Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu ypatingai svarbu rūpintis savo sveikata. Vienas iš būdų tai padaryti - reguliariai atlikti įvairius laboratorinius tyrimus. Šlapimo tyrimas yra vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų nėštumo metu, kuris gali padėti aptikti įvairias sveikatos problemas. Kartais šlapimo tyrime gali būti aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis. Šiame straipsnyje aptarsime, ką tai reiškia, kokios gali būti priežastys ir ką daryti tokiu atveju.
Nėštumas - normali fiziologinė būsena
Nėštumas yra normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.
Leukocitai šlapime: ką tai reiškia?
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra svarbi imuninės sistemos dalis, padedanti organizmui kovoti su infekcijomis. Normalu, kad šlapime yra nedidelis kiekis leukocitų. Tačiau padidėjęs leukocitų kiekis šlapime (leukociturija) gali rodyti uždegimą ar infekciją šlapimo takuose arba kitas sveikatos problemas.
Galimos padidėjusio leukocitų kiekio šlapime priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis:
- Šlapimo takų infekcijos (ŠTI): Tai dažniausia padidėjusio leukocitų kiekio šlapime priežastis nėštumo metu. Nėštumo metu padidėja rizika susirgti ŠTI dėl hormoninių pokyčių ir gimdos spaudimo šlapimo pūslei. Dažniausia šlapimo pūslės uždegimo (cistito) priežastis yra Escherichia coli bakterijos.
- Bakterinė vaginozė: Tai makšties infekcija, kurią sukelia bakterijų pusiausvyros sutrikimas.
- Asimptominė bakteriurija: Tai būklė, kai šlapime yra bakterijų, bet nėra jokių simptomų. Nėštumo metu ši būklė gali būti pavojinga, nes gali sukelti inkstų infekciją (pielonefritą).
- Kitos infekcijos: Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali būti susijęs su kitomis infekcijomis, tokiomis kaip inkstų infekcija, lytiškai plintančios infekcijos (LPL) ir kt.
- Inkstų ligos: Kai kurios inkstų ligos gali sukelti padidėjusį leukocitų kiekį šlapime.
- Tarša: Kartais leukocitų gali būti aptinkama dėl netinkamai surinkto šlapimo mėginio. Tai gali būti dėl "taršos" nuo odos ir gleivinių.
Simptomai, susiję su padidėjusiu leukocitų kiekiu šlapime nėštumo metu
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu gali būti besimptomis, ypač jei tai yra asimptominė bakteriurija. Tačiau, jei yra infekcija, gali pasireikšti šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
- Dažnas šlapinimasis
- Skausmingas šlapinimasis
- Šlapimo pūslės spaudimas
- Pilvo skausmas
- Nugaros skausmas
- Karščiavimas
- Šaltkrėtis
- Pykinimas
- Vėmimas
- Kraujas šlapime
Diagnostika
Jei šlapimo tyrime aptinkamas padidėjęs leukocitų kiekis, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus, kad nustatytų priežastį. Tai gali būti:
- Šlapimo pasėlis: Šis tyrimas padeda nustatyti, kokios bakterijos sukėlė infekciją ir kokie antibiotikai yra veiksmingi prieš jas.
- Kiti tyrimai: Gydytojas gali paskirti kitus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, ultragarsinis tyrimas ar kt., kad nustatytų leukociturijos priežastį.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo padidėjusio leukocitų kiekio šlapime priežasties.
- Šlapimo takų infekcijos: ŠTI gydomos antibiotikais, kurie yra saugūs vartoti nėštumo metu. Svarbu vartoti visą paskirtą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau.
- Asimptominė bakteriurija: Nėštumo metu asimptominė bakteriurija taip pat gydoma antibiotikais, kad būtų išvengta inkstų infekcijos.
- Kitos infekcijos: Gydymas priklauso nuo infekcijos tipo.
- Inkstų ligos: Gydymas priklauso nuo inkstų ligos tipo ir sunkumo.
Nėštumo metu negalima savarankiškai gydytis. Jei jaučiate bet kokius simptomus, kreipkitės į gydytoją.
Vaistininkė U. Peleckytė-Gaigalė akcentuoja, kad nėštumo metu griebtis medikamentų vertėtų tik pasikonsultavus su prižiūrinčiu mediku. Vaistininkė nerekomenduoja užsiimti savigyda.
