Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių ir hormoninių pokyčių. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių reiškinių - odos pigmentacijos suintensyvėjimas, dėl kurio atsiranda tamsesnės dėmės ar plotai. Nors šie pokyčiai dažniausiai yra nepavojingi sveikatai, jie gali kelti estetinių rūpesčių. Šiame straipsnyje aptarsime saulės poveikį nėštumo metu, galimą riziką ir saugos priemones, taip pat pigmentinių dėmių atsiradimo priežastis, prevenciją ir gydymą.
Pigmentinės dėmės nėštumo metu: priežastys ir rizikos veiksniai
Odos pigmentacijos pokyčiai nėštumo metu yra labai dažnas reiškinys. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys odos tamsėjimą, yra hormonų pokyčiai, genetiniai polinkiai, odos tipas ir saulės poveikis.
Hormonų audra
Stipriai padidėję estrogenų ir progesterono kiekiai, taip pat galimai suaktyvėjęs melanocitus stimuliuojantis hormonas (MSH), skatina odos ląsteles melanocitus gaminti daugiau pigmento - melanino. Būtent melanino perteklius tam tikrose vietose ir lemia odos patamsėjimą (hiperpigmentaciją).
Genetinis polinkis
Polinkis į hiperpigmentaciją, ypač melazmą (nėštumo kaukę), yra paveldimas. Jei jūsų mama ar sesuo nėštumo metu turėjo dėmių, didesnė tikimybė, kad jų atsiras ir jums.
Odos tipas
Tamsesnio gymio moterys (turinčios daugiau melanino natūraliai) yra labiau linkusios į melazmos atsiradimą, nors ji gali pasireikšti bet kokio odos tipo moterims.
Taip pat skaitykite: Rizika nėštumo metu deginantis saulėje
Saulės poveikis
UV spinduliai yra pagrindinis melanino gamybą skatinantis veiksnys. Net ir nedidelis saulės poveikis gali išprovokuoti ar paryškinti pigmentines dėmes nėštumo metu.
Kiti veiksniai
Kartais pigmentacijos pokyčius gali skatinti tam tikrų vaistų vartojimas (pvz., anksčiau vartotos kontraceptinės tabletės), kosmetikos priemonės, didinančios jautrumą saulei, ar net skydliaukės funkcijos sutrikimai (nors tiesioginis ryšys su melazma diskutuotinas).
Dažniausi pigmentacijos pokyčiai nėštumo metu:
- Melazma arba chloazma („Nėštumo kaukė“): Tai simetriškos, netaisyklingos formos rusvos ar pilkšvai rusvos dėmės veide (ypač kaktos, skruostų srityse). Dėmės ryškėja saulėje.
- Linea Nigra („Juodoji linija“): Tamsi linija nuo bambos žemyn link gaktikaulio (kartais ir virš bambos).
- Areolų ir spenelių patamsėjimas: Oda aplink spenelius tampa pastebimai tamsesnė.
- Kitų vietų patamsėjimas: Gali patamsėti apgamai, strazdanos, randai.
Ar galima degintis nėštumo metu?
Taip, nėštumo metu galima degintis, tačiau tai reikia daryti atsakingai ir saikingai. Saulės spinduliai yra pagrindinis vitamino D šaltinis, kuris svarbus tiek mamai, tiek kūdikiui. Tačiau per didelis saulės poveikis gali sukelti tam tikrų rizikų, todėl svarbu atsižvelgti į kelias atsargumo priemones.
Privalumai saikingai deginantis
- Vitaminas D: Saulės šviesa skatina vitamino D gamybą, kuris svarbus kūdikio kaulų, dantų ir nervų sistemos vystymuisi bei padeda mamai palaikyti sveikus kaulus.
- Psichologinė nauda: Saulės spinduliai gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti streso lygį, kuris teigiamai veikia nėštumą.
Galimos rizikos
- Perkaitimas: Nėštumo metu kūno temperatūra natūraliai yra aukštesnė, o ilgas buvimas saulėje gali sukelti perkaitimą. Tai gali būti pavojinga kūdikiui, nes padidėjusi temperatūra gali turėti neigiamą poveikį vaisiui, ypač pirmąjį trimestrą.
- Odos jautrumas: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali padidinti odos jautrumą. Tai reiškia, kad oda greičiau nudega arba atsiranda pigmentacijos (melazmos) dėmių, kurios gali būti ilgalaikės.
- Dehidratacija: Ilgas buvimas saulėje gali sukelti dehidrataciją, o tai gali padidinti gimdos susitraukimų riziką.
- Saulės spindulių žala: Ultravioletiniai (UV) spinduliai gali padidinti odos vėžio riziką ir senėjimo požymius.
