Šiame straipsnyje išnagrinėsime vaiko apibrėžimą, remiantis lingvistine analize, etimologiniais tyrimais ir teisiniais aspektais. Aptarsime, kaip keitėsi žodžių "vaikas" ir "kūdikis" reikšmės, kokie lingvistiniai ryšiai sieja šiuos žodžius su kitomis kalbomis. Taip pat panagrinėsime teisinį vaiko apibrėžimą ir vaiko teises Lietuvoje.
Vaiko Samprata: Lingvistinis Požiūris
Lietuvių kalboje vaiko pavadinimams - kū̃dikiui ir vaikui - būdinga tam tikra semantinė gradacija, susijusi su amžiumi. Kū̃dikis apibrėžiamas kaip naujagimis, visai nedidukas vaikas, o vaĩkas - kaip ūgtelėjęs berniukas ar mergaitė.
Žodžio "Kūdikis" Kilmė
Žodžio kū̃dikis kilmė vis dar nėra visiškai aiški. Kalbininkas K. Būga teigė, kad kū̃dikis yra indigenus lietuvių kalbos žodis, kilęs iš veiksmažodžio, kurį galima rasti latvių kalbos žodyje kûdît, reiškiančiame "siundyti, kurstyti". Tačiau lietuvių kalba neturi atitinkamo veiksmažodžio, o semantinis ryšys tarp "kūdikio" ir "siundymo" yra problemiškas.
Kita teorija teigia, kad žodis kū̃dikis atkeliavo į lietuvių kalbą tam tikru laiku ir iš pradžių buvo techninis terminas, reiškiantis ką tik gimusią (prieš laiką) gyvą būtybę. Spėjama, kad kū̃dikis yra skolinys iš slavų kalbų, kurių pavadinimai pamatuoti *kyd-. Konkrečiu šaltiniu galėjo būti rytų slavų prolytė *кыдыць, reiškianti panašią reikšmę.
Žodžio "Vaikas" Etimologija
Žodis vaĩkas yra susijęs su veiksmažodžiu veĩkti - dirbti, daryti. Giminiškas prūsų kalbos žodis wayk-lis reiškia sūnų. Formaliai tiksliu baltų *u̯aika- atitikmeniu gali būti senoji slavų kalba.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Nėra jokio pagrindo skirti komponente *-věkъ glūdinčios ide. šaknies *u̯oik- (: *u̯eik-) nuo ide. *u̯eik- II: lie. veĩkti ‘daryti, dirbti’, véikus ‘greitas’, go. weihan ‘laimėti’, lo. vinco (victum), s. air. fichid ir pan.; antra, - ide. *u̯eik- II nuo *u̯eik- I ‘išsiskirti’ (‘aussondern’), nes *u̯eik- I suponuoja išsiskyrimą kaip (iš)augimo rezultatą.
Jei ši prielaida teisinga, tai bendrosios šaknies ide. *u̯eik- (I, II) refleksais laikytini ne tik s. i. vinákti, vivekti, av. ava-vaīk- ir pan., bet ir aukos bei pašventinimo, plg. lo. victima ‘auka’, ‘aukojams gyvulys’ ir go. weihs ‘šventas’, s. saks. wīh, s. v. a. wih(i), vok. weih(en); taip pat plg. s. isl. vē- ‘šventykla’, s. ang. wēoh, wīg ‘dieviškasis atvaizdas’ ir pan.
Lingvogeografinė analizė rodo, kad lie. vaikas neturi paralelių kitose ide. kalbose ir nėra bendrabaltiškas (la. vaiks ‘парень’ - skolinys iš lietuvių).
XVI-XVII a. žodį lie. bérnas ‘дитя, ребёнок’ šia reikšme stūmė lie. vai̇̃kas. Semant. mikrosistemą ‘дитя - мальчик, парень’ lie. kalboje atspindi bérnas - vai̇̃kas, o latvių kalboje - bḕrns - puika; lie. vaikas čia atitinka la. puika, kuris, kaip žinoma, yra Pabaltijo finų kilmės (plg, finų poika ‘мальчик, парень’.
Dėl žodžio vaikas etimologijos iki šiol kalbininkų nuomonės skiriasi.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Dabartinės lietuvių kalbos žodžio vaikas pamatinė reikšmė yra ‘sūnus ar duktė tėvams’, be to, ir ‘berniukas’, tuo tarpu žemaičių tarmėje vaĩkis reiškia ‘berniukas, jaunuolis’ ir ‘tarnas, paldieninkas’.
