Dažnas šlapinimasis vaikui: priežastys, diagnostika ir gydymo būdai

Šlapinimasis yra natūralus fiziologinis procesas, kurio metu iš organizmo pašalinami nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant suvartojamų skysčių kiekį, oro temperatūrą ir šlapimo pūslės tūrį. Nors šlapimo nelaikymas yra dažna problema, su kuria susiduria daugybė įvairaus amžiaus žmonių, daugelis ją vis dar yra linkę slėpti ir spręsti savarankiškai.

Kada reikėtų sunerimti?

Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.

Dažno šlapinimosi priežastys

Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai. Dažnas ir skubus šlapinimasis yra šlaplės, šlapimo pūslės, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat gali sukelti dažną šlapinimąsi.

Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys:

• Skysčių vartojimas: Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
• Intersticinis cistitas (šlapimo pūslės uždegimas): Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
• Cukrinis diabetas: Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
• Neurologinės ligos, nerimas: Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
• Diuretikų vartojimas: Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas: Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
• Šlapimo pūslės išvarža: Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
• Akmenligė: Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.

Šlapinimosi sutrikimai vyrams

Dažnai pasitaiko, kad vyrus, sulaukusius vidutinio amžiaus, pradeda varginti prostatos ligos, tai daro įtaką ir šlapinimuisi. Dažniausiai vyresnio amžiaus vyrų patiriami šlapinimosi sutrikimai yra susiję su šlapimo ištekėjimu iš šlapimo pūslės dėl šlapimo pūslės kaklelio, prostatos ir šlaplės sutrikimų. Prostatos uždegimo simptomai yra skausmingas šlapinimasis naktį, gali atsirasti pūlingos išskyros iš šlaplės, karščiavimas, nugaros bei raumenų skausmai. Esant prostatos hiperplazijai arba prostatos vėžiui, pasireiškia sunkumas šlapinimosi pradžioje, silpna šlapinimosi srovė, jausmas, jog net ir nusišlapinus, šlapimo pūslė vis tiek lieka pilna.

Taip pat skaitykite: Nėštumo šlapinimosi problemos

Šlapinimosi sutrikimai moterims

Moterys dažniau šlapintis gali nėštumo metu. Tai pasireiškia nuo 6 nėštumo savaitės ir trunka iki pat gimdymo. Padažnėjęs šlapinimasis besilaukiant vyksta todėl, jog didėjant gimdai, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei.

Dėl dubens raumenų susilpnėjimo, menopauzės laikotarpiu moterys gali nesulaikyti šlapimo kosėjant, čiaudint ar juokiantis. Dažniau norima šlapintis, gali padažnėti šlapimo takų infekcijos. Gydytojas urologas sako, kad šlapimo nelaikymas dažnai pasireiškia moterims, patyrusioms gimdymo traumas, ar menopauzės metu, nes susilpnėja šlapimo pūslės raumenys. Taip pat žmonėms, sergantiems radikulitu, cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujo spaudimą bei skydliaukės sutrikimų. „Šią nemalonią ligą gali sukelti ir nusilpęs organizmas. Tokiu atveju ilgiau ant šaltos žemės pasėdęs ar vėsiame vandenyje išsimaudęs žmogus, tikėtina, greitu metu pajus pirmuosius šlapimo nelaikymo simptomus“, - pasakoja V. Jis priduria, kad kartais dėl šlapimo nelaikymo gali būti kaltas ir stresas.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai vaikams

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - dažna vaikų problema, sudaranti beveik pusę apsilankymų pas vaikų urologus. Kai kurių pacientų funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra glaudžiai susiję su šlapimo pūslės ir žarnyno funkcijos sutrikimais. Ankstyvoji diagnostika gali užkirsti kelią inkstų pažeidimui dėl didelio šlapimo pūslės spaudimo. Prieš pradedant gydyti tokius vaikus, reikia suprasti normalaus šlapinimosi fiziologiją.

Funkciniai šlapinimosi sutrikimai - tai toks šlapinimasis, kai organizme nėra pažeistų neuroninių kelių, nėra įgimtųjų ar anatominių šlapimo organų sistemos sutrikimų. Pakitimų gali išsivystyti šlapimo prisipildymo arba pašalinimo etapu. Remiantis urodinaminiais tyrimais, šie šlapinimosi sutrikimai yra klasifikuojami į stimuliavimo sindromą su detruzoriaus nestabilumu ir prisipildymo fazės sutrikimą (kitaip - disfunkcinį šlapinimąsi), kai yra šlapimo šalinimo fazės sutrikimas.