Saugumo priemonės deginantis nėštumo metu
- Saikingas laikas saulėje: Būkite saulėje ne ilgiau kaip 15-30 minučių vienu metu, ypač jei saulė yra intensyvi. Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, nėštumo metu degintis rekomenduojama iki 11 val.
- Venkite saulės nuo 10 val. ryto iki 16 val. popietės, kai UV spinduliuotė yra stipriausia.
- Naudokite apsauginį kremą nuo saulės: Rinkitės kremą su SPF 30 ar aukštesniu, kuris apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Dar geriau, jei kremas bus su mineraliniu filtru - cinko oksidu. Naudokite kremą be kenksmingų cheminių medžiagų, pvz., oksibenzono, kuris gali būti nepageidaujamas nėštumo metu.
- Gerkite daug skysčių: Kad išvengtumėte dehidratacijos, gerkite pakankamai vandens prieš einant į saulę, jos metu ir po to. Nėščiajai per parą rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens - į tai įsiskaičiuoja ir kiti skysčiai, tokie kaip pienas, sultys, sriubos, arbata. Jei moteris yra karštoje aplinkoje, daug prakaituoja, skysčių ji turi suvartoti dar daugiau. Antraip vandens trūkumas sukels gimdos susitraukimus, pablogins maisto medžiagų ir deguonies pernešimą vaisiui. Kad organizmui trūksta skysčių parodo ne tik troškulys, bet ir retas šlapinimasis - rečiau nei 3 kartai per parą, vidurių užkietėjimas, burnos, akių gleivinės džiūvimas, silpnumas, galvos skausmas, mėšlungis, retesni nei įprastai vaisiaus judesiai. Anot jos, gausiai prakaituojant, galima gerti ne paprastą, o natūralų mineralinį vandenį, praturtintą magniu ir kaliu.
- Dėvėkite tinkamą aprangą: Naudokite plačiakraštę skrybėlę, akinius nuo saulės ir lengvą, šviesią aprangą, kad apsisaugotumėte nuo tiesioginių spindulių.
- Stebėkite kūno signalus: Jei jaučiate karštį, svaigimą, silpnumą ar nuovargį, nedelsdama eikite į pavėsį arba vėsų patalpą.
- Venkite soliariumų: Soliariumų spinduliuotė yra intensyvi ir nerekomenduojama nėštumo metu dėl didesnės odos pažeidimų ir perkaitimo rizikos.
Kaip apsaugoti odą nuo saulės nėštumo metu?
Kadangi saulė yra didžiausias pigmentinių dėmių provokatorius, labai svarbu tinkamai apsaugoti odą nuo saulės:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Saulės Vaikai“
- Aukštas SPF kasdien: Nesvarbu, koks metų laikas ar koks oras (net ir debesuota!), kiekvieną dieną tepkite veidą ir kitas atviras kūno vietas plataus spektro (UVA ir UVB) apsauginiu kremu su SPF 30, o geriau - SPF 50+.
- Mineraliniai filtrai dažnai tinkamesni: Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė. Kremai su fiziniais (mineraliniais) filtrais - cinko oksidu (Zinc Oxide) ir/ar titano dioksidu (Titanium Dioxide) - veikia odos paviršiuje, rečiau sukelia dirginimą ar alergines reakcijas, mažesnė jų sisteminės absorbcijos tikimybė.
- Tinkamas kiekis ir pakartojimas: Kremą tepkite pakankamai gausiai (apie pusę arbatinio šaukštelio veidui). Pakartotinai tepkite kas 2 valandas, būnant lauke, taip pat po maudynių ar suprakaitavus. Atminkite, kad UV spinduliai prasiskverbia ir pro lango stiklą!
- Papildoma apsauga: Vien kremo nepakanka. Dėvėkite plačiabrylę skrybėlę, kokybiškus akinius nuo saulės (saugo ir jautrią paakių odą), stenkitės būti šešėlyje, ypač vidurdienį (10-16 val.).
Ką dar galima daryti? Prevencija ir priežiūra
Nors saulės vengimas yra svarbiausia, keli papildomi žingsniai gali padėti palaikyti geresnę odos būklę:
- Švelni odos priežiūra: Nėštumo metu venkite agresyvių kosmetikos priemonių, stiprių šveitiklių, produktų su potencialiai dirginančiomis medžiagomis (pvz., alkoholiu, stipriais kvapikliais), kurios galėtų pažeisti odos barjerą ar padidinti jautrumą saulei.
- Drėkinimas: Gerai drėkinama oda yra sveikesnė ir atsparesnė. Naudokite švelnius drėkinamuosius kremus. Priemonės su hialurono rūgštimi ar alavijų sultimis (alijošiumi) gali padėti palaikyti drėgmę ir nuraminti odą.
