reiškinį, teorinę refleksiją pritaikyti kuriant naujus spektaklius. Vos tik baigusi studijas Sankt Peterburgo teatro akademijoje, Birutė Mar išvyko ilgai stažuotei į Japonijos teatro mokyklas.
1998 metai tapo lemtingais Birutės Mar gyvenime; tuomet kartu su bendraminčiais buvo pradėtas didysis spektaklių ciklas, sukurtas pirmasis monospektaklis „Žodžiai smėlyje“ pagal Samuelio Becketto dramą „Laimingos dienos“. Aktorė vaidino taip atsidavusiai, kad jau pirmajame spektaklyje buvo nejauku, matant kaip giliai aktorė grimzta į jos situacijai adekvačias asociacijų būsenas. Sukurtas Vini gyvenimas buvo sapnas, grimztant į milijonus smėlio smiltelių… Aktorės vaidinamas jis atrodė kaip gyvas sceninis eilėraštis.
tags: #bravo2 #tarptautinis #vaiku #metai