Gėlės visada buvo svarbi žmonių bendravimo dalis, suteikianti jam naujų spalvų ir reikšmių. Ne tik gėlių spalva, bet ir jų rūšis gali būti simbolis. Šiame straipsnyje panagrinėsime narcizų gėlių reikšmę, jų istoriją, simbolizmą įvairiose kultūrose ir populiariausias veisles.
Gėlių kalbos istorija
Rytuose egzistavo „gėlių kalba”, kuria buvo galima pasakyti beveik viską: ne tik išreikšti jausmus asmeniui, bet ir paskirti susitikimo vietą, tikslų jo laiką. Jaunuoliai ir merginos, ištekėjusios damos ir garbingi kavalieriai leido laiką sudarydami ir skaitydami „gėlėtus laiškus”, skaičiavo žiedus ir žiedlapius, mėgindami įminti jų paslėptą prasmę. XIX amžiuje Europa tiesiog pamišo dėl gėlių. Gėlės buvo visur - namuose, sode, ant drabužių, rankose… Buvo leidžiama daugybė gėlių reikšmių žodynų, skirtų dovanotoms puokštėms „iššifruoti“. Apie merginų gebėjimus spręsdavo pagal puokščių darymo meistrystę. Moterys studijavo botaniką ir floriografiją - naujai atsiradusį mokslą apie augalų reikšmes. Gėlių kalbos karštinės pradžios reikėtų ieškoti XVIII a. Osmanų imperijoje (dabartinėje Turkijoje) ir priešrevoliucinėje Prancūzijoje.
Narcizų kilmė ir paplitimas
Narcizai natūraliai auga visoje Pietų ir Centrinėje Europoje, ypač Pirėnų pusiasalyje. Jų, kaip dekoratyvinių augalų, auginimas Europoje išpopuliarėjo XVI amžiuje - 1548 metais buvo žinomos 24 narcizų veislės. Ypatingai daug kultūrinių (veislinių) narcizų atsirado XIX a. Pirmosios rašytinės žinios apie narcizus Lietuvoje randama nuo XVIII amžiaus pabaigos - 1782 m. Pirmas platesnis ir detalesnis narcizų veislių aprašymas lietuviškai yra agronomo J. Strazdo 1930 metais išleistoje knygelėje „Darželio gėlės ir kambarinių augalų priežiūra“. Kita randamų narcizų grupė - senos narcizų veislės - Lietuvoje atsirado apie 1965 metus. Gėlininkė D. Dainauskaitė 2019m. išleistoje knygoje mini, kad „nuo 1965m. įvairių veislių narcizų buvo įvežama iš Olandijos, bet paaiškėjo, kad ne visos atsparios šalčiams“. Išlikusios ir dabar Lietuvoje randamos narcizų veislės yra atsparios, gerai geba natūralizuotis esamomis augimo sąlygomis.
Narcizų reikšmė ir simbolizmas
Narcizas - tai talentų simbolis. Dar neatskleistų arba pilnai neįgyvendintų talentų, kurie ateityje užpildys sielos tuštumą, ženklas. Tai tikėjimas savimi. Dovanokite šias linksmas geltonai žydinčias gėles tiems, kurie džiaugiasi nauju darbu, naujais namais ar nauju šeimos nariu. Narcizai simbolizuoja „naują pradžią“, todėl jie tobuli kiekvienai iš šių progų.
Remiantis klasikine mitologija galime sužinoti, kodėl ši gėlė įgijo tokį pavadinimą. Ankstesniais laikais tai buvo itin populiarus žmogaus vardas bei kartais tokiu „vardu“ vadindavo tuos, kurie save iškeldavo aukščiau už kitus. Populiarumas buvo toks didelis, jog net gėlė buvo pavadinta „narcizu“. Taip pat yra iškelta teorija, jog augalo pavadinimas atkeliavo dar nuo senųjų Graikijos laikų ir išvertus reiškia sustingimą bei apsvaigimas.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Narcizai mitologijoje ir kultūroje
Pasak graikų mitologijos, Narcizas buvo upių dievo Kefiso ir nimfos Lariopės sūnus, labai gražus, bet šaltas ir išdidus jaunuolis. Nieko jis nemylėjo, išskyrus patį save, vien save laikė vertu meilės. Narcizas medžiodamas miškuose atstūmė daug jį įsimylėjusių nimfų. Viena iš jų jam sušuko, kad jis pamiltų žmogų ir jo meilė liktų be atsako. Supyko meilės deivė Afroditė, kad Narcizas atstūmė ir jos dovanas, ir nubaudė Narcizą. Kankinamas meilės jis nei valgė, nei gėrė tik grožėjosi savo atvaizdu upėje, taip ir numirė. Toje vietoje išaugo narcizas. Gan ryškus narcizo pavyzdys, sutinkamas grožinėje literatūroje, gali būti Oskaro Vaildo romane "Doriano Grėjaus portretas".
Narcizų simbolinė reikšmė
Dovanojant narcizą siunčiate štai tokią slaptą žinutę: išlik tokia pati miela/as. Daugelyje Europos šalių neįsivaizduojame pavasario be šių gėlių. Mėgstame jas ir auginti, ir dovanoti, ir pasimerkti. Tačiau ne visuomet taip buvo. Už narcizų reabilitavimą turime būti dėkingi škotų sodininkui Peteriui Barui, gimusiam 1836 m. balandžio 22 dieną. Sodininkas ne tik pats išvedė daugelį narcizų rūšių, bet ir užsibrėžė jų iš pasaulio į Angliją kuo daugiau atgabenti.
Geltona spalva ir narcizai
Viena iš nuomonių yra Pr. Rimkaus, jo knygelėje „Narcizai“, išleistoje 1971 m. Joje pateiktas toks aiškinimas: „…tik gaila, kad mes dar ne visi suprantame tą [narcizų] grožį ir narcizų visai neauginame arba auginame jų labai mažai“. To priežastis gali būti geltona spalva. „Daugelio mūsų žmonių, ypač senosios kartos moterų įsitikinimu, geltonos spalvos gėlės reiškia neapykantą.
Populiariausios narcizų veislės
Nedaug pasaulyje gėlių, kurias taip mėgsta selekcininkai, jau porą šimtų metų išvedantys vis naujų veislių augalus. Kokių tik narcizų nėra! Vis įvairėja žiedų spalvinė gama. Pagrindinės yra balta ir geltona, bet atspalvių daugybė: nuo sniego baltumo iki kreminio ar žalsvo, nuo citrinos geltonumo iki tamsiai oranžinės spalvos.
Žemiau išvardintos veislės, kurias pavyko rasti Lietuvoje ir sąlyginai identifikuoti:
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
- ‘Albatross‘ - grakštus, vidutinio aukščio, baltas kvepiantis narcizas, išvaizda primenantis poetinį narcizą. Karūnėlė geltona su oranžiškai rausvu apvadu. Vidutiniškai vėlyvas.
- ‘Argent‘ - pilnaviduris, gelsvai baltas narcizas. Žydi vidutiniškai vėlyvai.
- ‘Beersheba’ - baltas neaukštas narcizas ilgu baltu vamzdeliu. Ankstyva - vidutiniškai ankstyva.
- ‘Barrett Browning’ - baltas narcizas rausvai oranžine karūnėle. Gana aukštas, ankstyvas - vidutinis.
- ‘Brilliancy‘ - aukštas grakštus narcizas gelsvu apyžiedžiu ir geltona karūnėle su oranžiniu apvadu. Kvapnus.
- ‘Carlton‘ - aukštas geltonas narcizas plačiu geltonu vamzdeliu.
- ‘Croesus‘ - vidutinio aukščio narcizas geltonu apyžiedžiu ir oranžiniai apvedžiota karūnėle. Žiedas nedidelis. Vidutinio ankstyvumo. Auga plačiais kuokštais, gerai dauginasi ir natūralizuojasi.
- ‘Evangeline’ - baltas aukštas grakštus narcizas trumpa geltona karūnėle. Labai panašus į ‘White Lady’.
- ‘Flower Record’ - kvepiantis vidutinio aukščio baltas narcizas su dvispalve karūnėle. Auginamas darželiuose, auga plačiais krūmais, gerai natūralizuojasi. Teko rasti ir apleistose vietose.
