Įvadas
Šis straipsnis skirtas aptarti dviejų žymių Lietuvos asmenybių - psichologės-psichoterapeutės Agnės Matulaitės ir skulptorės Dalios Matulaitės - gyvenimus, karjeras ir kūrybą. Abi šios moterys paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir visuomenėje. Agnės Matulaitės darbai ir gyvenimas glaudžiai susiję su psichologijos mokslu ir pagalba kitiems, o Dalios Matulaitės skulptūros įamžina kultūrinį ir istorinį paveldą.
Agnės Matulaitės Biografija ir Karjera
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Agnė Matulaitė gimė 1971 metais. Ji baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą su sidabro medaliu. Mokykloje ji dalyvavo respublikinėse matematikos ir biologijos olimpiadose, jaunųjų literatų ir pianistų konkursuose. Paskutinėse klasėse ji bandė jėgas Lietuvos ir Baltijos šalių moksleivių mokslinėse konferencijose.
1994 m. Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete, baigė psichologijos bakalauro studijas, o 1996 m. - klinikinės psichologijos magistro studijas. Psichoterapijos mokslų Agnė sėmėsi Didžiosios Britanijos institutuose, stažavosi Bristolio universitete, dėstė Londono universitete (UCL). Vėliau stažavosi Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje pas žymius šeimos, vaikų, individualios ir grupinės psichoterapijos bei kokybinių tyrimo metodų pradininkus ir psichologijos mokytojus.
Vilniaus universitete ji įgijo psichologės praktikės supervizorės kvalifikaciją, o 2013 m. apgynė socialinių mokslų daktarės vardą. Jos daktaro disertacija „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ buvo pasiūlytas tiek „Lietuvos geriausios disertacijos 2013 konkursui“, tiek ir „Europos geriausių disertacijų 2012 - 2014 metų apdovanojimams“.
Profesinė veikla
Agnė Matulaitė yra klinikinė psichologė-psichoterapeutė, Europinės kūno psichoterapijos asociacijos (EABP) tikroji narė. Ji yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė ir dirba privačiai su suaugusiais, vaikais ir šeimomis. Dėsto ir skaito pranešimus Lietuvos ir kitų šalių universitetuose (Oksfordo, Kembridžo, Londono, Birkbecko, Paryžiaus Decartes). Veda mokymus psichologams, psichoterapeutams ir tyrėjams.
Taip pat skaitykite: Netektis Agnės Matulaitės šeimoje
Agnė prisidėjo prie „Vaikų telefono” linijos atsiradimo Lietuvoje, įkūrė ir yra psichologinių konsultacijų vaikams ir šeimoms bei po diplominių mokymų centro „Mažylis ir šeima“ bendrasavininkė. Drauge su kolegėmis parengė Šeimos konsultantų mokymo programą Vilniuje.
Šeima ir asmeninis gyvenimas
Agnės Matulaitės gyvenimas neatsiejamas nuo šeimos. Una Beatričė Savona Horwood buvo Agnės Matulaitės dukra iš pirmos santuokos. Iš antrosios santuokos su Remigijumi Šimašiumi ji turi du vaikus - sūnų ir dukrą.
Po 16 metų bendro gyvenimo, iš kurių 11 metų santuokoje, Agnė Matulaitė ir Remigijus Šimašius priėmė sprendimą skirtis. Skyrybos buvo sudėtingas laikotarpis visai šeimai, ypač vaikams. Agnė atvirai kalbėjo apie skyrybų poveikį vaikams, pabrėždama, kad jie reaguoja neutraliau ar palankiai tik tada, kai mato, kad jų tėvai santuokoje gyveno blogai, smurtavo ar kankinosi. Jos teigimu, skyrybos vaikams buvo sunkus išgyvenimas, nes iki tol jie matė mylinčius vienas kitą tėvus.
Liepos 3 dieną mirė psichologės Agnės Matulaitės dukra Una Beatričė Savona Horwood. Jai buvo vos 21-eri. Kol kas tiksli mirties priežastis nėra žinoma. Žinia apie dukros Unos mirtį savo socialiniuose tinkluose pasidalijo pati Agnė Matulaitė.
Nepaisant patirtų sunkumų, Agnė Matulaitė sugebėjo atrasti meilę ir laimę iš naujo. Ji ištekėjo už Roberto Daniel McIntosh dykumų karštyje Las Vegase. Po kelių dienų jie abu gavo palaiminimą Vilniuje. Agnė teigė, kad labiausiai jai rūpėjo, kaip šis pasikeitimas bus jos vaikams.
Taip pat skaitykite: Išsamus Agnės Matulaitės portretas
Kūryba ir įžvalgos
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė visiškai netikėtai kitaip rašo apie tai, ką mes kasdien patiriame, bet dažnai to nepastebime ir nepakankamai įsisąmoniname. Knygoje tiek gėrio ir atradimų, kad jų užteks mėnesiui. Kasdien po kelis atradimus, padedančius pasijusti laimingam. A. Matulaitė nori paskatinti kiekvieną suprasti, kad jausti įvairiausias emocijas yra normalu bei pabrėžia, kaip svarbu mokytis suprasti iš kur ir kodėl jos kyla, o ne iš karto ieškoti būdų kaip nuo jų pabėgti.
A. Matulaitė taip pat išleido knygą „Žali sausainiai". Knygoje „Žali sausainiai“ A. Matulaitė dalinasi išskirtinėmis, jautriomis įžvalgomis apie kasdienybę ir santykius, kūną ir jausmus, baimes ir atvirumą.
