Nėštumas ir gimdymas yra reikšmingi moters gyvenimo etapai, reikalaujantys daug fizinių ir psichologinių jėgų. Po šių procesų natūralu, kad moters kūnas patiria įvairių pokyčių, o atsistatymas gali užtrukti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie pokyčiai vyksta moters organizme po gimdymo, kokie veiksniai įtakoja atsistatymą ir kaip galima pagerinti šį procesą.
Pasiruošimas nėštumui ir pokyčiai nėštumo metu
Pasiruošimas nėštumui prasideda dar nepastojus, kai moters organizme vyksta nuolatinis ciklas, orientuotas į naujos gyvybės užmezgimą ir išnešiojimą. Nėštumo metu moters kūne vyksta įvairūs pokyčiai, apimantys lytinę, endokrininę, nervų, širdies ir kraujagyslių sistemas. Didėjantis raiščių ir sąnarių paslankumas bei puresnė tampanti makšties danga taip pat turi įtakos pogimdyminiam atsistatymui. Gimdymo metu veriasi gimdos kaklelis, prasiskiria dubens dugno raumenys ir praplatėja makštis.
Pogimdyminis laikotarpis: kūno atsistatymas
Po placentos užgimimo prasideda pogimdyminis laikotarpis, trunkantis apie 6-8 savaites. Šiuo metu moters kūnas intensyviai darbuojasi, stengdamasis grįžti į ankstesnę būklę. Nors šio laikotarpio procesų paspartinti neįmanoma, galima pagerinti jų kokybę, galvojant apie tolimesnę sveikatos perspektyvą.
Kiekvienos moters atsistatymas po gimdymo yra individualus ir priklauso nuo ligos istorijos, nėštumo ir gimdymo eigos. Rekomenduojama planuoti kitą vaikelį praėjus 2,5-3 metams po ankstesniojo gimdymo.
Gimdos pokyčiai
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą, tačiau per savaitę šis svoris sumažėja perpus, o pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Jauna mama pilvo apačioje gali jausti maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėčiau, ir šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo.
Taip pat skaitykite: Atsigavimas po gimdymo
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, svarbu laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos.
Kiaušidžių veikla
Jei kūdikis nežindomas, iš karto po gimdymo atsinaujina kiaušidžių veikla ir pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo, o žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų.
Pilvo pokyčiai
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Pilvo raumenys taip pat gali būti išsitampę ar net išsiskyrę.
Hemorojus ir vidurių užkietėjimas
Po gimdymo gali atsirasti hemorojus, ypač jei nėštumo metu moterį kankino dažnai užkietėjantys viduriai. Taip pat dažna problema po gimdymo yra vidurių užkietėjimas, kurio galima išvengti subalansuojant mitybą ir geriant pakankamai vandens.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Nuotaikos svyravimai
Po gimdymo moteris gali patirti nuotaikos svyravimus, nerimą ir jaudulį dėl atsakomybės už kūdikį. Nuotaika gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Staigus hormonų pusiausvyros pokytis po gimdymo gali sukelti tokius nuotaikos svyravimus.
Krūtų pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja ir pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis, o vėliau - pienas.
Plaukų slinkimas
Po gimdymo moterims gali pradėti slinkti plaukai dėl estrogenų pokyčių organizme. Tačiau šis slinkimas dažniausiai liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo nelaikymas
Po gimdymo gali padidėti šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Kūno patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas.
Lytiniai santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių, prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą.
Kiti galimi pokyčiai po gimdymo
Be jau minėtų pokyčių, moters kūnas po gimdymo gali patirti ir kitų pokyčių:
- Padidėjęs pėdos dydis: Nėštumo metu organizme gaminasi relaksino hormonas, kuris didina sąnarių ir sausgyslių lankstumą. Tai gali paveikti ir pėdas, todėl po gimdymo pėdos dydis gali padidėti.
- Paplatėję klubai: Relaksino hormonas atpalaiduoja raiščius dubens kaulų susijungimo srityje, todėl ir paplatėja klubai.
- Vaisiaus judesių pojūtis: Pirmus mėnesius po gimdymo moterys gali jausti tariamus vaisiaus judesius pilve dėl raumenų spazmų ir dujų kaupimosi arba todėl, kad gimda ir toliau refleksiškai susitraukinėja.
- Plaukų ir akių spalvos pokyčiai: Nėštumo metu gali pasikeisti akių ir plaukų spalva dėl hormonų kaitos - tiksliau, dėl melanino.