- ‘Ice Follies’ - gelsvas aukštas narcizas plačia karūnėle. Skleidžiasi gelsvas, vėliau išbąla.
- ‘Seagull’ - vidutinio aukščio baltas narcizas su nedidele gelsva, rausvai apvedžiota karūnėle, kuri vėliau išblunka ir veislė pasidaro panaši į ‘White Lady’. Panašus į veislę Albatross, tik skirtingai nuo jo karūnėlės apvado raudona spalva nublunka. Auga dideliu netvarkingu kupstu, žiedų stiebai aukštesni už lapus, truputį kvepia.
- ‘Sir Watkin’ - geltonas (vėliau šiek tiek pašviesėja) narcizas plačiu gelsvu vamzdeliu. Žiedas šiek tiek primena žvaigždę. Aukštas, ankstyvas - vidutinio ankstyvumo. Auginamas darželiuose, pasitaiko apleistose vietose.
- ‘Van Sion‘ (Telamonius Plenus) - nedidelio ir vidutinio aukščio žalsvai geltonas pilnaviduris narcizas. Veislė labai sena, - žinoma nuo 1620m., manoma, kad galėjo buvo atrinkta iš natūralių pilnavidurių N.pseudonarcissus sportų. Spalva ir pilnaviduriškumas priklauso nuo aplinkos sąlygų: jei oras vėsesnis, skleidžiasi žalsvas, kartais pilnaviduris būna tik vamzdelis.
- ‘White Lady’ - vidutinio aukščio baltas narcizas geltona nedidele karūnėle. Vidutinio ankstyvumo, kvepiantis.
Taip pat populiarios šios veislės:
- „Akropolis“ - dideli pilnaviduriai, balti su oranžiniais akcentais viduryje žiedai. Jų aukštis 40-60 cm., žydi ilgai, balandžio-gegužės mėnesiais.
- „Replit“ - pilnaviduriai blyškiai rausvos ir persikinės spalvų deriniu pasidabinusiais dideliais žiedais. Jų aukštis gali siekti 50 cm.
- „Yellow Cheerfulness“ - geltonųjų, pilnavidurių narcizų veislė, kilusi iš Prancūzijos. Šios veislės narcizų aukštis siekia iki 30 cm. Paprastai žydi gegužės viduryje, o žydėjimas trunka apie 15 dienų.
- „Avalon“ - dideli gelsvais su balta karūnėle žiedai, kurie būna 6 cm skersmens, ir ypač dideliais, vištos kiaušinio dydžio, svogūnėliais.
- „Tahiti“ - ryškiai geltonų išorinių žiedlapių ir raudonai-oranžinės karūnos derinys.
- „Apricot Whirl“ - balti išoriniai žiedlapiai, o didelė, banguota karūnėlė rausva su gelsvu centru.
Narcizų auginimas ir priežiūra
Narcizai mėgstami ir todėl, kad jų augimo reikmės nedidelės. Geriausiai narcizai auga ten, kur pavasario saulė anksti sušildo žemę. Narcizus lengva auginti, nes kartą pasodinus į derlingą žemę galima pamiršti mažiausiai ketverius penkerius metus: jie pasirodys kas pavasarį ir pasipuoš žiedais.
Sodinimas
Geriausia šias gėles sodinti rudenį - rugpjūčio pabaigoje - rugsėjo mėnesiais, kuomet jau nebūna didelės kaitros, bet iki pasirodant stipresnėms šalnoms. Svarbu, kad svogūnėliai spėtų įsišaknyti iki ateinat šalčiams. Sodinimo gylis priklauso nuo svogūnėlių dydžio ir dirvos mechaninės sudėties. Tinka „taisyklė“, kai sodinimo gylis parenkamas atsižvelgus į svogūnėlio diametrą ir jį padauginus iš trijų: t. y. jei diametras 3 cm, tuomet gylis bus 9 cm. Sodinimo tankis priklauso nuo rūšies ir pageidaujamo vaizdo žydėjimo metu. Bet paprastai sodinama tarpeliais kas 7-15 cm. Jei ruduo pasitaiko labai sausas, rekomenduojama pasodintus svogūnėlius palaistyti.