Spirix
Spirix yra kalį organizme sulaikantis diuretikas (šlapimo išsiskyrimą skatinantis vaistas), kuriuo gydomas arba diagnozuojamas pirminis aldosteronizmas (per didelis hormono aldosterono kiekis organizme), mažinamos su staziniu širdies nepakankamumu, kepenų ciroze ar nefroziniu sindromu (inkstų liga) susijusios edemos (patinimai).
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Spirix vartojant kartu su tam tikrais vaistais, kalio papildais ir maistu, kuriame gausu kalio, gali pasireikšti sunki hiperkalemija (kalio kiekio kraujyje padidėjimas). Jeigu kartu vartojama spironolaktono ir AKF inhibitorių, gali pavojingai padidėti kalio koncentracija kraujyje. Kartu vartojami spironolaktonas ir kitokie diuretikai gali sukelti natrio stygių. Spironolaktonas gali mažinti digoksino (vaisto nuo širdies ligų) išskyrimą pro inkstus ir didinti jo koncentraciją kraujo plazmoje.
Spirix žindymo laikotarpiu vartoti negalima. Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas.
Dozavimas:
- Prieš chirurginį hiperaldosteronizmo gydymą galima vartoti 100 ‑ 400 mg paros dozę. Ilgalaikis tyrimas. Spironolaktono paros dozė yra 400 mg kartus 3 - 4 savaites. Trumpalaikis tyrimas. Spironolaktono paros dozė yra 400 mg kartus 4 dienas.
- Pradinė paros dozė yra 100 mg. Ji išgeriama iš karto arba padalyta per 2 - 4 kartus.
- Lėtinis širdies veiklos nepakankamumas. Pradinė paros dozė yra 50 - 100 mg. Ji išgeriama per 1 - 2 kartus, derinant su kitokiais vaistais nuo hipertenzijos. Stipriausias antihipertenzinis poveikis atsiranda po dviejų savaičių.
- Pradinė spironolaktono paros dozė yra 1 ‑ 3 mg/kg kūno svorio. Ji išgeriama iš karto arba per 2 - 4 kartus.
- Tabletė užgeriama stikline vandens.
Šalutinis poveikis:
Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis, įskaitant šiame lapelyje nenurodytą, pasakykite gydytojui arba vaistininkui. Pranešdami apie šalutinį poveikį galite mums padėti gauti daugiau informacijos apie šio vaisto saugumą.
Ant kartono dėžutės ir buteliuko etiketės po „EXP“ nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, šio vaisto vartoti negalima. Vaistų negalima išmesti į kanalizaciją arba su buitinėmis atliekomis. Kaip išmesti nereikalingus vaistus, klauskite vaistininko.
Sudėtis: Veiklioji medžiaga yra spironolaktonas. Tabletės yra baltos spalvos, apvalios formos, su vagele. Vienoje tabletės pusėje įspaustas simbolis AB 72. Lehnitzstr. Gynėjų g.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Svarbu: Šis vaistas skirtas tik Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima.
Kaip sumažinti riziką susirgti šlapimo takų infekcija nėštumo metu
Yra keletas būdų, kaip sumažinti riziką susirgti ŠTI nėštumo metu:
- Gerkite daug skysčių, pageidautina vandens (2-3 litrus per dieną). Taip pat galima gerti žaliosios ar ramunėlių arbatos, šiek tiek praskiestų sulčių (tik ne citrusinių vaisių).
- Šlapinkitės, kai tik jaučiate poreikį, nesulaikykite šlapimo.
- Šlapinkitės po lytinių santykių.
- Nusivalykite nuo priekio į galą po pasituštinimo.
- Venkite dirginančių produktų, tokių kaip stiprūs muilai, intymūs dezodorantai ir kt.
- Dėvėkite medvilninius apatinius.
- Vartokite spanguolių sultis ar spanguolių preparatus.
Kiti svarbūs aspektai nėštumo metu
Mityba
Pasak vaistininkės, nėštumas gali būti puikus metas stiprinti sveikos mitybos įgūdžius. O ir įprastai dažna moteris nėštumo metu jaučia didesnę motyvaciją savo mitybos racione sumažinti pridėtinio cukraus turinčių produktų, gazuotų gaiviųjų gėrimų, pusfabrikačių kiekius. Taip pat besilaukiant rekomenduojama saikingai vartoti miltinius patiekalus, riebų, gruzdintą maistą.
