Agnė Matulaitė yra žinoma psichologė-psichoterapeutė, socialinių mokslų daktarė, kurios darbai ir gyvenimas glaudžiai susiję su psichologijos mokslu ir pagalba kitiems. Jos gyvenimo kelias, paženklintas tiek profesinių pasiekimų, tiek asmeninių iššūkių, įkvepia ir verčia susimąstyti apie žmogaus stiprybę, atvirumą ir gebėjimą išgyventi sunkumus. Šiame straipsnyje siekiama atskleisti Agnės Matulaitės asmenybę, remiantis jos patirtimi, kūryba ir viešais pasisakymais.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Agnė Matulaitė gimė 1971 metais. Ji baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą su sidabro medaliu. Mokykloje ji dalyvavo respublikinėse matematikos ir biologijos olimpiadose, jaunųjų literatų ir pianistų konkursuose. Paskutinėse klasėse ji bandė jėgas Lietuvos ir Baltijos šalių moksleivių mokslinėse konferencijose. Dvejus metus iš eilės tapo šių konferencijų laureate socialinių mokslų srityje ir buvo pakviesta į Lietuvos Mokslų akademiją, kur vienerius metus vadovavo moksleivių humanitarinių mokslų sekcijai.
1994 m. Vilniaus universitete, Filosofijos fakultete, baigė psichologijos bakalauro studijas, o 1996 m. - klinikinės psichologijos magistro studijas.
Profesinė Karjera ir Stažuotės
Psichoterapijos mokslų Agnė sėmėsi Didžiosios Britanijos institutuose, stažavosi Bristolio universitete, dėstė Londono universitete (UCL). Vėliau stažavosi Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje pas žymius šeimos, vaikų, individualios ir grupinės psichoterapijos bei kokybinių tyrimo metodų pradininkus ir psichologijos mokytojus: prof. J. A. Smith, prof. A. Giorgi, prof. E. Spinelli, prof. D. Boadella, doc. dr. V. Eatough, doc. dr. M. Larkin, B. Eiden, J. Lude, N. Totton, dr. H. Krens, dr. R. Caroll, M. Soth, M. Karp ir kitus.
Vilniaus universitete ji įgijo psichologės praktikės supervizorės kvalifikaciją, o 2013 m. apgynė socialinių mokslų daktarės vardą. Jos daktaro disertacija „Kai „tavo kūnas tiesiog išprotėja“: įkūnytas nėštumo patyrimas“ buvo pasiūlytas tiek „Lietuvos geriausios disertacijos 2013 konkursui“, tiek ir „Europos geriausių disertacijų 2012 - 2014 metų apdovanojimams“.
Taip pat skaitykite: A. Bilotaitės karjera
Veikla ir Pasiekimai Psichologijos Srityje
Agnė Matulaitė yra klinikinė psichologė-psichoterapeutė, Europinės kūno psichoterapijos asociacijos (EABP) tikroji narė. Ji yra Fenomenologinių tyrimų instituto vadovė ir dirba privačiai su suaugusiais, vaikais ir šeimomis. Dėsto ir skaito pranešimus Lietuvos ir kitų šalių universitetuose (Oksfordo, Kembridžo, Londono, Birkbecko, Paryžiaus Decartes). Veda mokymus psichologams, psichoterapeutams ir tyrėjams.
Agnė prisidėjo prie „Vaikų telefono” linijos atsiradimo Lietuvoje, įkūrė ir yra psichologinių konsultacijų vaikams ir šeimoms bei po diplominių mokymų centro „Mažylis ir šeima“ bendrasavininkė. Drauge su kolegėmis parengė Šeimos konsultantų mokymo programą Vilniuje.
Šeima ir Asmeninis Gyvenimas
Agnės Matulaitės gyvenimas neatsiejamas nuo šeimos. Una Beatričė Savona Horwood buvo Agnės Matulaitės dukra iš pirmos santuokos. Iš antrosios santuokos su Remigijumi Šimašiumi ji turi du vaikus - sūnų ir dukrą.
