Vaisiaus širdies klausymas yra svarbi nėštumo priežiūros dalis, leidžianti įvertinti vaisiaus būklę ir aptikti galimas problemas. Šiame straipsnyje aptariami vaisiaus širdies klausymo metodai, jų svarba ir galimos problemos, tokios kaip vaisiaus tachikardija.
Vaisiaus širdies klausymo metodai
Yra keletas būdų, kaip galima klausyti vaisiaus širdies:
- Akušerinis stetoskopas. Tai specialus vamzdelis, kuriuo vaisiaus širdį galima išklausyti nuo 20 nėštumo savaitės. Tačiau doplerinių stetoskopų turi retai kuris ginekologinis kabinetas.
- Doplerinis stetoskopas. Tai modernus aparatas, turintis į pieštuką panašų daviklį. Tuo davikliu liečiamas mamos pilvas, o aparatas parodo širdies plakimo greitį, plakimą galima girdėti. Dopleriu širdies tonai klausomi nuo 20 savaitės, nors kai kuriais atvejais pradedama klausyti ir anksčiau, pavyzdžiui, nuo 16 savaitės.
- Kardiotokografas (CTG). Daugelyje ginekologinių kabinetų yra specialūs aparatai kardiotokografai. Nedidelis daviklis juosta pritvirtinamas prie nėščiosios pilvo ir fiksuoja vaisiaus širdies plakimo ritmą diagraminiame popieriuje ir ekrane, be to, mama gali plakimą ir girdėti. Kardiotokografu vaisiaus širdies tonai sekami per gimdymą.
Vaisiaus širdies klausymo svarba
Vaisiaus širdies klausymas yra svarbus, nes leidžia:
- Nustatyti vaisiaus gyvybingumą. Širdies plakimas yra vienas iš pagrindinių vaisiaus gyvybingumo požymių.
- Įvertinti vaisiaus būklę. Širdies plakimo dažnis ir ritmas gali atspindėti vaisiaus būklę.
- Aptikti galimas problemas. Nenormalus širdies plakimas gali būti įvairių problemų, tokių kaip tachikardija ar bradikardija, požymis.
Vaisiaus širdies susitraukimų dažnis (ŠSD)
Normalus vaisiaus ŠSD svyruoja nuo 90 k./min. 6-ą nėštumo savaitę, 160-180 k./min. 9-ą savaitę, vėl sumažėja iki 140-160 k./min. apie 16-20 nėštumo savaitę, susiformavus širdies laidžiajai sistemai, generuojančiai normalų vaisiaus širdies susitraukimų dažnį.
Vaisiaus tachikardija
Vaisiaus tachikardija - tai būklė, kai vaisiaus ŠSD pakyla iki 170 k./min. ir daugiau. Vaisiaus paroksizminė tachikardija - tai būklė, nustatoma 0,4-0,6 proc. nėštumų. Šį reiškinį 1930 metais pirmą kartą pastebėjo ir aprašė A. S. Hymano. Dažniausiai tachikardija yra supraventrikulinė, nustatoma 60-90 proc. kliniškai pasireiškiančių tachikardijos atvejų.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Supraventrikulinė paroksizminė tachikardija (SPT)
Supraventrikulinei paroksizminei tachikardijai (SPT), kurios metu ŠSD viršija 220 k./min., priskiriamos: grįžtamojo sujaudinimo (angl. re-entry) tipo tachikardija dėl papildomų pluoštų širdyje, AV mazgo grįžtamojo sujaudinimo (re-entry), prieširdžių ektopinio židinio, jungties ektopinės tachikardijos, prieširdžių plazdėjimas. SPT yra pavojinga vaisiui, nes gali sukelti širdies nepakankamumą, vaisiaus vandenę ir net mirtį. Siekiant išvengti galimų komplikacijų vaisiui, ši tachiaritmija pradedama gydyti dar nėštumo metu, skiriant antiariminius medikamentus (digoksinas, flekainidas) motinai. Toks gydymas yra vienintelė alternatyva iki 33 gestacinės savaitės, todėl šis metodas nuodugniai ištirtas ir aprašytas mokslinėje literatūroje kaip sėkmingai leidžiantis atkurti vaisiaus įprastinį sinusinį ritmą. Nors mokslinėje literatūroje yra išnagrinėta nemažai vaisiaus SPT sėkmingo gydymo atvejų, tačiau Lietuvoje žinomi tik keli atvejai, kai vaisiaus tachikardija gydyta skiriant vaistus motinai.
SPT etiologija ir patogenezė
Vaisiaus ir naujagimio supraventrikulinės tachikardijos galimi etiologiniai veiksniai - papildomas elektrinį impulsą miokarde generuojantis židinys arba papildomas elektrinio impulso sklidimo takas. Papildomų takų susidarymo priežastis dažniausiai išlieka nežinoma. Įvairių šaltinių duomenimis, įtakos gali turėti motinos rūkymas, kofeino vartojimas, motinos anemija ar tirotoksikozė. Supraventrikulinė tachikardija gali būti kitos patologijos pasekmė, pavyzdžiui, esant įgimtosioms širdies ydoms (pvz., Ebsteino anomalijai), tačiau dažniausiai ji būna izoliuota patologija. Esant grįžtamajam sujaudinimui, miokarde susidaro uždaras laidžiųjų skaidulų ratas, kuriuo praeinantis elektrinis impulsas sužadina miokardą ir sukelia prieširdžių ir skilvelių susitraukimus santykiu 1:1. Pastarasis mechanizmas aptinkamas dažniausiai (iki 65-85 proc. visų įtariamų tachikardijų).