- Vitaminas C: Serumas su vitaminu C yra laikomas saugiu nėštumo metu. Jis veikia kaip antioksidantas, padeda kovoti su laisvųjų radikalų žala (kurią skatina ir UV spinduliai), šviesina odą ir gali prisidėti prie tolygesnio odos tono palaikymo.
- Mityba ir folio rūgštis: Sveika, subalansuota mityba, gausi daržovių, vaisių (antioksidantai, vitaminas C), sveikųjų riebalų, yra svarbi bendrai odos būklei. Nors nėra tvirtų įrodymų, kad folio rūgšties trūkumas tiesiogiai sukelia melazmą, užtikrinti pakankamą jos kiekį (vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas) yra būtina dėl kitų svarbių priežasčių - vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi.
- Makiažas: Jei dėmės kelia didelį psichologinį diskomfortą, nesidrovėkite naudoti kokybiškų maskuojamųjų priemonių ar makiažo pagrindo su SPF - tai padės jaustis geriau.
Ką daryti su pigmentinėmis dėmėmis po gimdymo?
Jei pigmentinės dėmės, ypač melazma, neišnyksta per kelis mėnesius ar metus po gimdymo ir kelia jums rūpestį, baigus žindyti galima kreiptis į gydytoją dermatologą aptarti gydymo galimybių:
- Laikas: Dažnai geriausias vaistas yra laikas - dėmės gali palaipsniui blukti ir savaime.
- Receptiniai balinamieji kremai: Gydytojas gali skirti kremų su hidrochinonu (slopina melanino gamybą), azelaino rūgštimi, retinoidais (skatina ląstelių atsinaujinimą), kojine rūgštimi ar kitomis veikliosiomis medžiagomis. DĖMESIO: Daugelis šių priemonių (ypač retinoidai, hidrochinonas) yra KATEGORIŠKAI DRAUDŽIAMOS vartoti nėštumo ir žindymo metu! Gydymas jais reikalauja kantrybės ir griežtos apsaugos nuo saulės.
- Profesionalios procedūros: Gali būti taikomos įvairios procedūros:
- Cheminiai pilingai: Naudojant rūgštis (pvz., glikolio, salicilo) nušveičiamas viršutinis odos sluoksnis su pigmentu.
- Mikrodermabrazija: Mechaninis odos šveitimas.
- Lazerio terapija / Intensyvi pulsinė šviesa (IPL): Specialūs prietaisai veikia pigmentą odoje arba skatina odos atsinaujinimą. Reikalingas procedūrų kursas. Rezultatai yra labai individualūs, dažnai reikalingas procedūrų derinimas, o svarbiausia - nuolatinė apsauga nuo saulės, kad problema neatsinaujintų.
Mitybos įtaka imuninei sistemai nėštumo metu
Nėštumo metu svarbu ne tik saugotis nuo saulės, bet ir pasirūpinti tinkama mityba, kuri stiprina imuninę sistemą. Imuninė sistema gina organizmą nuo infekcijų ir saugo kūno ląsteles. Imuninė sistema yra visą organizmą apimantis tinklas, o jo didžioji dalis yra žarnyne.
Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu laikytis negriežtos dietos ir neriboti mitybos, valgyti produktus, turinčius omega 3, vitamino D ir maistą, padedantį formuoti įvairią žarnyno mikrobiotą. Nėštumo metu, jei pati nesate alergiška, svarbu valgyti ir riešutų, ir žuvies, ir kiaušinių.
- Omega 3 riebalų rūgštys: Pasirūpinkite, kad nėštumo metu jūsų maisto racione būtų ilgosios grandinės polinesočiosios omega 3 dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPE) - valgykite riebią žuvį, tokią kaip atlantinę skumbrę ir lašišą, kuriose šių rūgščių gausu. Stenkitės nėštumo metu ir maitindamos krūtimi suvalgyti jų po 2-3 porcijas per savaitę. Tai kūdikiui gali padėti apsisaugoti nuo egzemos ankstyvuoju gyvenimo etapu.
- Vitaminas D: Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu sergamumu alergijomis. Nėra lengva gauti reikiamą vitamino D kiekį iš natūralių šaltinių - šio vitamino yra tik keliuose maisto produktuose. Jis daugiausia susidaro veikiant saulės šviesai.
- Žarnyno mikrobiota: Rūpinantis sveika žarnyno mikrobiota, sustiprinama ir imuninė sistema. Taip pat svarbūs ir prebiotikai, jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų.
Taip pat skaitykite: Tinkama apsauga nuo saulės