Gimdos mioma - tai nuo hormonų priklausantis nepiktybinis gimdos auglys, kurio išsivystymui nemažą įtaką turi paveldimumas. Ši liga dažnai diagnozuojama vaisingoms moterims ir, nors nekelia pavojaus gyvybei, daro didelę įtaką bendrai savijautai, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Straipsnyje aptarsime miomos simptomus, diagnostikos metodus, gydymo galimybes ir kaip mioma gali paveikti nėštumą.
Kas yra gimdos mioma?
Mioma, dar vadinama fibromioma arba leiomioma, yra gerybinis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys. Tai gerybinis raumeninio gimdos audinio auglys, kuris gali augti gimdos sienelėje, ant jos paviršiaus arba viduje - gimdos ertmėje. Miomos gali būti pavienės ir dauginės, o jų dydis labai įvairus - kai kuriais atvejais jos gali išaugti net iki kelių kilogramų. Dažniausiai serga 30-50 metų moterys.
Miomų tipai pagal lokalizaciją
Miomos skirstomos pagal tai, kurioje vietoje susiformuoja:
- Intramuralinė mioma (lejomioma). Šios miomos mazgas yra pačioje gimdos sienelėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje. Tai - dažniausiai pasitaikanti mioma.
- Submukozinė mioma. Ši mioma susiformuoja gimdos vidinėje sienelėje, po gimdos gleivinės sluoksniu, dažniausias jos simptomas - kraujavimas.
- Subserozinė mioma. Ši mioma auga už gimdos ribų, t. y. susiformuoja gimdos sienelės išorinėje pusėje ir išsigaubia į pilvo ertmę.
Miomos atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios miomos atsiradimo priežastys dar nėra iki galo aiškios. Manoma, kad didesnę riziką gimdoje atsirasti miomoms turi moterys, kurioms:
- Anksti prasidėjo lytinis brendimas (iki dešimties metų).
- Artimoms šeimos moterims anksčiau būta tokių atvejų.
- Niekada nesilaukė ir negimdė.
- Pirmasis nėštumas yra perkopus 30 m.
- Organizme svyruoja hormonai.
- Serga endokrininės sistemos ligomis.
Be to, yra nustatyti keli jų atsiradimo riziką padidinantys veiksniai, pavyzdžiui, anksti prasidėjusios pirmos mėnesinės, vėlyvesnis pirmas nėštumas, žalingi įpročiai, nutukimas ar aukštas kraujospūdis.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir gimdos miomos
Gimdos miomos simptomai
Apie pusė gimdos miomų gimdoje tūno neišreikšdamos jokių simptomų ir gali būti tiesiog „netyčia“ aptiktos ginekologinės apžiūros metu. Visgi, maždaug 30-40 proc. atvejų apie miomų išsivystymą leidžia įtarti tam tikri požymiai, kurie priklauso nuo jų dydžio ir lokalizacijos.
Kas signalizuoja, kad jums galimai - mioma gimdoje?
- Gausios menstruacijos, kraujavimas tarp jų. Mėnesinės laikomos gausiomis, kai kraujavimas trunka ilgiau nei 7 dienas ir jų metu netenkama daugiau kaip 80 ml kraujo.
- Nereguliarios, skausmingos mėnesinės. Kartais skausmas būna nesusijęs su mėnesinėmis - tai skausmas lytinių santykių metu, priešmenstruacinis skausmas arba labai stiprus skausmas, dažniausiai kylantis dėl kokios nors ūmios būsenos, pavyzdžiui, miomos nekrozės - miomos mazgo kraujotakos sutrikimo, dėl kurio žūsta audiniai.
- Šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai.
- Skausmingi lytiniai santykiai.
- Pilvo apimties padidėjimas.
- Nėštumo komplikacijos.
- Rečiau - pilvo, apatinės nugaros dalies skausmas. Stiprus juosmens skausmas.
- Spaudimo į gretimus organus simptomai, jei mioma didelė.
Pasirodžius bent vienam iš šių simptomų, nedelskite ir užsiregistruokite vizitui pas gydytoją ginekologą.
Miomos diagnostika
Miomų diagnostika prasideda nuo pacientės apklausos ir bendro ginekologinio ištyrimo. Nustatyti, ar yra miomų, nėra sunku. Net jei pacientė ir niekuo nesiskundžia, gydytojas ginekologas per apžiūrą nustato gimdos padidėjimą, o didesnius - 3-4 cm - auglius apčiuopia. Norint būklę patvirtinti, dažniausiai atliekamas ultragarsinis tyrimas, kartais - magnetinis rezonansas, o retais atvejais - ir kompiuterinė tomografija.
Tyrimų metu įvertinamas miomų dydis, kiekis, lokalizacija bei ultragarsinis vaizdas. Ultragarsinis tyrimas ne tik patikslina specialisto diagnozę, bet ir nustato, kiek yra miomų, kokio jos dydžio, kur išsidėsčiusios.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
Miomos gydymo būdai
Miomų gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgus į moters amžių, gyvenimo planus - ar ji ruošiasi pastoti, ar ne, taip pat įvertinus miomos dydį bei simptomų stiprumą.