Simptomai ir klinikiniai požymiai
Vaisiaus supraventrikulinės tachikardijos epizodai nesukelia pokyčių motinos organizmui - nėščioji gali jausti tik susilpnėjusius vaisiaus judesius. Užsitęsus ar dažnai kartojantis SPT, vaisiui vystosi širdies nepakankamumas, tiriant ultragarsu matomi vaisiaus vandenės požymiai.
Diagnostika
Vaisiaus tachikardija dažniausiai nustatoma atsitiktinai, įprastinio nėščiosios vizito metu, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą, dažniausiai vėliau nei 20 gestacinę savaitę. Pastebėjus tachikardiją, vertinamos vaisiaus gyvybinės funkcijos, ieškoma vaisiaus vandenės ir anatominių širdies struktūrų pakitimų. Tiriant vaisiaus širdį, M režimu vizualizuojami prieširdžių ir skilvelių susitraukimai. Pulsinės doplerometrijos metu registruojama pulsinė banga viršutinėje tuščiojoje venoje ir aortoje, arba plaučių venose ir plaučių arterijoje. Plaučių venų arba viršutinės tuščiosios venos pulsacija atspindi prieširdžių susitraukimus, o plaučių arterijos arba aortos - skilvelių susitraukimus.
Vaisiaus SPT gydymas
Gydymo tikslas - atkurti normalų vaisiaus širdies ritmą (nutraukti paroksizmą), sumažinti vaisiaus širdies nepakankamumą. Pradėti gydymą rekomenduojama skiriant medikamentus motinai peroraliai. Gydant svarbu visą parą stebėti vaisiaus judesius bei širdies ritmą. Pirmojo pasirinkimo medikamentas vaisiui, kuriam nėra nustatyta vandenė, yra digoksinas. Digoksino terapinis efektas pasiekiamas AV mazgo refrakterinio periodo ilginimu, sukeliančiu neigiamą chronotropinį (mažina susitraukimų dažnį) bei teigiamą inotropinį (didina miokardo susitraukimo jėgą) efektą. Digoksinas efektyvus iki 50 proc. atvejų. Motinai gali būti įvairūs nepageidaujami reiškiniai, kurių dažniausi yra virškinimo trakto sutrikimai, širdies laidumo sutrikimai, aritmijos. Nesant efekto, rekomenduojama skirti antrą antiaritminį medikamentą, skirti vaistą tiesiogiai vaisiui, arba skatinti gimdymą. Gydymo taktika priklauso nuo vaisiaus būklės ir gestacinio amžiaus.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Kiti medikamentai, skirti vaisiaus tachiaritmijai gydyti, gali būti: flekainidas, sotalolis, amiodaronas.
Flekainidas - IC klasės antiaritminis vaistas, blokuojantis greituosius natrio kanalus ir slopinantis širdies elektrinio impulso perdavimą Hiso-Purkinje skaiduloms, taip ilgindamas refrakterinį periodą. Šis medikamentas ypač efektyvus esant vaisiaus vandenei, o kai kurie autoriai šį vaistą laiko pirmojo pasirinkimo medikamentu. Po sėkmingo širdies sinusinio ritmo atkūrimo flekainidas gali būti nutrauktas tęsiant digoksino monoterapiją, atidžiai stebint vaisiaus ir motinos būklę. Flekainidas neturėtų būti skiriamas esant vaisiaus prieširdžių plazdėjimui ar motinoms, sergančioms struktūrine ar išemine širdies liga, kardiomiopatija ar bradikardija. Pagrindiniai nepageidaujami reiškiniai yra proaritmija ir QRS praplatėjimas.
Sotalolis yra III klasės antiaritminis vaistas, pasižymintis beta adrenoreceptorius, natrio ir kalio kanalus blokuojančiu efektu, taip ilginantis veikimo potencialą ir lėtinantis elektrinio impulso sklidimo greitį miokarde. Sotalolio terapija turėtų būti pradedama nuo mažesnių dozių, palaipsniui jas didinant. Sotalolis yra pirmojo pasirinkimo medikamentas esant prieširdžių plazdėjimui, tačiau yra kontraindikuotinas esant SVT ir vaisiaus vandenei.
Amiodaronas - III klasės antiaritminis vaistas, itin veiksmingas gydant įvairias vaisiaus tachikardijas. Jis gali būti skiriamas ir motinai, ir tiesiogiai vaisiui. Šio medikamento efektyvumas taip pat įrodytas gydant naujagimių SVT, kitiems vaistams atsparią tachikardiją (kaip nutiko aparto klinikinio atvejo metu), arba tachikardiją esant vaisiaus vandenei ar širdies nepakankamumui. Dėl didelės proaritmijų, hipotiroidizmo rizikos, amiodaronas yra tik antros ar trečios eilės vaistas. Nepaisant to, visi vaisiaus hipotiroidizmo atvejai, susiję su amiodarono vartojimu, buvo išgydyti po trumpos skydliaukės hormonų terapijos.
Adenozinas sėkmingai gali būti naudojamas vaisiaus SVT paroksizmui nutraukti. Preparatas yra inaktyvinamas motinos kraujotakoje, todėl turi būti leidžiamas tiesiai į virkštelės veną.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Propranololis yra rečiau vartojamas antiaritminis vaistas, skirtas skilvelinėms tachikardijoms gydyti. Jis priklauso II klasės antiaritminiams vaistams, turintiems beta adrenoreceptorius blokuojantį efektą, tad turėtų būti atsargiai skiriamas motinoms, sergančioms bronchų astma. Šis vaistas dažniausiai yra vartojamas kartu su kitais antiaritminiais medikamentais.