„Nėščiosioms patartina visu laukimo periodu atsisakyti žalios ar šaltai rūkytos mėsos, nepasterizuotų pieno produktų, termiškai neapdorotos žuvies, moliuskų, austrių. Valgant šiuos produktus kyla didelė apsinuodijimų, kurie gali pakenkti tiek besilaukiančiai moteriai, tiek vaisiui, rizika.
Visgi nėštumas - puikus metas atrasti sezonines sodo gėrybes, ypač naudingos ankštinės daržovės, daugiau baltymų turintis produktai: varškė, sūris, natūralus jogurtas. Laukiantis naudingų medžiagų galima gauti ir iš tinkamai paruoštos žuvies, kokybiškos mėsos, kietai virtų kiaušinių. Taip pat rekomenduojama vartoti grūdinės kilmės produktus, esančius mitybos piramidės pirmajame lygmenyje, pavyzdžiui, avižas, grikius, perlinės kruopas. Naudinga pasimėgauti ir juoduoju šokoladu, džiovintais vaisiais, graikiniais riešutais“, - patarimais dalijasi vaistininkė U. Peleckytė-Gaigalė.
Folio rūgštis
Vaistininkė U. Peleckytė-Gaigalė sako, kad dauguma pacienčių jau žino, kad prieš pastojant svarbu, jog organizmui netrūktų vitamino B9, dar kitaip vadinamo folio rūgštimi.
„Šis mikroelementas turi teigiamos įtakos vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymo procesui, taip pat saugo vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų aplinkos veiksnių ir mažina apsigimimų riziką. Svarbu žinoti, kad suaktyvėjus vaisiaus bei placentos augimui, reikalingas didesnis folio rūgšties kiekis, nei įprastai. Esant jos trūkumui gali sutrikti leukocitų, eritrocitų bei epitelinių ląstelių dauginimasis, o tai gali lemti priešlaikinį nėštumo nutrūkimą, placentos atsiskyrimą, mažą naujagimio svorį“, - sako U. Peleckytė-Gaigalė.
Anot jos, folio rūgštis taip pat mažina preeklampsijos - nėštumo sukeltos hipertenzijos kartu su proteinurija (baltymo šlapime) riziką. O jeigu kankina rytinis pykinimas, mikroelementų papildus rekomenduojama vartoti vakarais, nes pirmoje dienos pusėje jie gali dirginti skrandį.
Rytinis pykinimas
Nėščiųjų pykinimas yra gana dažnas negalavimas, su kuriuo susiduria maždaug 80 proc. nėščiųjų, ypač pirmąjį trimestrą. Neretai nemalonūs simptomai gali kilti iš karto pabudus ir trukti visą rytą ar kamuoti net ir dienos metu. Nors vadinamasis rytinis pykinimas dažniausiai gali sukelti nepatogumų, tačiau guodžia tai, kad negalavimas neretai praeina antrojo trimestro pradžioje.
„Esant pykinimui galima naudoti imbiero turinčius preparatus arba pakramsnoti šviežios šaknies gabaliuką, gerti šio prieskonio arbatą. Kovojant su pykinimu teigiamai veikia mėtiniai ledinukai arba pipirmėčių arbata“, - liaudiškas pykinimą slopinančias priemones įvardina vaistininkė.
Ji priduria, jog pabudus rekomenduojama iš karto nesikelti, o dar kurį laiką pagulėti, pagurkšnoti vandens, lengvai užkąsti. Kamuojamoms pykinimo nėščiosioms patariama valgyti lengvą, mažiau prieskonių turintį maistą.
Grožis
Net jei besilaukianti moteris jaučiasi puikiai, kai kurių grožio procedūrų ar kosmetikos priemonių ingredientų taip pat rekomenduojama vengti. Vaistininkė akcentuoja, kad nėštumo metu geriau nenaudoti kremų, kuriuose yra sintetinio vitamino A, hormonų, priemonių turinčių daugiau nei 2 proc. salicilo rūgšties. Taip pat patariama kol kas atsisakyti soliariumų, garinių pirčių, karštų vonių. Vaistininkė pataria cheminius plaukų dažus pakeisti natūraliais.
