Naujos gyvybės atėjimas į pasaulį yra vienas gražiausių ir svarbiausių įvykių šeimos gyvenime. Tačiau šis džiaugsmas neatsiejamas nuo didelių pokyčių moters organizme. Nėštumas ir gimdymas - tai didžiulis iššūkis ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei būsenai. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pokyčiai vyksta moters organizme po gimdymo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.
Fiziniai pokyčiai po gimdymo
Akušeriai-ginekologai pogimdyminiu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai trunka 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Gimdos involiucija ir lochijos
Užgimus placentai, gimda iškart pradeda trauktis. Pirmą parą po gimdymo, gimdos dugnas yra keliais pirštais žemiau bambos. Sekančią parą gimdos dugnas pakyla iki bambos. Gimdos dugnas leidžiasi maždaug po 1 cm. per dieną. Maždaug 10 - 14 parą po gimdymo, gimda nusileidžia į mažąjį dubenį ir virš sąvaržos nebečiuopiama. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų.
Šis procesas gali būti lydimas maudžiančio skausmo pilvo apačioje, kuris stiprėja maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Atsidalinantys atkrintančių plėvių audiniai išskyrų pavidalu pasišalina per makštį. Šios išskyros vadinamos lochijomis. Lochijos - t.y. išskyros, kurias sudaro kraujas, gleivės ir audinių likučiai, pasišalinančios iš gimdos po gimdymo. Pirmas kelias paras po gimdymo išskyrose esantis kraujas jas nudažo raudonai - lochia rubra. Po 3 - 4 dienų, išskyros pašviesėja (lochia serosa). Apie 10-ą dieną, įsimaičius leukocitams, sumažėjus skysčio kiekiui, išskyros įgauna baltą/baltai gelsvą atspalvį (lochia alba). Lochijos išnyksta praėjus 4 - 5 savaitėm po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla ir mėnesinių ciklas
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna.
Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė, mėnesinės gali atsirasti ir praėjus keliems mėnesiams po gimdymo. Tačiau tęsiant žindymą mėnesinių gali nebūti ir 18 mėnesių po gimdymo. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makšties ir tarpvietės pokyčiai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami. Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Pilvo sienos ir strijų pokyčiai
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Pilvo siena būna išsitempusi, pilvo sienos raumenų tonusas silpnas. Pilvo sienos sugrįžimas į būseną, buvusią iki nėštumo priklauso nuo fizinių pratimų. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Hemorojus ir vidurių užkietėjimas
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių užkietėjimas yra labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio. Tačiau jei nėštumo metu priaugote daugiau kilogramų nei rekomenduojama, greičiausiai prireiks šiek tiek laiko.
Kiti galimi fiziniai pokyčiai
- Padidėjęs pėdos dydis: Nėštumo metu organizme gaminasi relaksino hormonas, kuris didina sąnarių ir sausgyslių lankstumą. Veikiausiai jis paveikia ir pėdas.
- Paplatėjusi krūtinės ląsta: Kai kurioms moterims krūtinės ląsta paplatėja maždaug 1 cm, ypač jei kūdikis didelis.
- Paplatėję klubai: Relaksino hormonas atpalaiduoja raiščius dubens kaulų susijungimo srityje, todėl ir paplatėja klubai.
- Vaisiaus judesių pojūtis: Pirmus mėnesius po gimdymo moterys gali jausti tariamus vaisiaus judesius pilve dėl raumenų spazmų ir dujų kaupimosi arba todėl, kad gimda ir toliau refleksiškai susitraukinėja.
- Plaukų ir akių spalvos pokyčiai: Nėštumo metu gali pasikeisti akių ir plaukų spalva dėl hormonų kaitos - tiksliau, su melanino.
- Skonio pokyčiai: Po gimdymo kartais pasikeičia skonis - vietoje saldumynų moterims ima patikti sūrūs dalykai ir atvirkščiai.
- Pagausėjęs prakaitavimas: Daugumai moterų po gimdymo pagausėja prakaitavimas, dažniausiai karštis ir prakaitas išmuša naktį dėl kraujyje sumažėjusio estrogeno.
- Alergijos: Kai kurioms moterims atsiranda alergija maisto produktams ar išorės dirgikliams.
- Tatuiruočių pakitimai: Ypač nukenčia tatuiruotės ant pilvo, klubų, krūtinės ar kitose vietose, kur gali išsitempti oda.
Emociniai pokyčiai po gimdymo
Emocijos po gimdymo nuolat keisis. Kaip niekas negali iš anksto nuspėti, koks ištiesų bus gyvenimas su naujagimiu, taip niekas negali ir pasakyti, kaip jausis naujai gimusi mama. Kaip ji IŠTIESŲ gali jaustis viduje.
