Karščiavimas yra dažnas reiškinys vaikystėje, ypač rudens ir žiemos mėnesiais, kai vaikai dažnai serga virusinėmis ligomis. Todėl svarbu žinoti, kokia kūno temperatūra yra normali vaikui ir kada reikia kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime normalią vaiko kūno temperatūrą, kaip ją teisingai matuoti ir kada karščiavimas gali būti pavojingas.
Normali vaiko kūno temperatūra
Normali kūdikio kūno temperatūra laikoma tarp 36,5 °C ir 37,5 °C. Tačiau svarbu žinoti, kad kūdikio temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo:
- Paros laiko (ryte dažnai būna žemesnė, vakare - aukštesnė).
- Miego ar aktyvumo (verkimas, maitinimas ar intensyvus judėjimas gali ją trumpam pakelti).
- Kūno vietos, kurioje matuojama (ausyje, pažastyje, burnoje ar tiesiojoje žarnoje).
Pavyzdžiui:
- Pažastyje: 36,5-37,3 °C - normali temperatūra.
- Tiesiojoje žarnoje (rektalinė): 37,0-37,7 °C - normali.
- Burnoje: 36,8-37,5 °C - normali.
Kūdikių ir mažų vaikų kūno temperatūra paprastai yra šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra.
Kada temperatūra laikoma pakilusia?
- Nedidelis pakilimas: 37,6-38,0 °C - gali būti susijęs su perkaitimu, dantukų dygimu ar emocijomis.
- Karščiavimas: nuo 38,1 °C - organizmas jau reaguoja į infekciją ar kitą dirgiklį.
- Aukšta temperatūra: nuo 39 °C - būtina atidžiai stebėti kūdikį ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.
Svarbu: Naujagimiui (iki 3 mėn.) bet kokia temperatūra virš 38 °C laikoma rimtu signalu ir reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Taip pat skaitykite: Sveika žuvis kūdikiams
Kada kūdikio temperatūra yra per žema?
Kartais tėvai pastebi, kad kūdikio temperatūra yra žemesnė nei 36 °C - tai vadinama hipotermija. Tai gali būti dėl:
- Per šalto kambario.
- Per mažo apsirengimo.
- Silpnos termoreguliacijos (ypač neišnešiotiems naujagimiams).
Tokiu atveju - šildykite kūdikį (apkloję, glaudžiant prie savęs oda prie odos) ir matuokite temperatūrą po 15-30 minučių.
Kaip teisingai išmatuoti vaiko temperatūrą?
Matuojant temperatūrą mažiems vaikams yra svarbu kurioje kūno vietoje ir kokiu paros metu yra matuojama temperatūra. Yra įvairių termometrų ir jų matavimo rezultatai gali skirtis. Yra gaminami infraraudonųjų spindulių, elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai.
Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Puiki alternatyva yra infraraudonųjų spindulių termometras, kuris matuoja kaktos temperatūrą. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų.
Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Taip pat skaitykite: Horoskopas pagal gimimo datą
Kada sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Būtinai kreipkitės, jei:
- Kūdikis iki 3 mėn. karščiuoja.
- Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema.
- Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų.
- Kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
- Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai.
- Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC.
Karščiavimo priežastys
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas.
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kitos kūdikių karščiavimo priežastys:
- Perkaitimas.
- Stiprus verksmas.
- Ausies uždegimas.
- Angina.
- Peršalimas.
- Skiepai.
- Virusinės ar bakterinės infekcijos.
Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir kosmetika
- Sloga.
- Kosulys.
- Gerklės ir galvos skausmas.
- Bloga savijauta.
- Vėmimas.
- Viduriavimas.
- Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Rekomenduojama mažinti karščiavimą tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis.
Vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo:
- Vėsūs kompresai - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Skysčių svarba karščiuojant
Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį.
Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui.
Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Karščiavimo tipai: "gerasis" ir "blogasis"
Karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukrenta ir vaikas tada jaučiasi gerai.
„Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra davus antipiretikų krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
Karščiavimo fobija
Karščiavimo valdymui didelę įtaką daro nerealus ir nepagrįstas susirūpinimas dėl galimos žalos, kurią gali sukelti pakilusi kūno temperatūra. Šis reiškinys paprastai vadinamas karščiavimo fobija.
tags: #kokia #normali #vaiko #temperatura