Vietos parinkimas ir dirvožemis
Palankiausia narcizus auginti yra saulėtoje ar su daliniu šešėliu, vidutinio sunkumo drėgnoje, bet neužmirkstančioje dirvoje.
Tręšimas
Narcizus rekomenduojama tręšti kompleksinėmis trąšomis tris kartus per jų vegetacijos periodą, išskyrus pirmuosius metus po persodinimo (geriau praleisti pirmąjį pavasarinį tręšimą).
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Priežiūra po žydėjimo
Norint sulaukti gausaus jų žydėjimo, būtina sąlyga - svogūnėlių ramybės periodas šaltyje. Peržydėjus žiedams nukerpamos sėklų dėžutės arba visas žiedkotis, o lapai paliekami toliau vykdyti fotosintezę. Tai padeda sukaupti svogūnėliams energiją, kuri bus reikalinga kitam sezonui. Tik tuomet, kai lapai bus pilnai sudžiūvę, galima juos nukirpti ir, jei reikia, iškasti svogūnėlius. Iškasus apie mėnesį reikėtų laikyti tamsioje, gerai vėdinamoje, bet santykinai drėgnoje vietoje.
Ligos ir kenkėjai
Dažniausiai narcizus paveikia pilkasis puvinys. Jis pasireiškia dėl per didelės dirvos ir oro drėgmės. Dėl šios grybelinės ligos pradeda pūti svogūnėliai, ant jų atsiranda juodos dėmės, augalo lapai pūva prie svogūno kaklelio, ūgliai deformuojasi. Kita pasitaikanti grybelinė liga yra fuzariozė, kuri sukelia svogūnėlių puvimą. Augalo lapai pradeda gelsti, kol visai nunyksta. Kovojant su grybelinėmis ligomis, prieš sodinimą svogūnėliai 30 min. Kartais pasitaiko, jog narcizus paveikia virusinės ligos, tokios kaip mozaika. Tai liga, pasireiškianti geltonų arba šviesiai žalių dėmių ar dryžių atsiradimu ant lapų. Augalai auga sumenkę, žiedkočiai būna deformuoti. Virusinės ligos greitai plinta ir jas sunku gydyti, tad pastebėjus pirmuosius požymius, geriausia yra sunaikinti pažeistus svogūnėlius ir augalų dalis, bei kurį laiką toje vietoje nebesodinti narcizų. Neretai pasitaiko, kad narcizus apninka kenkėjai, pavyzdžiui svogūninė žiedmusė, o tiksliau jos lervos. Jos gyvena svogūnėliuose, minta jais bei šaknimis. Musės lervos žiemoja pačiuose narcizų svogūnėliuose arba dirvoje, po to maitinasi ir transformuojasi į suaugėlį, kuris vasaros viduryje ir vėl deda kiaušinėlius ant augalų. Šio kenkėjo pažeisti svogūnai būna sulysę, džiūsta, dažniausiai neužaugina žydinčio stiebo, galiausiai supūva. Apsaugoti galima naudojant insekticidinius preparatus, jais laistant arba purškiant lapus.
Narcizai puokštėse
Puokštėms narcizus geriausia skinti ryte. Jų stiebai išskiria lipnias sultis, todėl gėles pirmiausia reikėtų palaikyti pamerktas atskirai keletą valandų, o tada jau komponuoti puokštę - narcizų kaimynystė nebus žalinga kitoms gėlėms.
Atsargumo priemonės
Visų pirma visos šio augalo dalys yra nuodingos. Paprastai apsinuodijimai yra fiksuojami, kai per klaidą narcizų svogūnėliai yra pavartojami vietoj maistinių svogūnų. Skinant narcizus irgi rekomenduojama naudoti apsaugos priemones - pirštines, kadangi jų stiebai bei lapai išskiria gleives, kurios gali sudirginti odą. Būtent dėl savo išskiriamų gleivių nelabai narcizai „draugauja“ ir su kitais augalais puokščių kompozicijose. Kitos gėlės tiesiog nuvysta, nes išskiriamos jų sultys trukdo siurbti vandenį. Patartina komponuoti tik skirtingų veislių narcizus arba prieš naudojant juos puokštėse, nuskynus palaikyti 2-3 val. vėsiame vandenyje, kol nustos skirtis sultys.