Taip pat skaitykite: Intymūs pokyčiai po gimdymo
Pogimdyminis liūdesys ("baby blues")
Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo, ar netgi anksčiau - ypač, jeigu gimdymo patirtis buvo neigiama, gimdymas sunkus, traumuojantis. Galite pastebėti, jog tapote paniurusi ir verksminga, negalite užmigti, neturite jėgų, jaučiate nerimą arba jaučiatės tarsi įkliuvusi į spąstus. Tokius ir panašius jausmus pirmosiomis savaitėmis po gimdymo patiria net 4 iš 5 moterų!
Viena iš priežąsčių, kodėl moteris kelias savaites po gimdymo jaučiasi itin emocinga, irzli, dažnai verkia yra hormoniniai pokyčiai. Po gimdymo organizmas turi „persitvarkyti“ iš nėštumo rėžimo į pogimdyminį, tad į svarbiausias proceso valdymo vietas stoja visiškai kiti hormonai - atsakingi už gimdos susitraukimą, laktaciją ir kt. Šie hormonai veikia ir mamos emocinę būseną. Kartu keičiasi ne tik moters organizmas, bet ir visas gyvenimas, ypač jeigu tai- pirmagimis. Suvokti, kad nuo šiol viskas bus kitaip, priimti naują rutiną, naujus vaidmenis ir atsakomybes reikia ne tik laiko, bet ir emocinių išteklių. Neretai šie dideli pokyčiai pradžioje kelia nemažą nerimą ir liūdesį. Verksmingumas. Sunkumas suvokti, jog ant laikų rankomas naujagimis - Jūsų. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo. Gera žinia yra ta, kad šis emocinis nestabilumas dingsta per 2-4 savaites.
Pogimdyminis nerimas
Normaliu atveju visas nerimas dėl mažylio, savęs, aplinkinių yra normali dienos dalis, tam tikras „fonas“, kuris neužvaldo minčių, tačiau yra šalia ir padeda užtikrinti mažylio saugumą, išvengti tam tikrų pavojingų situacijų. Esant pogimdyminiam nerimui visos baimės ir neigiamos mintys tampa nebe fonu, o įgija pagrindį vaidmenį. Nuolatinė baimė, nevilties ir net panikos jausmas, baisių situacijų, galimų (ir nelabai) scenarijų modeliavimas ir jų išgyvenimas mintyse - visa tai patiria iki 10 procentų moterų po gimdymo.
Pogimdyminis nerimas dažnai pasireiškia moterims, kurios yra jautrios ar linkusios į perfekcionizmą, OKS (obsesinį konvulsinį sutrikimą), turi depresijos ar mitybos sutrikimų istoriją, skydliaukės f-jos sutrikimą. Ir nors minėtieji yra rizikos faktoriai, ištiesų bet kuri moteris gali patirti pogimdyminį nerimą. Rūpestis dėl mažylio, pasikeitusi rutina, santykiai su partneriu - visa tai, kas sukelia laikiną pogimdyminį liūdesį gali išprovokuoti ir nerimą. Priešingai , nei “baby blues” atveju, pogimdyminis nerimas jau yra rimtesnis emocinis sutrikimas ir taip paprastai nepraeina. Negydomas pogimdyminis nerimas gali trukti neribotą laiką, o sunkiais atvejais peraugti į psichinę ligą. Būtent todėl yra rekomenduojama kreiptis į specialistus nelaukiant, kol nerimo priepuoliai ir juos lydintys simptomai išsispręs patys.
Jis turi ir fizinius simtomus - padažnėjusį širdies ritmą, “karščio šuorus”, galvos svaigimą, pykinimą, sunkumą kvėpuoti.
Pogimdyminis potrauminis streso sutrikimas (PPSS)
Kalbant apie pogimdyminę emocinę būklę vienas iš itin svarbių ją lemiančių faktorių, žinoma, yra pats gimdymas. Ir nors patirti liūdesį, pogimdyminį nerimą gali ir tos moterys, kurių gimdymo patirtis buvo labai teigiama, moterys, kurių patirtis buvo daug liūdnesnė, sudetingesnė ar netgi traumuojanti, be abejonės turi didesnį polinkį į pogimdyminius emocinius sutrikimus.
Pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą sukelia tiek sudėtinga pastojimo istorija, tiek nėštumo metu patirtos būklės, tiek, žinoma, neigiamos gimdymo patirtys. Plyšimai, ekstra cezario pjūvio operacija, vaisiaus petukų distocija, stiprus kraujavimas - visa tai priskiriama prie traumuojančios gimdymo patirties ir gali išprovokuoti PPSS.