Svarbu šiuos šlapinimosi sutrikimus diagnozuoti laiku, nes tai susiję su pasikartojančiomis šlapimo organų sistemos infekcijomis. Prie funkcinių šlapinimosi sutrikimų priskiriama ir ureterinis refliuksas. Kūdikių šlapimo pūslės tyrimai parodė, kad dažnai pasireiškiantis detruzoriaus nestabilumas iš dalies gali paaiškinti natūralią refliukso eigą, kuri, kaip žinoma, regresuoja su amžiumi. Būtina atkreipti dėmesį į NE simptomus dieną (seilėtekis, troškulys). Enurezė skirstoma į monosimptominę (nėra kitų apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomų) ir nemonosimptominę (enurezė su apatinių šlapimo organų sistemos disfunkcijos simptomais).

Taip pat skaitykite: Kaip suvaldyti dažną šlapinimąsi po gimdymo

Ištyrimas

Gydant pacientą, sergantį šlapimo pūslės disfunkcija, turime tiksliai žinoti sukėlusią priežastį. Prieš diagnozuojant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, svarbu diferencijuoti funkcinę patologiją nuo organinės.

Viena svarbiausių diagnostikos dalių yra anamnezės rinkimas. Renkant anamnezę, svarbios šios dalys:

• Šlapinimosi ypatumai: Simptomų, atspindinčių šlapimo pūslės disfunkciją, išsiaiškinimas. Klausiama, ar neatsiranda staigus noras šlapintis, skausmas šlapinimosi metu, ar nereikalingos papildomos stangos, norint pradėti šlapintis, ar nestebima varvanti, intermituojanti, silpna srovė.
• Tuštinimosi ypatumai: Svarbu išsiaiškinti paciento tuštinimosi įpročius. Užkietėjus viduriams, dažnai pacientus vargina ir šlapimo pūslės disfunkcija. Būtina paklausti apie tuštinimosi dažnį, išmatų konsistenciją, formą ir dydį. Reikėtų išsiaiškinti, ar tuštindamasis vaikas nejaučia skausmo, kaip dažnai pasitaiko vidurių užkietėjimo, išmatų nelaikymo epizodai.
• Šeiminė anamnezė: Svarbu išsiaiškinti, ar šeimoje nebuvo šlapimo organų sistemos sutrikimų, ar nėra būdingi vėlyvieji šlapimo pūslės valdymo įpročiai.
• Skysčių vartojimas: Vertinamas suvartojamų skysčių kiekis. Per didelis skysčių vartojimas vakare gali atsispindėti padažnėjusiu šlapinimusi.
• Šlapimo organų sistemos ligų anamnezė: Buvusios šlapimo organų sistemos infekcijos (su / be vezikoureteriniu refliuksu) gali būti stebimos vaikams, sergantiems šlapimo pūslės disfunkcija. Pacientų, turinčių vezikoureterinį refliuksą, gydymas dažnai būna sudėtingesnis.
• Perinatalinė ir neonatalinė anamnezė: Perinatalinė anoksija ar įgimtosios infekcijos gali turėti įtaką normaliai centrinės ar periferinės nervų sistemos funkcijai, šlapimo pūslės funkcijai.
• Neurologinis ir psichologinis išsivystymas: Vaikai, kurie psichologiškai vystosi lėčiau, gali vėliau išmokti kontroliuoti šlapinimąsi. Dauguma pacientų, sergančių šlapimo pūslės disfunkcija, turi padidėjusią riziką sirgti aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu.
• Nesutarimai šeimoje, stresas: Manoma, kad funkciniai šlapinimosi sutrikimai yra susiję su elgsenos sutrikimais, atsiradusiais mokant vaiką šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko).
• Mokymas šlapintis / tuštintis (sėdant ant puoduko): Klausiama, ar procesas nebuvo sudėtingas ir ilgas, ar vaikas nepatyrė streso, ar po mokymų buvo sausieji periodai.

Kita labai svarbi ištyrimo dalis - tai šlapinimosi dienoraštis. Būtina pildyti šlapinimosi dienoraštį ne trumpiau kaip 48 val. ir įvertinti šlapinimosi dažnį, šlapimo kiekį, šlapinimosi, tuštinimosi ypatumus. Tai suteikia žinių apie funkcinį šlapimo pūslės pajėgumą, neįprastą skysčių vartojimą, poliuriją ir šlapinimosi problemų sunkumą.

Objektyvaus tyrimo metu apžiūrima apatinė nugaros dalis. Ieškoma nugaros smegenų agenezės. Neurologinio ištyrimo metu tiriama apatinių galūnių jėga, gilieji sausgyslių refleksai, koordinacija, tarpvietės ir tiesiosios žarnos jutimai, tiesiosios žarnos sfinkterio refleksai, jėga. Tiriant berniukų urologinę sistemą, būtina pacientą apžiūrėti dėl galimos fimozės, o tiriant mergaites, ar nėra sąaugų, trukdančių nutekėti šlapimui. Jei įmanoma, reikėtų gyvai įvertinti šlapimo srovę.

Laboratoriniai tyrimai nesuteikia daug papildomos ir naudingos informacijos diagnozuojant apatinių šlapimo organų sistemos disfunkciją, todėl reikėtų apsiriboti bendruoju šlapimo tyrimu ir šlapimo pasėliu.

Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti vaiko gerovę sergant

Toliau tiriant funkcinį šlapinimosi sutrikimą, pacientui galima atlikti instrumentinius tyrimus. Derėtų apsvarstyti, ar vaikas atitinka šias indikacijas tolesniam ištyrimui:

• Kelis mėnesius nepavyksta kontroliuoti šlapinimosi konservatyviaisiais gydymo metodais (pvz., tuštinimosi / šlapinimosi dienoraštis).
• Įtariama neurologinė ar anatominė patologija.
• Norint skirti medikamentinį gydymą vaikams, kuriems nepadeda elgesio terapija.
• Nuolat, be pertraukos kartojasi šlapimo nelaikymo epizodai ir įtariama organinė priežastis.
• Dažnos šlapimo organų sistemos infekcijos.
• Įtariamas inkstų pažeidimas, pasireiškiantis proteinurija ar padidėjusiu kreatinino kiekiu kraujyje.

Galimi instrumentiniai tyrimai vaikams, kuriems įtariama šlapimo organų sistemos disfunkcija:

• Tyrimas ultragarsu (UG): Reikėtų atlikti visiems vaikams, kuriems įtariama neurologinė ar anatominė patologija, šlapimo organų sistemos infekcija, ar yra stenozės simptomų (pvz., silpna šlapimo srovė). UG urogenitalinės sistemos tyrimas suteikia informacijos apie anatominius neatitikimus, liekamąjį šlapimą ir šlapimo pūslės sienelės matmenis.
• Cistometrografija (cistometrija): Tai kontrastinis tyrimas, kuriuo yra kateterizuojama šlapimo pūslė, vertinama prisipildymo ir tuštinimosi fazės. Šis tyrimas naudingas diagnozuojant vezikoureterinį refliuksą, padeda vertinant šlapimo pūslės tūrį, formą, išsituštinimą.
• Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): Kiekvienam vaikui, kuriam įtariama neurologine patologija, privalo būti atliktas MRT.
• Šlapimo srovės tyrimas (urofloumetrija): Šis tyrimas atliekamas pacientams, galintiems savarankiškai pasišlapinti.

