Didesnių Gebėjimų Vaikų Ugdymas: Įtraukties, Individualumo ir Bendruomeniškumo Sinergija

Visuomenės požiūris į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus istoriškai kito. Anksčiau vyravo tendencija tokius vaikus atskirti, nukreipiant juos į specialiąsias mokyklas. Tačiau šiuolaikinis požiūris akcentuoja įtraukties svarbą, siekiant integruoti visus vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas. Šiame straipsnyje nagrinėjami didesnių gebėjimų vaikų ugdymo aspektai, atsižvelgiant į įtraukties, individualumo ir bendruomeniškumo principus.

Įtrauktis: Tolerancijos ir Empatijos Ugdymas

Vaiko teisių kontrolierė E. Žiobienė pabrėžia, kad kiekvienas vaikas turi teisę lankyti bendrojo lavinimo mokyklą. Atskiriant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, apribojamos jų galimybės ir skatinama visuomenės atskirtis. Ugdymas kartu su bendraamžiais ugdo pagalbą, draugiškumą ir empatiją.

"Būdamas su kitu žmogumi gali suprasti, kad jis gal turi visai kitas stiprybes - nuojautą, empatiją, moka girdėti kitus ir kaip galima pažinti tą kitą. Ir tie žmonės gali turėti net ir didesnių vienų ar kitų gebėjimų, ko galbūt aš pats gyvenime niekada nepasieksiu", - teigia E. Žiobienė.

Svarbu puoselėti bendrystę, nekuriant priešpriešos tarp "vienų" ir "kitų" vaikų. Vietoj to, reikia galvoti apie visus ir mąstyti, kokius specialistus galima pasitelkti. Individualus dėmesys išlieka vienu svarbiausių dalykų, siekiant nustatyti, kokiuose dalykuose vaikas dirba su kolektyvu, o kada jam ugdymo programa gali būti palengvinta.

Individualumas: Stiprybių Paieška ir Puoselėjimas

Vietoje priešinimo, klasėje ar kitoje mokyklos bendruomenėje esant specialiųjų poreikių turinčių vaikų, visais atvejais derėtų orientuotis pirmiausia į geriausius kiekvieno moksleivio interesus. Suomijoje, dažnai renkamasi kaip pavyzdys, kartais vaiko interesas gali būti pamokos metu ne sėdėti kokioje fizikoje ar chemijoje, jei jam sunku ar neįdomu. Tokiu atveju svarbu įsivertinti - gal tokį vaiką būtų galima nukreipti kur nors, kur jis tuo metu galėtų veikti kažką kito ir būtų kitų apsuptyje.

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės auklės: kokie reikalavimai?

Sėkmė ugdyme turėtų būti suprantama plačiau nei tik pažymiai ir testai. Sėkmė vaikui su specialiaisiais ugdymosi poreikiais dažnai netelpa į tradicinius akademinius rėmus. Asmeninė pažanga yra ypatinga tuo, kad vaikas gali būti lyginamas tik su pačiu savimi. Gebėjimas ilgiau susikaupti, naujo socialinio įgūdžio įvaldymas, emocinės savireguliacijos pokytis, savarankiškumo žingsnis kasdienėje veikloje - visa tai yra sėkmės pavyzdžiai.

Individualizuotas ugdymas turi remtis ne tik prisitaikymu prie poreikių, bet ir teigiamos vaiko tapatybės stiprinimu. Įprasta padėti srityje, kurioje patiriami sunkumai, tačiau ne mažiau svarbu ir kartais gal net svarbiau turėtų būti vaiko stiprybių stiprinimas, puoselėjimas ir augimas ten, kur jam jau sekasi.

Bendruomeniškumas: Tolerancija ir Pagalba Vienas Kitam

Mokykla turėtų būti ne tik įstaiga, bet ir bendruomenės namai. Norvegijos mokykloje, esančioje Oslo pakraštyje, mokyklos darbuotojai, mokytojai stovi kas rytą kieme, laukia vaikų atvykstant, sveikinasi su jais, bendrauja. Tokiu būdu ir tėvai, atvedę vaikus į mokyklą, pasinaudoja proga kaskart pasikalbėti su mokytoju - nereikia laukti susirinkimo, nėra barjerų statymo, kai yra asmeninio, realaus, kasdienio dėmesio tiek vaikui, tiek tėvams.