- Skonio pokyčiai: Po gimdymo kartais pasikeičia skonis - vietoje saldumynų moterims ima patikti sūrūs dalykai ir atvirkščiai.
- Pagausėjęs prakaitavimas: Daugumai moterų po gimdymo pagausėja prakaitavimas dėl kraujyje sumažėjusio estrogeno.
- Alergija: Kai kurioms moterims po gimdymo atsiranda alergija.
- Tatuiruočių pokyčiai: Tatuiruotės ant pilvo, klubų, krūtinės, dilbio, nugaros ar kitose vietose, kur gali išsitempti oda, gali susigadinti.
Psichologinis atsistatymas po gimdymo
Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į fizinius, bet ir į psichologinius pokyčius, kuriuos patiria moteris po gimdymo. Pogimdyminis liūdesys, nerimas ir depresija yra dažni psichikos sveikatos sunkumai pogimdyviniu laikotarpiu.
Pogimdyminis liūdesys
Pogimdyminis liūdesys („baby blues“) pasirodo praėjus kelioms dienoms po gimdymo ir pasireiškia emociniu nestabilumu, irzlumu ir verksmingumu. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Pogimdyminis nerimas
Pogimdyminis nerimas yra rimtesnis emocinis sutrikimas nei pogimdyminis liūdesys ir gali trukti neribotą laiką. Jis pasireiškia nuolatine baime, nevilties ir net panikos jausmu, baisių situacijų modeliavimu ir jų išgyvenimu mintyse.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija yra vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sveikatos sunkumų pogimdyviniu laikotarpiu.
Pogimdyminis potrauminis streso sutrikimas
Pogimdyminį potrauminį streso sutrikimą (PPSS) sukelia tiek sudėtinga pastojimo istorija, tiek nėštumo metu patirtos būklės, tiek, žinoma, neigiamos gimdymo patirtys.
Kūno vaizdo pokyčiai
Po gimdymo moterys gali patirti nepasitenkinimą savo kūnu dėl dramatiškų kūno formų ir dydžio pokyčių. Pozityvus kūno vaizdas reiškia gebėjimą priimti ir vertinti savo kūną, nepaisant jo dydžio, formos ar galimų netobulumų.
Kaip pagerinti atsistatymą po gimdymo?
- Ilsėkitės: Gimdymas reikalauja daug fizinių ir emocinių išteklių, todėl svarbu leisti sau pamiegoti su naujagimiu, pagulėti, kol jis žinda ar ramiai būdrauja.
- Prašykite pagalbos: Nebijokite prašyti pagalbos iš artimųjų ir draugų su namų ruoša, maisto gaminimu ir kūdikio priežiūra.
- Gerai maitinkitės: Subalansuota mityba padeda atgauti jėgas ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis.
- Praleiskite laiko gryname ore: Pasivaikščiojimas gryname ore padeda pagerinti nuotaiką ir sumažinti stresą.
- Išsikalbėkite: Nebijokite kalbėti apie savo jausmus ir emocijas su artimaisiais, draugais ar specialistais.
- Skirkite laiko sau ir savo partneriui: Nors visas gyvenimas šiuo metu sukasi aplink naujagimį, svarbu prisiminti save ir savo partnerį.
- Kreipkitės į specialistus: Jei jaučiate pogimdyminį liūdesį, nerimą, depresiją ar kitus emocinius sunkumus, kreipkitės į specialistus pagalbos.
- Mankštinkitės: Po gimdymo galima pradėti atstatomąją mankštą, kuri sustiprins audinius ir dubenį. Tačiau svarbu pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu, kad parinktų tinkamus pratimus.
- Būkite kantrūs: Atsistatymas po gimdymo užtrunka, todėl svarbu būti kantriems ir mylėti savo kūną.
Kada kreiptis į gydytoją?
Po gimdymo svarbu stebėti savo sveikatą ir kreiptis į gydytoją, jei:
- Kraujavimas iš makšties yra labai gausus arba trunka ilgiau nei 6 savaites.
- Atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, skausmas, paraudimas, patinimas, pūliavimas).
- Jaučiate stiprų skausmą pilvo apačioje.
- Turite problemų su šlapinimu ar tuštinimusi.
- Jaučiate pogimdyminį liūdesį, nerimą, depresiją ar kitus emocinius sunkumus.
- Pastebite kitų neįprastų simptomų.