Pati autorė teigia: „Tikiuosi, ši ne visai iškepusi, netobula, bet svarbių nesąmonių knyga (iš dalies todėl ir pavadinta žaliais sausainiais) padės kam nors (at)pažinti save. Galbūt apkabins kažką, kas jaučiasi vienišas ar nesuprastas. O gal paskatins pasijausti stipresniam, nes jau yra kažkas kitas, kas dvejoja, nežino ir to nesibaimina. O gal baiminasi, bet vis tiek žengia į priekį. Gal leis atviriau bendrauti mums vienam su kitu realybėje? Daugiau rizikuoti."
Dalios Matulaitės Biografija ir Kūryba
Gyvenimo kelias
Daliutė Ona Matulaitė - Lietuvos skulptorė, gimė 1942 m. lapkričio 25 d. Jukniškės kaime, Liolių seniūnijoje, Kelmės rajone. Traukiantis frontui, supleškėjo namai, todėl tėvas nusprendė važiuoti į Klaipėdos kraštą. Gyventa daug kur, kol galų gale apsistota Priekulėje.
1969 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1970-1986 m. mokytojavo Vilniaus vaikų dailės mokykloje (dabar - Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla). 1988-2008 m. dėstė skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje (iki 1990 m. - Lietuvos dailės institutas). Nuo 1998 m. - Vilniaus dailės akademijos Skulptūros katedros profesorė. Mirė 2025 m.
Taip pat skaitykite: Agnės Matulaitės gyvenimas ir karjera
Kūrybinė veikla ir stilius
D. Matulaitė yra gerai žinoma dėl kultūrinį, istorinį paveldą įprasminančių skulptūrų. Ji įvardijama kaip nepaprasta kūrėja ir gali būti laikoma „tautos atmintį žadinančia ir lituanistinį paveldą puoselėjančia kūrėja“. Monumentali raiška, skulptūrinių formų darna, konstruktyvumas, raiškus siluetas, apibendrintos formos ir epiškumas - pagrindiniai D. Matulaitės skulptūrų atributai. Iš granito, bronzos, medžio ir terakotos nukaltos skulptūros apima monumentiką, antkapinę, parko bei asociatyvinę - simbolinę mažųjų formų skulptūrą.
Savo kūrinius D. Matulaitė pradėjo pristatyti 1972 m. individualiose ir grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Didingos dekoratyvinės skulptūros puošia Lietuvos viešąsias erdves ir turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Iki šiol D. Matulaitė sukūrė skulptūrų žinomų rašytojų atminimui - Lazdynų Pelėdai, Ievai Simonaitytei, Vytautui Mečerniui. Savo kurtomis skulptūromis D. Matulaitė taip pat įamžino istorinius įvykius, išskirtines vietas ir asmenybes.
Skulptorė nuo 1976 m. priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai, nuo 1988 m.
Žymūs darbai ir įamžinimas
D.Matulaitė yra sėkmingai save realizavusių skulptorių gretose išskirtinis reiškinys: nedaug kas yra sukūręs ir įkurdinęs viešose erdvėse tiek skulptūrų įvairiuose Lietuvos regionuose: „Vyturys“ (Druskininkų bažnyčios aikštėje); „Pusiausvyra“ (Palangoje); paminklas žemaičių dūnininkų genčiai (Medvėgalio archeologiniame komplekse, Šilutės rajone); „Baltų saulės takas. Ugnies altorius“ (Medininkuose); „Pelėda“, „Žvorūna“ ir „Perkūnas ir Patolas“ (Sirvėtos regioniniame parke, Švenčionių rajone) ir kiti.
Trys granitinės D.Matulaitės skulptūros: „Lietaus debesis“, „Klajojantis ežeras“, „Dvylika brolių“ yra įsikūrę M.Mažvydo skulptūrų parke Klaipėdoje.
Skulptorė, kaip tautinės, valstybinės atminties puoselėtoja, mums primena Plungėje M.K.Čiurlionio buvimą - „Sakmė. Karaliai“, Druskininkuose - Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę „Karūnos“, Priekulėje - Šventvakarių Ėvę - paminklas rašytojai Ievai Simonaitytei, o Vilniuje - Sofiją Pšibiliauskienę ir Mariją Lastauskienę - paminklas seserims Ivanauskaitėms ir skulptūra „Gražina“ LR Seimo vidiniame kieme.
Skulptorės kūriniai pasižymi ne tik išskirtine menine raiška, bet ir valstybine svarba. Vien ko vertas prieš dešimtmetį Budapešte jos sukurtas monumentas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai ir karalienei Jadvygai (mecenatas - šviesaus atminimo Saulius Karosas).
Įvertinimas ir atminimas
- 1976 m. - Respublikinės jaunųjų dailininkų parodos Lietuvos dailininkų sąjungos diplomas
- 1985 m. - Pabaltijo skulptūros kvadrienalės diplomas už nacionalinės temos vystymą
- 1995-1997 m. gavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendiją
- 2007 m. gavo Japonų menų festivalio III tarptautinės bonsų ir suisekių parodos specialųjį prizą už gražiausią ekspoziciją
- 2012 m. režisierius A. Tarvydas apie skulptorę sukūrė dokumentinį filmą „Kūrybos mįslė“
- 2014 m. apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi
2014 m. išleista knyga „Dalia Matulaitė“, kurioje publikuojami jos piešiniai, skulptūrų nuotraukos, jos autentiškos mintys, kūrinių komentarai, nuotraukos iš asmeninio archyvo.