"Tai būtent bendruomenės kūrimas, ko mes dar Lietuvoje mažai turime, yra raktas į tolerantišką ir pagarbų santykį ir suvokimą. Ten vyrauja nuostata - „mokykla yra mūsų namai“. Tai tokio požiūrio kuo daugiau linkėčiau ir pas mus", - sako E. Žiobienė.

Ugdymo Gairės: Nuo Kūdikystės Iki Priešmokyklinio Amžiaus

Lavinančioms veikloms atlikti nereikia turėti daug skirtingų priemonių. Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą. Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka.

Taip pat skaitykite: "Saulutė": pagalba vaikams

• Kūdikiams (0-6 mėn.): Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi. Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.
• Nuo 6 mėnesių: Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.
• 1-2 metų mažyliai: Susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi. Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti. Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras. Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai. Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai. Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.
• Nuo 2 metų: Vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
• Nuo 4-5 metų: Daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles. Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
• Savarankiškumo lavinimas (4-5 metų): Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
• 6-7 metų vaikai: Stiprinkite skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.

Ikimokyklinio Ugdymo Gairės

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Svarbiausi principai:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas.

Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Ugdymosi Kontekstai: Aplinkos Kūrimas ir Modeliavimas

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti.

Ugdymosi Pasiekimai: Vertybės, Žinios ir Gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Taip pat skaitykite: Nuo kūdikystės iki savarankiškumo

Socialinis ir Emocinis Ugdymas: Gyvenimo Sėkmės Pagrindas

Vaikams reikia sudaryti sąlygas įgyti pažinimo bei socialinių ir emocinių kompetencijų, kurios yra pagrindas siekiant gyvenimo sėkmės. Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt.

Socialinio ir Emocinio Ugdymo Integravimas į Klasę: Trys Lygmenys

1. LYGMUO: Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams.
2. LYGMUO: Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę. Tyrimai patvirtina, kad daugiausiai naudos teikia tyrimais grįstos, nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos.
3. LYGMUO: Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį.

Jaunesniojo Mokyklinio Amžiaus Mokinių Mokymosi Motyvacija

Mokytojai pripažįsta, kad ugdymo proceso organizavimas kasmet tampa vis sudėtingesnis. Daugėja mokinių, kurie nesidomi tuo, kas vyksta klasėje. Motyvacija vaidina svarbų vaidmenį jaunesniaisiais mokslo metais, suteikdama energijos ir krypties. Siekiant išsiaiškinti, kokią motyvaciją mokiniai turi mokytis, t. y. kaip ji atrodo, ko reikia, kad besimokantieji būtų motyvuoti, ir kaip galime paskatinti juos būti labiau motyvuotiems? Nors atlikta daug tyrimų, mokymosi motyvacijos klausimas taip pat aktualus ir aukštesnių gebėjimų mokiniams.

Pasiruošimas Mokyklai: Ne Tik Pažinimas, Bet ir Socialinė bei Emocinė Raida

Pasiruošimas mokyklai nesiejamas vien tik su pažinimo kompetencija, raidžių ar skaičių pažinimu, gebėjimu skaityti ar rašyti. Sėkmingą vaiko raidą patvirtina tolygiai išplėtotos visos vaiko gebėjimų sritys, tačiau ypatingas dėmesys atkreipiamas į socialinę ir emocinę raidą. Ugdymas priešmokyklinio amžiaus grupėje organizuojamas kaip vientisas procesas, jis neskaidomas į atskiras sritis ar dalykus ir vyksta integruotai. Vaikas turi tvirtai žinoti, kad tėvai juo tiki ir pasitiki, o susidūręs su iššūkiais jis visada sulauks tėvų palaikymo ir paramos. Šio amžiaus vaikams labai svarbu, jų pasitikėjimas savimi būtų ugdomas fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje.

tags: #didesniu #gebejimu #vaikai