Vaiko gimimas - tai reikšmingas įvykis, keičiantis šeimos dinamiką ir atnešantis naujų iššūkių bei džiaugsmų. Šis laikotarpis gali tapti tiek santykių stiprinimo, tiek krizės priežastimi. Straipsnyje aptariama moters psichologinė būklė po gimdymo, su kokiais iššūkiais ji susiduria, kokios emocijos ją lydi ir kur ieškoti pagalbos.
Pasiruošimas pokyčiams
Vaikelio atėjimas - didelis iššūkis, keičiantis šeimos santykius ir dinamiką. Konfliktų ar nesutarimų padaugėja kelis kartus, o santykiai pagerėja mažiau nei 20 procentų šeimų. Pora turėtų iki gimstant vaikui pasikalbėti ir aptarti, kaip keisis jų santykiai, pripažinti, kad tai bus jų gyvenimo pokytis, sąmoningiau įvardinti galimus sunkumus ir jiems pasiruošti. Toks rūpestis santykiais, šeima ir bendras ruošimasis padeda įveikti iššūkius.
Moters psichologiniai išbandymai po gimdymo
Laikotarpis po gimdymo moteriai yra labai svarbus ir intensyvus, tačiau dažnai pamirštamas visuomenėje. Nuo pirmo žvilgsnio į užgimusį savo vaikelį, moters gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, pradeda suktis apie mažylį. Santykis su mama vaikui yra pats esminis, jame formuojasi pasaulio suvokimas, jausmas, kad jis yra svarbus, matomas, jo norai turi atsaką. Kartu mažylis, bendraudamas su mama, suformuoja savo giluminį, neverbalinį supratimą, kas yra būti ryšyje su kitu žmogumi.
Tam, kad mama galėtų išpildyti šiuos mažylio poreikius, reikia, kad ji būtų jautri, emocionali, reaguojanti, pasitikinti, instinktyvi, kūniška. Nėštumas ir gimdymas moterį paruošia šiam patyrimui tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Kai kurioms moterims tai įvyksta lengvai ir sklandžiai, kai kurios išgyvena didelius sunkumus. Jei moteris gyvenime yra patyrusi traumų ar emocinio trūkumo jausmą iš mamos, tai gali apsunkinti jos ryšį su kūdikiu. Kartais verslios, sėkmingos moterys sunkiai prisitaiko prie tokio mamiško jautrumo, „suskydimo”, buvimo be aiškių tikslų ir rezultatų. Jausmai, kylantys moteriai, yra labai intensyvūs - ji niekada niekam nėra jautusi tokios meilės, tokio atsidavimo, tokio rūpesčio ir atsakomybės. Dėl to akivaizdu, kad ji gali mėtytis nuo visiškos euforijos iki liūdesio, kaltės jausmų.
Depresija po gimdymo: dažnas reiškinys
Depresija po gimdymo yra labai dažnas reiškinys, kuriuo serga viena moteris iš septynių. Dažniausiai moterys gėdijasi ir mano, kad neturi teisės jaustis blogai, jei „šeima puiki, vaikelis sveikas, vyras geras”. Depresija pagimdžius yra labai kompleksiškas reiškinys, priklausantis nuo moters asmenybės, socialinės situacijos, nėštumo bei gimdymo patirties.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai aspektai po vaiko gimimo
Vyro vaidmuo ir psichologinė būsena
Vyrams taip pat būna depresija, atsiradus mažyliui. Viena studija teigia, kad taip nutinka vienam iš dešimties pirmo vaikelio susilaukusių tėčių. Ši depresija labai siejasi su mamos išgyvenama depresija ir jausmu, kad vyras nedalyvauja vaikelio auginime. Vyrai pagalbos ieško dar mažiau, linksta į priklausomybes, darboholizmą, hobius. Jiems apie savo sunkumus yra nelengva kalbėti ir dėl to, kad reikia padėti moteriai, pasirūpinti ja ir mažyliu.
Vyrai dažnai jaučia, kad padidėja atsakomybės našta ant jų pečių, gimus vaikeliui. Jiems tampa labai svarbi finansinė, materialinė šeimos situacija, jie neretai nerimauja, ar tai nesutrikdys jiems turėti savo socialinį gyvenimą (draugus, hobius). Kai kada ši atsakomybė paskatina vyrus nerti į darbus ir karjerą, o kartais jie tiesiog bėga nuo sunkios atsakomybės, atsitraukdami nuo šeimos. Ir labai dažnai čia atsiranda santykių problemos, galinčios pagilinti tiek moteriai, tiek vyrui depresiją.
Santykių krizė po gimdymo
Vyrai kitaip reaguoja į mažylį, jų reakcija nėra taip smarkiai nulemta instinktų, hormonų. Jie mažiau patiria emocinių apdovanojimų, būdami su mažyliu. Dėl to, neretai, išmokti rūpintis vaikeliu jiems užtrunka ilgiau, jie ne viską daro „idealiai” kaip mamos. Tėvystė jiems reikalauja daugiau sąmoningo įsitraukimo. Šiame procese slypi pavojus, kad tėtis bus „pašalintas” arba pats atsitrauks nuo kūdikio priežiūros.