„Sakoma, kad nėštumo metu dažna moteris švyti, todėl net ir atidėtos įprastos grožio procedūros, tikėtina, leis mėgautis atvaizdu veidrodyje. Besilaukiančioms moterims patariama atsisakyti rūgštinių ir lazerinių procedūrų. Taip pat svarbu odą saugoti nuo saulės spindulių, nes nėštumo metu ji gali būti jautresnė. Patarčiau atsargiau rinktis ir kvepalus - aštrūs, intensyvus kvapai gali sukelti diskomfortą ir pykinimą“, - priduria U.
Infekcijos, keliančios pavojų nėštumo metu
Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
- Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą arba ascendentiniu būdu (pro šlaplę). Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Piriminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
- Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
- Kitos infekcijos
Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties. Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti. B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį. Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų.
Kepenų funkcijos tyrimai nėštumo metu
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu
Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Glikemijos tyrimas: Tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu. Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai. ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos. PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką. Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.
Kraujo krešėjimo sistema nėštumo metu
Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu jos organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, siekiant užtikrinti optimalias sąlygas vaisiui vystytis. Viena iš svarbių organizmo sistemų, kuri pasikeičia nėštumo laikotarpiu, yra krešėjimo (hemostazės) sistema. Nors daugelis moterų apie tai dažnai nesusimąsto, krešėjimo pokyčiai turi didelę reikšmę nėštumo eigai, gimdymui ir pogimdyminiam laikotarpiui. Šių pokyčių supratimas gali padėti geriau įvertinti tam tikrų kraujo tyrimų rezultatus, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir užkirsti kelią sunkioms komplikacijoms.
Nėštumo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, hormonų pusiausvyros pakitimų. Vienas iš pagrindinių tokių pokyčių tikslų - užtikrinti vaisiaus gyvybingumą ir sumažinti riziką, susijusią su kraujo netekimu gimdymo metu. Nėštumo metu padidėja daugelio krešėjime dalyvaujančių baltymų, taip vadinamų krešėjimo faktorių, koncentracija (pavyzdžiui, fibrinogeno, VII, VIII, X faktorių), sumažėja natūralių krešėjimą slopinančių baltymų, tokių kaip baltymo S, antitrombino kiekis. Taip pat labiau yra slopinama fibrinolizė (krešulių tirpinimo procesas), todėl kraujas tampa linkęs labiau sudaryti krešulius. Šie pokyčiai nėra patologija - tai fiziologinė nėščiųjų adaptacija. Hiperkoaguliacinė nėščiųjų būsena nuo 4 iki 50 kartų padidina veninės tromboembolijos (VTE) riziką. Nėščiosios, palyginti su nenėščiomis moterimis, turi didesnę giliųjų venų trombozės (GVT) ir plaučių embolijos (PE) riziką.
Krešėjimo sistemos tyrimai nėštumo metu: Bendras hematologinis tyrimas (apimantis trombocitų skaičiaus nustatymą). Protrombino laikas (PL) ir tarptautinis normalizuotas santykis (TNS, angl. INR). Aktyvinto dalinio tromboplastino laikas (ADTL). Fibrinogenas. D-dimerai. Antitrombinas, baltymas C, baltymas S. Specifiniai tyrimai trombofilijai nustatyti. Interpretuojant laboratorinius kraujo tyrimų rezultatus, svarbu atsižvelgti į fiziologinius pokyčius nėštumo metu. Nėščiosios kraujo tyrimų normos (pamatiniai biologinių verčių intervalai) dažnai skiriasi nuo nenėščių suaugusių moterų normų.
Rizikos mažinimo priemonės: Reguliarus, saikingas fizinis aktyvumas (pasitarus su gydytoju) gerina kraujotaką ir mažina veninės trombozės riziką. Kompresinės kojinės gali padėti sumažinti veninę stazę kojose ir sumažinti GVT riziką. Jei moteris turi nustatytų trombofilijų ar padidėjusią trombozės riziką, gali būti paskirti mažos molekulinės masės heparinai (MMMH) trombozės profilaktikai. Svarbu laikytis nėštumą prižiūrinčio gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis apžiūrose.
#