Esant potrauminiam pogimdyminiam streso sutrikimui dažnai yra bandoma atriboti save nuo aplinkos. Pirmiausia, tai vėl ir vėl išgyvenama neigiama patirtis (tarkim, traumuojantis gimdymas vis kartojamas lyg filmas mintyse, ypač nakties metu). Taip pat moteris jaučiasi prislėgta, turi miego sunkumų, patiria nerimą, panikos priepuolius. Ir nors PPSS labai primena pogimdyminę depresiją, ir net dažnai yra būtent jai ir priskiriamas, visgi, jie šiek tiek skiriasi. PPSS sukelia trauma, stipri neigiama patirtis.
Kaip sau padėti?
- Ilsėkitės: Gimdymas reikalauja ne tik daug fizinių, bet ir emocinių išteklių. Nei vieni, nei kiti, kad ir kokia stipri moteris bebūtų, nėra beribiai. Tad leisti sau pamiegoti su naujagimiu, pagulėti, kol jis žinda ar ramiai būdrauja yra labai svarbu. Miegokite tuomet, kai miega kūdikis. Aidami miegoti išjunkite telefono garsą. Jei gyveni didesnėje šeimynoje, ant kambario durų gali pakabinti lentelę „Mes miegame“.
- Prašykite pagalbos: Nesikuklinkite ir priimkite pasiūlymus pagelbėti su namų ruoša, pagaminti valgį, prižiūrėti kūdikį ir pan. Jei niekas nesisiūlo - paprašykite pati. Tai gali būti sunku, ypač jei nesate pratusi to daryti, bet patikėkite - dauguma artimųjų ir draugų nori padėti, tad jausis pamaloninti, jei to paprašysite.
- Gerai maitinkitės ir praleiskite laiko gryname ore: Subalansuota mityba taip pat padės geriau jaustis. Vandens įtaka organizmui didžiulė, o jo trūkumas pasireiškia įvairiais nemaloniais pojūčiais, pvz., galvos skausmais, silpnumu ir energijos trūkumu, suprastėjusia virškinimo sistemos veikla… Vanduo įtakos turi praktiškai visiems mūsų organams, įskaitant ir odą. Tad papildoma stiklinė vandens ryte - vieni privalumai ir pagalba kovojant su odos išsausėjimu!
- Išsikalbėkite: Kad ir kokie jausmai Jus užklumpa - nebijokite ir nesigėdykite apie juos kalbėti, juos įvardinti. Neužsisklęskite savyje. Padėjo kalbėjimas su vyru, artimaisiais. Reikėjo išsikalbėti, išsakyti savo jausmus, mintis. Svarbiausia, kad buvau išklausyta.
- Skirkite laiko sau ir savo partneriui: Nors visas gyvenimas šiuo metu sukasi aplink naujagimį, tačiau prisiminti save ir partnerį yra itin svarbu.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate, kad emocinė būsena negerėja, o neigiamos emocijos stiprėja, kreipkitės į gydytoją ar psichologą.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Makšties sausumas po gimdymo
Pagimdžius, iš karto labai sumažėja estrogeno. Estrogenų sumažėjimas po gimdymo - natūralus reiškinys, kuriam įtakos turi dar ir žindymas bei pieno gamyba. Gimdymas - natūralus fiziologinis procesas, kaip ir gamtos numatytas organizmo atsikūrimo mechanizmas po jo. Pamažu į pradinę padėtį sugrįžta dubens raumenys, lytiniai organai tampa ankstesnių parametrų. Palengva, susitraukiant raumenims, savo ankstesnes savybes atgauna ir makštis. Hormonų balansui, kuris turi įtakos ir makšties mikroflorai, atsikurti po gimdymo taip pat reikia laiko.
Be organizmo pokyčių, susijusių su nėštumu bei gimdymu, makštis gali išsausėti ir dėl kitų priežasčių. Nėštumas ir gimdymas išsekina imuninę sistemą, todėl po gimdymo organizmas tampa jautresnis ir greičiau atsiranda alerginės reakcijos. Viena jų - alergija prezervatyvams. Ši alergija po gimdymo dažna, nes tuo metu makštis būna itin jautri. Ką tik pagimdžiusiai moteriai svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones, gali pakenkti ir nepakankama, ir pernelyg uoli intymių vietų higiena. Neseniai pagimdžiusi moteris nei psichologiškai, nei fiziškai nėra pasirengusi naujam nėštumui, todėl renkasi nuo jo apsaugančias kontracepcijos priemones. Jas turi patarti gydytojas. Kita priežastis - trumpa lytinio akto preliudija, ypač, kai moteris dar nesusijaudinusi. Jeigu partneris pernelyg skuba, makštis nespėja sudrėkti.