Moterį gali užvaldyti nauja patirtis su vaiku, motinystė, kuri labai emociškai stipri. Ši nauja patirtis gali pasiglemžti visą jos dėmesį, jausmus, energiją. Mamos neretai imasi visos atsakomybės už vaikelį ir nesąmoningai nuolat transliuoja vyrui, kad jis padarė „ne taip”, kaip ji norėtų. Vyrams iš esmės labai svarbus savivertės jausmas, o tokios situacijos ją menkina ir skatina norą atsitraukti, pabėgti. Iš kitos pusės, nemažai vyrų mano, kad vaikus auginti yra moterų reikalas, o jie dukrą ar sūnų „vesis žvejoti, kai paaugs”. Visokios sauskelnės ir verkšlenimai - ne jų sritis. Tokiu būdu, jie patys nutraukia emocinį ryšį tiek su vaiku, tiek su moterimi.
Laikotarpis po gimdymo neretai vadinamas „babyquake” - žemės drebėjimu santykiuose. Krizė yra pokyčio momentas, kada taip, kaip gyvenome, nebegalime, o naujus būdus tvarkytis su realybe reikia atrasti. Krizėse labai daug galimybių ir jos būtinos mūsų gyvenime.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Intymus gyvenimas po gimdymo
Intymūs santykiai po gimdymo tampa kitokie fiziologiniame lygmenyje - moteriai po gimdymo reikia laukti bent šešias savaites, po to santykiai gali būti skausmingesni, gali atsirasti baimė mylėtis. Jei moteris žindanti, jos estrogenų kiekis yra mažesnis, dėl to sumažėja libido. Labai dažnai ir nuovargis prie to prisideda. Jei pora žino, kad jų intymūs santykiai pasikeis, jiems tai bus lengviau priimti. Jei vyras mokosi jautrumo, atidumo, įsiklausymo į savo antrąją pusę, didesnis šansas, kad aistra atsiras pakankamai greitai. Tiesa pasakius, intymūs santykiai, kaip ir emociniai santykiai, po vaikelio atėjimo gali būti daug stipresni, atviresni, subtilesni.
Pasiruošimas nėštumui
Nėštumo planavimas turi būti svarbus tiek pačiai moteriai, tiek jos vyrui. Pirmiausia moteriai patariama apsilankyti pas gydytoją ginekologą, konsultacijos metu bus suteikiama visa informacija apie tai, kaip reikia pasiruošti, kokius papildus, vitaminus vartoti, kada reikėtų pasirodyti pas gydytoją pastojus ir kokie yra galimi pavojai nėštumo pradžioje. Būsimas tėtis taip pat nelieka nuošalyje, jam patariama vartoti papildus kaip ir būsimai nėštutei (folinę rūgštis, vitaminą D), sumažinti alkoholio vartojimą, padidinti fizinį aktyvumą.
Baimės ir nerimas nėštumo metu
Moterys, atėjusios pirmam vizitui pas ginekologą, labiausiai nerimauja ir nori sužinoti, ar nėštumo testas tikrai „nemeluoja“. Taip pat gana dažnai nėščiosios susiduria su baime, ar vartojami vaistai, alkoholis, rūkymas, persirgtos virusinės ar bakterinės ligos neturės neigiamos įtakos vaisiui. Pirmąjį nėštumo trimestrą mamos labiausiai baiminasi, ar vaisiui nebus kokių nors patologijų, apsigimimų, ar apskritai pats nėštumas sėkmingai vystytis. Tačiau, nepaisant visko, visą nėštumo laikotarpį moteris turi vidinį nerimą, sustiprėjantį artėjant gimdymui, kaip viskas susiklostys ir pan.
Būsimo tėčio vaidmuo nėštumo metu
Moters partnerio/vyro - būsimo tėčio vaidmuo yra labai svarbus tiek nėštumo metu, tiek ir gimus kūdikiui. Šiuolaikiniai tėčiai visaip stengiasi pagelbėti savo moteriai, patenkinti jos mitybos užgaidas, padėti buityje augant pilvukui. Būna du etapai, kai tėčiai kreipiasi pagalbos į psichologą: nėštumo metu, jei ypatingai sunki nėščiosios emocinė būklė ir vyras nebežino, ką daryti, kaip jai ir sau padėti; po gimdymo, kai vyras staiga tampa nuošalyje, kai jo mylimoji visą savo dėmesį skiria naujagimiui, dingsta lytinis gyvenimas ir daugelis kitų aspektų.
Pogimdyvinė melancholija
Po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Simptomai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių.
Taip pat skaitykite: Intymūs pokyčiai po gimdymo
Pogimdyminės melancholijos simptomai:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Pogimdyvinė depresija: simptomai ir pagalba
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Jis paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo.
Pogimdyvinės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas
- Energijos praradimas arba nuovargis
- Bevertiškumo, kaltės jausmai
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai
Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.
Pogimdyvinė depresija vyrams
Pogimdyvinė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių.
Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?
- Struktūra/dienos planas: Susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje.
- Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi.
- Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija.
- Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs.
- Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais.
Kur kreiptis pagalbos?
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt. 1815 I-V 8-20 val., pkpc.lt.
- Būtinoji pagalba: Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt. Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt. Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
Patarimai artėjant gimdymui
Svarbiausia atlikti „namų darbus“, t.y. sužinoti, kur gimdysite, kaip atvykti, ar gimdyme dalyvaus vyras ir pan.
Nėščios ir pagimdžiusios moters emocinė sveikata: patarimai
- Judėjimas: Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda kūną išjudinti.
- Kvėpavimas: Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“.
- Adekvatūs lūkesčiai: Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko.
- Kitų pagalba: Motinystė nėra lenktynės, „kuri mama geresnė“. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį.