Dažnas Šlapinimasis Po Gimdymo: Priežastys, Simptomai ir Gydymo Būdai

Gimdymas yra reikšmingas įvykis moters gyvenime, po kurio jos kūnas patiria daug pokyčių. Vienas iš galimų nemalonių padarinių - dažnas šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas. Ši problema, su kuria susiduria nemaža dalis moterų po gimdymo, gali sukelti didelį diskomfortą ir nepatogumų kasdieniame gyvenime. Nors dažnas šlapinimasis ar šlapimo nelaikymas jau kurį laiką nebėra tik vyresnio amžiaus žmonių sveikatos sutrikimas, svarbu suprasti priežastis ir ieškoti veiksmingų sprendimų.

Šlapimo Nelaikymo Priežastys Po Gimdymo

Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Dubens dugnas - tai raumenys, fascijos, raiščiai bei juos inervuojantys nervai ir maitinančios kraujagyslės, poodinis audinys, oda, kurie uždaro apatinę dubens angą. Visos šios struktūros moters kūne suteikia atramą šlapimo pūslei, gimdai, makščiai, tiesiajai žarnai, užtikrina tinkamas šalinimo (šlapinimosi ir tuštinimosi) ir seksualines funkcijas. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas. Nėštumo/gimdymo metu patiriamos dubens dugno traumos gali būti lydimos reikšmingų dubens dugno (šlapinimos, tuštinimosi, seksualinių) funkcijų sutrikimų, kurie savo ruožtu gali sutrikdyti asmens funkcionavimą.

Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti:

• Gimdymo trauma: Didelis kūdikio svoris arba gimdymas su instrumentais (pvz., žnyplės, vakuumas) gali padidinti traumų riziką dubens dugne. Mechaninės traumos gali įvykti ir tais atvejais, kai prireikia atlikti chirurgines (instrumentines) intervencijas gimdymo metu. Audiniai gali būti pertempiami, gali reikšmingai sutrikti jų kraujotaka dėl ilgalaikio spaudimo, įvykti struktūrų plyšimai, kryžmens-stuburgalio sąnario pažeidimai, sąvaržos prasiskyrimas, kryžmeninio-klubakaulio sąnario traumos.
• Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo hormonų pusiausvyra keičiasi, o tai gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę. Nėštumo metu vyksta daug fiziologinių, hormoninių pokyčių moters kūne, dėl kurių, artėjant gimdymui, mažėja dubens dugno raumenų tonusas, didėja jungiamojo audinio elastingumas - taip kūnas ruošiasi gimdymui. Tačiau šie pokyčiai iš dalies silpnina dubens dugno raumenų, fascijų, raiščių, kaip atraminių vidaus organams ir stabilizuojančių dubens kaulus struktūrų, funkciją.
• Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, yra labiau linkusios patirti šlapimo nelaikymą, net ir po cezario pjūvio gali pasireikšti ši problema dėl nėštumo metu patirto spaudimo dubens raumenims.
• Pakitusi organų padėtis pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjęs spaudimas į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos.
• Gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu.
• Raumenų, palaikančių šlapimo pūslę, sužalojimai gimdymo metu, naujagimiui slenkant gimdymo takais, vadinami dubens dugno pažeidimu.
• Nervų pažeidimai: dėl gimdymo metu susiklostančių situacijų, kartais pažeidžiami dubens srities nervai. Jie ar smulkesnės jų šakos gali būti pertemptos ar suspaustos. Nervas, ar jo šakos, gali būti dirginamos šalia vykstančių uždegiminių procesų, būdingų ankstyvajam potrauminiam gijimo laikotarpiui dėl raumenų, fascijų pažeidimų. Pažeidžiamiausias yra gaktinis (pudendinis) dubens nervas.

Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo.

Šlapimo Nelaikymo Simptomai

Pagrindinis simptomas yra nekontroliuojamas šlapimo nutekėjimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais:

Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo

• Šlapimo nutekėjimas juokiantis, čiaudint ar kosint: Tai dažniausia forma, vadinama stresiniu šlapimo nelaikymu.
• Staigus noras šlapintis: Kartais moterys gali jausti staigų ir stiprų norą šlapintis, kurio negali suvaldyti laiku. Dėl vadinamosios dirgliosios šlapimo pūslės (šlapimo pūslės hiperaktyvumo): staigus noras šlapintis dar vadinamas dirglios arba hiperaktyvios šlapimo pūslės sindromu. Šlapimo pūslės raumuo nevalingai susitraukinėja sukeldamas staigų, nevaldomą norą šlapintis, o signalas siunčiamas į smegenis.
• Dažnas šlapinimasis: Kai kurios moterys po gimdymo pradeda šlapintis daug dažniau nei įprasta.
• Šlapimo nelaikymas

Ką Daryti, Jei Patiriate Šlapimo Nelaikymą Po Gimdymo?

Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu imtis priemonių, kad pagerintumėte savo gyvenimo kokybę. Moterys, kurias ir po gimdymo vargina šlapimo nelaikymas, gali rinktis daugybę šios problemos sprendimo būdų. Pirmiausia svarbu ištirti šlapimo nelaikymo priežastis.

1. Dubens dugno pratimai (Kėgelio pratimai): Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis. Kėgelio pratimai yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Svarbu reguliariai juos atlikti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant.Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pabandykite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu. Atsipalaiduokite. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite. Kai jūsų raumenys sustiprės, atlikite pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos. Kegelio pratimai bus dar efektyvesni jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais.
2. Fizinė terapija: Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis. Kineziterapija po sunkių dubens dugno traumų yra ypač svarbi ne tik tiesiogiai greitesniam dubens dugno raumenų funkcijų atkūrimui, raumenų stiprinimui, bet ir judėjimo, kvėpavimo funkcijų gerinimui, siekiant išvengti galimų įvairių nepageidaujamų ankstyvojo laikotarpio komplikacijų tokių, kaip - hipodinamija (fizinio aktyvumo, judėjimo trūkumas), tromboembolija (kraujo krešulių sukeltas kraujagyslių užsikimšimas), fizinio krūvio tolerancijos praradimai, diastazės (pilvo sienos raumenų fascijos prasiskyrimo) progresavimas ir pan. Kuo anksčiau kineziterapija įterpiama kaip reabilitacijos intervencija į pacientės gydymo planą, tuo sėkmingesnės gijimo eigos ir greitesnio funkcionavimo atsikūrimo dažniausiai galima tikėtis bei sumažinti vėlyvųjų pasekmių išsivystymo riziką, tokių kaip prolapsai, lėtiniai šlapinimosi, tuštinimosi, seksualinių funkcijų sutrikimai.
3. Gyvenimo būdo pokyčiai: Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą, nes šie gėrimai gali dirginti šlapimo pūslę. Taip pat svarbu išvengti vidurių užkietėjimo, kuris gali dar labiau spausti dubens dugną. Optimalaus svorio palaikymas taip pat svarbus, nes nutukimas gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
4. Mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai.
5. Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo.
6. Vaistai: Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais. Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas.
7. Chirurgija: Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę. Kitas gydymo būdas, kai nepadeda išbandyti kiti konservatyvesni sprendimai, yra chirurginis.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Nors nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:

• Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo; Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.
• Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą;
• Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.
• Skauda šlapinantis naktį?

Kaip Išvengti Dubens Dugno Traumų Nėštumo/Gimdymo Metu?

Nors Lietuvoje šiuo metu nėra visuotinai valstybiniu lygmeniu gydymo įstaigose funkcionuojančio idealaus koordinuoto moterų dubens dugno sveikatos prežiūros modelio, kuris sudarytų palankiausias ir labiausiai tausojančias sąlygas nėščiosioms ir gimdyvėms, tačiau situacija nėra beviltiška. Nemažai savipagalbos priemonių, po nesudėtingo pradinio apmokymo, sveika moteris, planuojanti nėštumą, ar būdama jau nėščia ir ruošdamasi gimdymui, gali atlikti pati. Svarbu žinoti, kad dalyje didesnių šeimos klinikų jau dirba kineziterapeutai šeimos gydytojo komandos sudėtyje, kurie yra kompetentingi suteikti moterims pradinio apmokymo paslaugas dubens dugno raumenų ir su jais funkciškai susijusių raumenų stiprinimui. Pirminėje (su šeimos gydytoju) ar antrinėje (su gyd. akušeriu-ginekologu) grandyje dirbančios akušerės gali suteikti reikiamą informaciją dėl tarpvietės paruošimo gimdymui. Tam tikros gimdymo metu traumas mažinančios strategijos.

Pogimdyminiu Laikotarpiu Teikiama Pagalba

Priklausomai nuo patirtos dubens dugno traumos, nėščiosios patiriamų sunkumų, simptomų - gydymas parenkamas individualiai. Pagrindinės gydymo strategijos: skausmo valdymas (prioritetas saugioms nemedikamentinio gydymo priemonėms (kineziterapija, masažas, šiluma, stabilizavimas kinezioteipais, ortopediniais diržais ir kt.).

Po gimdymo sveikatos paslaugų apimtys ir priežiūra teikiama priklausomai nuo patirtos traumos sunkumo. Lengvų, kliniškai nereikšmingų traumų atveju, gali pakakti paprastų savipagalbos priemonių, tokių kaip: tinkama tarpvietės priežiūra, palaipsnis dubens dugno ir su jais funckiškai susijusių raumenų stiprinimas po gimdymo, vidurių užkietėjimo vengimo strategijos po gimdymo ir kt., kurias moteris sėkmingai gali pati sau taikyti namuose. Pradinę pagalbą tai įgyvendinti moterims Lietuvoje gali suteikti skyriaus akušerės, vėliau (išvykus iš stacionaro) gimdyvės priežiūrą ambulatoriškai tęsiantis šeimos gydytojas su savo komandos nariais (kineziterapeutu, akušere) ar, esant poreikiui, papildomai nusiuntus, - gyd.

Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą

Sudėtingesnių, bet nekomplikuotų traumų atvejais - būtinas moters stebėjimas po gimdymo dėl galimų dubens dugno disfunkcijų ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu ar kitų komplikacijų, o joms pasireiškus, - savalaikis gydymas. Todėl svarbu, kad moteris, patyrusi dubens dugno traumą gimdymo metu, net ir nelabai sudėtingą, nedelstų ir kreiptųsi pagalbos į šeimos gydytoją, pasitartų dėl varginačių simptomų, jų gydymo taktikos, tuomet šeimos gydytojas galės laiku priimti sprendimą, kokios pagalbos pacientei reikia pirmiausia, nusiųs konsultacijai kitiems specialistams (esant indikacijoms).

Net tada, kai po gimdymo gijimas nekomplikuotas ir savalaikis, nevargina jokie ryškūs funkcionavimą reikšmingai bloginantys klinikiniai simptomai, - būtų idealu, kad vis tiek maždaug po 3 - 6 mėn. po gimdymo, moterys, patyrusios bet kokias traumas nėštumo/gimdymo metu,- būtų tiriamos dėl dubens dugno raumenų liekamųjų disfunkcijų, lėtinių dubens disfunkcijų išsivystymo rizikos. Pradinį ištyrimą ir įvertinimą gali atlikti šeimos gydytojas (kartu su jo komandoje dirbančiu kineziterapeutu, jei toks yra).

Akcentuotina, kad svarbų vaidmenį vaidina ir pačių moterų aktyvus pagalbos siekimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju. Laiku besikreipiančioms moterims šeimos gydytojas, nustatęs, kad išlieka dubens dugno raumenų disfunkcijų požymių, net ir sistemingai taikant savipagalbos priemones bei kitas pirminėje grandyje prieinamas paslaugas, - vis tiek, pvz., išlieka seksualinių disfunkcijų reiškinių (skausmas lytinių santykių metu, sumažėjęs makšties jautrumas, orgazmo patyrimo sunkumai ir pan.) ar tebevargina šlapinimosi, tuštinimosi funkcijų daliniai sutrikimai, dubens srities skausmai, judėjimo, ilgalaikio sėdėjimo sunkumai ar tiesiog yra didelė rizika disfunkcijoms vystytis ateityje (pvz., yra nutukimas, lėtinės plaučių ligos, moteris dirba sunkų fizinį darbą ir pan.), tokiais atvejais šeimos gydytojas gali laiku moteris nusiųsti FMRG konsultacijai dėl pradinės reabilitacijos priemonių taikymo.

Pradinės Reabilitacijos Priemonės

Lietuvoje valstybinėse gydymo įstaigose, teikiant fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas ambulatorinėmis sąlygomis, gan plačiai prieinamas gydymas įvairiais fizikiniais veiksniais. Ankstyvuoju pogimdyminiu laikotarpiu, jei tik yra galimybė moteriai lankytis į reabilitacijos procedūras ambulatoriškai, tuomet pradinės reabilitacijos metu gali būti taikoma: kintamo magnetinio lauko terapija, diatermija, nuskausminančios, patinimus mažinančios, raumenų tonusą, jėgą gerinančios elektrosrovės, ultragarso, lazerio terapija, kineziterapija ir kt., kurios paspartina audinių gijimą, lengvina simptomus ir mažina dubens dugno raumenų disfunkcijų sunkumą, skatina greitesnį dubens dugno raumenų funkcijų atsikūrimą. Pradinės reabilitacijos priemonės kompensuojamos iš privalomo sveikatos draudimo fondo, kurias paskiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas (FMRG), todėl pacientei reikalingas šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimas FMRG konsultacijai dėl indikuotinų reabilitacijos priemonių taikymo. Svarbu žinoti, kad didžioji dalis gijimą skatinančių ir dubens dugno raumenų disfunkcijas lengvinančių fizikinių veiksnių gali būti saugiai taikomi žindančiai motinai.

Šlapimo Nelaikymo Poveikis Emocinei Būklei

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.

Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai

tags: #po #gimdymo #daznas #slapinimasis