Skyrybos su Remigijumi Šimašiumi
Po 16 metų bendro gyvenimo, iš kurių 11 metų santuokoje, Agnė Matulaitė ir Remigijus Šimašius priėmė sprendimą skirtis. Skyrybos buvo sudėtingas laikotarpis visai šeimai, ypač vaikams. Agnė atvirai kalbėjo apie skyrybų poveikį vaikams, pabrėždama, kad jie reaguoja neutraliau ar palankiai tik tada, kai mato, kad jų tėvai santuokoje gyveno blogai, smurtavo ar kankinosi. Jos teigimu, skyrybos vaikams buvo sunkus išgyvenimas, nes iki tol jie matė mylinčius vienas kitą tėvus.
Agnė prisipažino, kad skyrybos jai buvo didelis sukrėtimas. Ji jautėsi apmeluota ir palikta skausme. Kūniškai jai buvo labai blogai, nuolat jautė metalo skonį burnoje, raumenų virpėjimą, svorio kritimą.
Taip pat skaitykite: Agnės Juškaitės biografijos apžvalga
Dukros Unos Netektis
Liepos 3 dieną mirė psichologės Agnės Matulaitės dukra Una Beatričė Savona Horwood. Jai buvo vos 21-eri. Kol kas tiksli mirties priežastis nėra žinoma. Žinia apie dukros Unos mirtį savo socialiniuose tinkluose pasidalijo pati Agnė Matulaitė.
Agnė prisiminė, kad dukra buvo meniškos sielos. Taip pat atskleidė, jog mirtis buvo staigi ir netikėta, o jos medicininė priežastis kol kas dar nežinoma. Mama taip pat aprašė Unos nuoširdumą ir gebėjimą sakyti tiesą į akis bei jausti tai, ką iš tikrųjų jaučia. Draugai, su kuriais ji kalba apie Uną, vienbalsiai teigia, kad nebuvo sutikę tokio gyvo ir nelinkusio tuščiažodžiauti žmogaus.
Netektis paliko gilų randą Agnės širdyje. Ji apibūdino Uną kaip žiedais pasipuošusią, sėdinčią ant šaligatvio margame gyvenimo karnavale, savotišką Amy Winehouse. Tik ne dainuojančią, o nuolat kažką piešiančią, tapančią, stebinčią.
Naujas Gyvenimo Etapas
Nepaisant patirtų sunkumų, Agnė Matulaitė sugebėjo atrasti meilę ir laimę iš naujo. Ji ištekėjo už Roberto Daniel McIntosh dykumų karštyje Las Vegase. Po kelių dienų jie abu gavo palaiminimą Vilniuje. Agnė teigė, kad labiausiai jai rūpėjo, kaip šis pasikeitimas bus jos vaikams.
Kūryba ir Įžvalgos
Psichologė-psichoterapeutė Agnė Matulaitė visiškai netikėtai kitaip rašo apie tai, ką mes kasdien patiriame, bet dažnai to nepastebime ir nepakankamai įsisąmoniname. Knygoje tiek gėrio ir atradimų, kad jų užteks mėnesiui. Kasdien po kelis atradimus, padedančius pasijusti laimingam. A. Matulaitė nori paskatinti kiekvieną suprasti, kad jausti įvairiausias emocijas yra normalu bei pabrėžia, kaip svarbu mokytis suprasti iš kur ir kodėl jos kyla, o ne iš karto ieškoti būdų kaip nuo jų pabėgti.
Taip pat skaitykite: Agnė Grigaliūnienė apie savo gyvenimo pokyčius
Knyga "Žali Sausainiai"
A. Matulaitė taip pat išleido knygą „Žali sausainiai". Knygoje „Žali sausainiai“ A. Matulaitė dalinasi išskirtinėmis, jautriomis įžvalgomis apie kasdienybę ir santykius, kūną ir jausmus, baimes ir atvirumą.