Nors ir makšties sausumas po gimdymo nėra liga, gydytojai pataria imtis priemonių, ir ne tik todėl, kad nukenčia lytinis gyvenimas. Dėl šio nemalonaus požymio susidaro palankios sąlygos mikrobams ir grybeliams daugintis. Taip yra todėl, kad išsausėjus makščiai sutrinka jos gleivinės mikroflora, t. y. sumažėja gerųjų bakterijų, kurios yra apsauginis barjeras nuo infekcijų. Be to, sausoje makštyje greitai atsiranda įtrūkių bei žaizdelių, kurios dar labiau sustiprina deginimą, perštėjimą ir kitus nemalonumus. Todėl prie nemalonių pojūčių gali prisijungti ligos, pavyzdžiui, bakterinė vaginozė, makšties uždegimas.
Pirmiausia reikia išsiaiškinti visas makšties sausumo priežastis. Kartais užtenka pakeisti intymios higienos priemones, atsisakyti sintetinių apatinių, atsikratyti stresų. O tuo metu, kai makštis išsausėjusi, ją būtina drėkinti. Pasirinkus tinkamas drėkinamąsias priemones galima išvengti nemalonių pojūčių, kurias lemia ypatingas periodas po gimdymo. Racionali mityba. Pakankamas skysčių kiekis palaikys tinkamą vandens bei druskų apykaitą ir padės išvengti audinių skysčių netekimo. Psichologinis komfortas. Streso metu organizme susidaro daug cheminių junginių, konkuruojančių su estrogenais. Makšties gleivinei sudrėkinti, natūraliai mikroflorai bei normaliam rūgštingumui atkurti į pagalbą galima pasitelkti specialias žvakutes, pavyzdžiui, ovules su hialurono rūgštimi. Hialurono rūgštis natūrali organizmo medžiaga, esanti daugelyje audinių ir turinti savybę prijungti vandenį. Todėl ji svarbi drėgmei ir elastingumui palaikyti. Jeigu makšties sausumas užsitęsia, derėtų kreiptis į gydytoją.
Odos priežiūra po gimdymo
Staigaus hormonų kiekio kritimo žemyn ir skysčių sumažėjimo organizme pasekmė - itin išsausėjusi oda. Duše ar vonioje prauskitės ne karštu, o tik maloniai šiltu vandeniu. Ir vanduo iš čiaupo, ir jo garai sausina odą, todėl kasdienėmis vandens procedūromis nereikėtų mėgautis itin ilgai. Švelniai nusausinusi odą, patepkite ją mėgstama priemone - aliejumi ar kremu, kol ji dar drėgna. Prausimuisi rinkitės švelnios sudėties odą drėkinančias priemones. Šiuo laikotarpiu itin reikėtų vengti priemonėse pasitaikančių alkoholio ir sintetinių kvapiklių. Glicerolis ar šlapalas (urea) efektyviai drėkina odą. Rinkitės būtent sausai odai skirtus kremus. Idealiu atveju sudėtyje dominuos ne vanduo, bet veikliosios medžiagos, tokios kaip sviestmedžio aliejus, drėkikliai, jau minėtas glicerolis ar šlapalas.
Pasirūpinkite namų aplinka. Sausas oras nėra itin sveika nei jums, nei jūsų augintiniams, nei naujagimiui. Per sausas patalpų oras gali sukelti kvėpavimo sunkumų, mažina atsparumą peršalimo ligoms ir gali lemti odos išsausėjimą, perštėjimą bei pleiskanojimą. Ideali oro drėgmė namuose - apie 40-45 %.
Odos pigmentacijair (arba) aknė gali išlikti, ypač kol maitinsite krūtimi. Naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50). Specialistai jums turėtų parinkti kosmetikos priemones, pasiūlyti tinkančias procedūras (pigmentinių dėmių ar aknės bėrimų randų korekciją lazeriu, biorevitalizaciją, mezoterapiją, veido valymą, elektroporaciją ir kt.). Apie kojų venų varikozės profilaktiką nėštumo metu. Riebalų sankaupos probleminėse zonose gali išlikti dėl staigių svorio pokyčių.
Krūtų pokyčiai
Krūtų pokyčius pastebėsite dar nėštumo metu - priešingai, nei dažnai manoma, (ne)žindymas nėra lemiamas faktorius kalbant apie krūtinės būklę po gimdymo. Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
tags: #moters #organizmas #po #gimdymo