Stebėjimas
Jei dariniai maži, t.y. ne didesni kaip 2-2,5 cm, ir nesukelia negalavimų, paprastai negydoma. Jei mioma nesukelia jokių simptomų, dažnai pakanka ją tik reguliariai stebėti - atliekant echoskopiją kas 6-12 mėnesių. Bet moteriai kartą per metus būtina apsilankyti pas specialistą, patikrinti, ar mioma nedidėja.
Medikamentinis gydymas
Paskyrus gydymą medikamentais, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurie vaistai yra skirti mažinti miomų dydį ir augimą, o kiti - tik simptomus.
- Hormoniniai vaistai, pvz., gestagenai ar kombinuoti kontraceptikai, padeda sumažinti kraujavimą. 2-2,5 cm miomų augimą jaunoms moterims paprastai bandoma stabdyti kontraceptikais, kurie slopina kiaušidžių veiklą.
- GnRH agonistai gali laikinai sumažinti miomos dydį, tačiau dažnai naudojami trumpalaikiai, pvz., prieš operaciją.
- Naujesnės kartos progesterono receptorių moduliatoriai (pvz., ulipristalio acetatas) taip pat taikomi tam tikrais atvejais.
- Premenopauzės laikotarpiu skiriami hormoniniai preparatai - progestogenai ir jų preparatai.
Chirurginis gydymas
Jei šiuos gerybinius auglius reikia gydyti, gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo miomos augimo pobūdžio, vietos, mėnesinių ciklo sutrikimų, nukraujavimo laipsnio, ligonės amžiaus, kitų ligų.
- Miomektomija - miomos pašalinimas, išsaugant gimdą. Tinkama, jei moteris planuoja nėštumą. Jei moteris jauna, ateityje planuoja pastoti ir gimdyti, operuojant miomų mazgai išgliaudomi ir pašalinami, defektai gimdos sienelėje užsiuvami, išsaugant gimdą. Parenkant tinkamą operacijos būdą, jei gydytojas visgi nusprendžia, kad reikalinga operacija, svarbios miomų lokalizacijos. Submukozinę miomą pašalinti galima histeroskopijos būdu, tuo tarpu subserozinę miomą ar intramuralinę miomą operuoti galima laparoskopiniu metodu.
- Histerektomija - visos gimdos pašalinimas. Tai galutinis sprendimas, kai kiti metodai nepadeda arba miomos yra labai didelės. Jei moteris vyresnio amžiaus, kartu dar yra ir gimdos gleivinės hiperplazija, adenomiozė, šalinama visa gimda su priedais.
Neinvazinės ir mažiau invazinės procedūros
- Gimdos arterijų embolizacija (GAE): sumažina kraujotaką į miomą, dėl ko ji palaipsniui mažėja. Be to, gali būti taikomas minimaliai invazinis būdas, leidžiantis išsaugoti gimdą bei sumažinti miomas ir jų sukeliamus simptomus - tai gimdos arterijų užkimšimas specialiais preparatais (gimdos arterijų embolizacija), siekiant sumažinti gimdos ir miomų kraujotaką bei jų aprūpinimą reikalingomis medžiagomis.
- FUS abliacija (fokusuotų ultragarsinių bangų gydymas): taikomas tik tam tikrais atvejais, kai mioma nedidelė ir lengvai pasiekiama.
Mioma ir nėštumas
Dažniausiai gimdos miomos neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui. Tačiau, mioma gali apsunkinti nėštumo eigą. Taip pat galimos komplikacijos gimdymo metu - gimdos inercija, didesnis kraujavimas pogimdyminiu laikotarpiu.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti rėmuo nėštumo metu
- Pastojimas turint miomą. „Tiesiogiai“ miomos trukdo pastoti labai retai, pavyzdžiui, jeigu spaudžia kiaušintakį, trukdo judėti spermatozoidams ir pan.
- Nėštumas turint miomą. Didelė mioma gali turėti įtakos ir vaisiaus dydžiui bei vystymuisi. Esama atvejų, kai, manoma, dėl miomos kūdikiai gimdavo deformuota kaukole, jiems išsivystydavo kreivakaklystė.
- Gimdymas turint miomą. Manoma, kad esant miomai padidėja savaiminio persileidimo ir priešlaikinio gimdymo tikimybė.
Vis tik, dažniausiai nėštumas neturi jokios įtakos miomoms. Miomos sparčiau auga nėštumo metu (kintant lytinių hormonų pusiausvyrai organizme).
Miomos komplikacijos
Nors dažnu atveju miomos gimdoje apskritai negydomos, jei jos netrukdo gyventi, svarbu suprasti, kad tokiais atvejais ypač svarbi profilaktika - stebėjimas ir, esant poreikiui, reagavimas į pasikeitusią situaciją. Jei sveikatos priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio, galimi rimti sveikatos sutrikimai.
Kokios galimos miomos komplikacijos?
- Venų stazė ir trombozės mažajame dubenyje, kojose. Tokie atvejai gali pasitaikyti, kai mioma ypač didelė ir viršija 6 cm.
- Gausus kraujavimas, lemiantis organizmo išsekimą ir mažakraujystę.
- Nevaisingumas.
- Gydytojai mano, kad gimdos mioma gali būti ir komplikuoto nėštumo ar gimdymo priežastis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite neįprastą kraujavimą, pilvo apimties didėjimą ar skausmą, būtina pasikonsultuoti su ginekologu.