Pati autorė teigia: „Tikiuosi, ši ne visai iškepusi, netobula, bet svarbių nesąmonių knyga (iš dalies todėl ir pavadinta žaliais sausainiais) padės kam nors (at)pažinti save. Galbūt apkabins kažką, kas jaučiasi vienišas ar nesuprastas. O gal paskatins pasijausti stipresniam, nes jau yra kažkas kitas, kas dvejoja, nežino ir to nesibaimina. O gal baiminasi, bet vis tiek žengia į priekį. Gal leis atviriau bendrauti mums vienam su kitu realybėje? Daugiau rizikuoti."
Agnės Matulaitės Įžvalgos Apie Emocinę Būseną
Agnė Matulaitė sutinka, kad ieškančių kaip emociškai atsigauti, pakilti šiuo metu tikrai yra daug. „Daugelis šiomis dienomis klausia manęs, kaip išgyventi, kai niūruma, gal metų laiko, gal laikmečio, o gal sielos, tarsi pakilti neleidžia. Daug kas netgi prašo tiesiog pasakyti tris, penkis ar kažkokį kitą skaičių stebuklingų dalykų, kurie padėtų susigrąžinti kontrolės savo gyvenime jausmą.“
Mokslų daktarės teigimu, jeigu stabilią emocinę būseną pavyktų palaikyti vien tik paprastais būdais, tokiais kaip sportas, sveika mityba ir kt., visi jau seniai juos naudotų. Anot jos, nors žmonės ir klausia ką ir kaip daryti, tačiau „ir patys kažkuriame lygyje supranta, kad jei tokie paprasti dalykai kaip kito žmogaus pasakymas - „dabar eik ir pakvėpuok“ ar „sveikai valgyk ir daug mankštinkis“, „ar gerk šiltas arbatas“ tikrai paskatintų taip ir elgtis bei grąžintų mums kontrolės jausmą, visi jau seniai ir be pasakymo tai darytume.“ Tačiau iš karto priduria, „juk taip nesielgiame, tiesa? Juk, skundžiamės, bet persidirbame, kartas nuo karto persivalgome, sėdime prie ekranų, ir ne tik akis, bet ir savo širdį varginame.“
Į klausimą, kodėl mes atrodytų sąmoningai su savimi taip elgiamės, psichologė atsako: „Ne viskas racionalu, kad ir kaip paprastai pasaulį matyti norėtųsi. Mums kartais tiesiog reikia liūdesio, nerimo, netgi skausmo, kad gyvais pasijustume. Labiausiai šiame momente. Tad kartais renkamės santykius, kuriuose jau iš anksto nujaučiame, kad kentėsime. Renkamės gyvenimo stilių, kuris visiškai numanomai nuves į giliausią nuovargį. Tačiau gal pasąmoningai tikimės ir jaustis reikalingi, ir sulaukti dėkingumo. Tuo siekiame patenkinti savo gyvenimo prasmingumo išgyvenimą.“ Psichoterapeutė papildo, kad tikrai ne visi mes siekiame vien nuolatinio džiaugsmo ar laimės gyvenime. „Kai kam iš mūsų tai gana tuščias dalykas atrodo. Kaip ir gyvenimas vien cukruje, atsisakius druskos ar prieskonių atrodytų. Tad nieko tokio, jei ir tęsite tai, ką darote. Tačiau suprasti, kas už to slypi, iš tiesų verta.“
A. Matulaitė nori paskatinti kiekvieną suprasti, kad jausti įvairiausias emocijas yra normalu bei pabrėžia, kaip svarbu mokytis suprasti iš kur ir kodėl jos kyla, o ne iš karto ieškoti būdų kaip nuo jų pabėgti. Nėra vieno būdo tinkančio visiems, todėl visuomet naudinga išgirsti ką daro tie, kurie jau atrado kas padeda judėti į priekį, jau žino kaip krizę paversti galimybe.