Teisinis Vaiko Apibrėžimas ir Vaiko Teisės
Teisės literatūroje vaikas apibrėžiamas kaip asmuo, kilęs iš tėvų (susituokusių ar nesusituokusių) arba įvaikintas. Dažnai vaiko samprata tapatinama su nepilnamečio ir paauglio sampratomis.
Pagal Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, vaikai turi neatimamą teisę gyventi, teisę į vardą ir pilietybę, teisę pažinti savo tėvus ir būti jų prižiūrimiems, išlaikyti savo individualybę (įskaitant pilietybę), vardą ir šeimos ryšius, taip pat laisvai reikšti savo pažiūras visais su juo susijusiais klausimais, nuomonę, teisę į minties, sąžinės ir religinę laisvę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymai.
Vaiko Atskyrimas Nuo Tėvų
Vaiko teisės yra ginamos įstatymais, tačiau kartais vaiko interesai reikalauja, kad jis būtų atskirtas nuo tėvų. Vaiko teisių konvencija leidžia riboti vaiko ir tėvų bendravimą, kai tai reikalinga vaiko interesams. Remiantis Vaiko teisių konvencijos 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai gali prireikti, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nurodytas bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų.
Vaiko Atskyrimo Pagrindai
Vaiko atskyrimo nuo tėvų pagrindas - objektyvios aplinkybės be tėvų kaltės. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, siekiant nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.
Objektyvios Aplinkybės
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo nėra nei gausi, nei labai išplėtota, todėl objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis vaikų atskyrimo pagrindą, pripažįstamos pakankamai skirtingos, netgi kontraversiškos aplinkybės. Tai gali būti: tėvo arba motinos sunki sveikatos būklė, nuolatinio gydymo bei priežiūros poreikis, įvairios priklausomybės, bendravimas su asmenimis, kurie daro neigiamą įtaką tėvui/motinai, nesugebėjimas savarankiškai spręsti iškilusių problemų, negebėjimas bendrauti, valdyti savo emocijų, ūmi reakcija iškilus bet kokiai situacijai, stipriai išreikštos emocijos ir pan.
Vienas iš atskyrimo pagrindų - vaiko ir tėvų (tėvo/motinos) susvetimėjimas.
Kitoje byloje kasacinis teismas objektyviomis aplinkybėmis, atitinkančiomis CK 3.179 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindus, yra pripažinęs tai, kad vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl to vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos (ryšio su tėvais nebuvimo) gyventi kartu nenori. Naujausioje byloje kasacinio teismo tokiomis objektyviomis aplinkybėmis pripažintinas nepilnamečio vaiko susvetimėjimas su tėvu, ryšio su juo praradimas, kurį iš dalies lėmė tai, jog vaiko motina sukūrė kitą šeimą ir vaikas joje gyveno.
Tėvų Teisės Atskyrus Vaiką
Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų, nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, pavyzdžiui, bendrauti, lankyti vaiką ir pan. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.
Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (pavyzdžiui, pasikeitus sveikatos būklei ar nustojus vartoti alkoholinius gėrimus), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti panaikintas teismo sprendimu.
Šeimos Samprata
Nors Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas vaikui leidžia turėti ne daugiau kaip du tėvus, t. y. motiną ir tėvą, tačiau tai nereiškia, kad vaiko šeimą visada sudarys tik vaiko tėvas ir motina. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Todėl dėl galinčių kilti įvairių situacijų (tėvų negyvenimas kartu, tėvų negalėjimas rūpintis vaiku ir t. t.) vaiko šeimą gali sudaryti ir kiti asmenys nei biologiniai vaiko tėvai, pavyzdžiui, vaiko patėvis, pamotė, vaiko seneliai, globėjai ir pan., kurie rūpinasi vaiku, turi su juo emocinį kontaktą ir užtikrina jo kaip savarankiškos asmenybės ugdymą.
Tėvai, kurie piktnaudžiauja savo valdžia, daro vaikui žalingą įtaką, nepageidaujamą poveikį, gali susilaukti savo valdžios terminuoto arba neterminuoto apribojimo. Tačiau egzistuoja atvejai, kai vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, kai pastarieji dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais ne dėl savo kaltės.
Teismai yra pažymėję, kad vaiko teisė žinoti savo tėvus, būti jų auklėjamam ir vaiko teisė į šeimos ryšius ne visada reiškia tą patį.