Šlapinimosi sutrikimų gydymo būdai

• Medikamentinis gydymas: Tai gydymas vaistais. Vaistai nuo dažno šlapinimosi ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas. „Yra vaistų, kurie užblokuoja šlapimo pūslės receptorius ir šlapimo pūslė tampa vangesnė. Todėl žmogui nebeužeina staigus noras šlapintis ir jis gali ilgiau išbūti nenuėjęs į tualetą. Tačiau norint, kad vaistai visam laikui išspręstų problemą, labai svarbu, kad nebūtų papildomų dirgiklių: pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar padidėjusio kraujo spaudimo. Medikamentinis gydymas gali padėti ir tada, kai šlapimo nelaikymas atsiranda dėl šlapimo pūslės uždegimo arba išsigydžius infekciją vis dar pasireiškia staigus ir dažnas noras šlapintis.
• Fizioterapinis gydymas: Gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą. „Sutraukite tarpvietės raumenis ir laikykite, kol suskaičiuosite iki 10, o tada atpalaiduokite. Dažnai neįgudę žmonės sutraukia ne tuos raumenis - įdarbina pilvo presą, o tai neduoda jokios naudos. Kad žinotumėte, kaip atlikti pratimus tinkamai, reiktų mankštinti tarpvietės raumenis šlapinimosi metu, t. y. kelis kartus sustabdyti šlapimo tekėjimą. Taip geriau suprasite, kokius raumenis svarbu įdarbinti ir vėliau galėsite treniruoti juos vaikščiodami lauke, maitindami kūdikį ar gamindami valgyti“, - pasakoja V. Gydytojas urologas priduria, kad labai dažnai žmonės Kėgelio pratimus padaro vieną ar du kartus ir sako, kad šis būdas jiems nepasiteisino. Tačiau juos pradžioje reikėtų kartoti po 2-3 kartus per dieną.
• Chirurginis gydymas: Taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį. „Visgi kartais, kai konservatyvieji metodai nepadeda, liga gali būti gydoma atliekant operaciją. Ilgalaikiam šlapimo pūslės ir (ar) žarnyno kontroliavimui, siekiant valdyti sulaikymą, bet kada galima rinktis chirurgines alternatyvas. Tačiau jas svarstyti derėtų tik išbandžius visas kitas galimybes. Šioje srityje dažnai vykdomi tyrimai ir tobulinami chirurginiai metodai, todėl chirurginės alternatyvos dažnai keičiasi. Jūsų konsultantas gali paminėti procedūras, apie kurias nieko nežinote.

Ką dar galite padaryti?

Norint išvengti nemalonių šlapimo nelaikymo simptomų, reikėtų vengti gazuotų gėrimų ir kofeino. Taip pat nepiktnaudžiauti maisto produktais, kuriuose gausu prieskonių, cukraus ar rūgšties, ir citrusiniais vaisiais.

„Kardiolitos klinikų“ gydytojas akcentuoja, kad pagrindinė klaida, kurią daro žmonės, susidūrę su šlapimo nelaikymu - skysčių vengimas. „Vartojant mažiau skysčių, dažnas noras šlapintis nesumažės - tiesiog jūs šlapinsitės mažais lašais. Tuomet dėl pustuštės šlapimo pūslės atsiras skausmas ir spazmai, kurie sukels nuolatinį nepasišlapinimo jausmą. Skysčių trūkumas taip pat lėtina inkstų funkciją. Tai reiškia, kad jie pradeda kaupti dienos metu gautą vandenį ir jei vakare žmogus išgeria vieną ar du puodelius arbatos, jam tenka naktį dažnai keltis tualetą. Prisiminkite, kad itin svarbu gerti skysčius. Per dieną būtina išgerti bent 6-8 gėrimus, kad būtų sumažinta šlapimų takų infekcijų rizika. Įvairus racionas iš daržovių, vaisių ir grūdų padės užtikrinti minkštas išmatas ir lengvą tuštinimąsi.

Svarbu vengti tam tikrų maisto produktų. Daugelis pastebi, kad maistas ir gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, pavyzdžiui, šokoladas, kola ar kava, stimuliuoja žarnyno veiklą ir gali sukelti šlapimo / išmatų nelaikymą.

Enurezė

Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2-3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m. Dieninė: vaikai nevalingai šlapinasi dienos metu. Dažniau ši patologija pasitaiko mergaitėms. Nedidelis šlapimo kiekis išteka sportuojant, kosint ar juokiantis. Naktinė: ji pasitaiko dažniausiai, o vaikas nevalingai šlapinasi miegodamas. Pirminę - kai 5 m. Dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė, t.y. Pirminė enurezė pasitaiko 80-85 proc. visų atvejų. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15-20 proc. visų atvejų. Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2-3 m. Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y. jei 5 m.

Enurezės priežastys

• Hormonų įtaka: Esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas.
• Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: Dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
• Psichologinės priežastys: Enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė, t.y.
• Ligos: Būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10-15 proc. visų atvejų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai.

Enurezės gydymas

• Specialus treniruoklis: Turi įklotą, pritvirtinamą prie vaiko kelnaičių. Kai naktį vaikas pradeda šlapintis, treniruoklis suveikia ir pradeda skleisti garsą arba vibraciją. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 sav. Kitais atvejais (t.y.
• Sauskelnių atpratinimas: Atėjus laikui tėvai turėtų nustoti vaikui segti sauskelnes ir leisti pajusti, ką reiškia pasišlapinti į kelnytes. Tinkamas laikas - 1-1,5 m. Specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių.
• Režimas: Pasistenkite iki miego likus 2 val.

tags: #daznas #slapinimasis #vaikui