Gyvenimas susideda iš prisiminimų, pokalbių, kurie formuoja mūsų tapatybę. Kartais tie prisiminimai ima nykti, ir nebeaišku, ar pamirštas vardas yra smulkmena, ar ženklas, kad prasideda kažkas rimtesnio. Šiame straipsnyje gilinamės į jautrios nervų sistemos ypatumus vaikams, aptarsime galimas priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Kas yra jautri nervų sistema?
Nervų sistema yra sudėtingas tinklas, atsakingas už informacijos perdavimą tarp smegenų ir kūno. Ji reguliuoja daugybę funkcijų, įskaitant judėjimą, jutimus, mąstymą ir emocijas. Jautri nervų sistema reiškia, kad ši sistema yra ypač reaguojanti į aplinkos ir vidinius dirgiklius. Tai gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo vaiko amžiaus ir individualių savybių.
Jautrios nervų sistemos požymiai vaikams
Jautrios nervų sistemos požymiai gali būti įvairūs ir priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių savybių ir aplinkos veiksnių. Svarbu atsiminti, kad ne visi vaikai, turintys jautrią nervų sistemą, patirs visus išvardytus simptomus, ir kai kurie simptomai gali būti priskiriami kitoms būklėms.
- Taktiliniai sunkumai: Vaiko taktilinė sistema yra itin jautri (hiperjautri), todėl jis vengia prisilietimo, ypač netikėto, švelnus prisilietimas gali būti skausmingas. Intensyvios taktilinės patirtys sąlygoja bendrą didesnį nerimo lygį ir didelį reaktyvumą, gali sąlygoti gilią vidinę įtampą, nes nervų sistema daug ką aplinkoje fiksuoja kaip pavojų. Drabužiuose esančios siūlės ir etiketės daugumai žmonių nekelia didelio diskomforto, tačiau jautrų vaiką gali erzinti. Jei sistema itin nejautri - reikia pagalbos intensyviau registruojant pojūtį.
- Emociniai sunkumai: Vaiko organizmas į psichologines ir bendravimo bėdas gali reaguoti įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar ligomis. Vaiko psichologinis atsparumas susilpnėja, todėl vaikas darosi ypač pažeidžiamas stresui, kol imuniteto atsargos išsenka, pasiekia pavojingą ribą.
- Motorikos sunkumai: Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu.
- Somatoforminė autonominė disfunkcija (SVD): Sutrikimas, kurio metu pacientas taip pateikia savo nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo. Pirmieji simptomai gali pasireikšti jau vaikystėje ar jaunystėje, nors paprastai išryškėja 20-40 m. amžiuje.
- Epilepsija: Liga, dažniausiai siejama su kūno traukuliais. Epilepsijos priepuolis pasireiškia tuomet, kai didelis nervinių ląstelių skaičius siunčia nervinius signalus tuo pat metu. Pagal simptomus, kurie vyrauja priepuolio metu, epilepsija gali būti skirstoma į daugybę rūšių. Pavyzdžiui, miokloniniai traukuliai, absansai, kloniniai traukuliai, toniniai traukuliai.
Taktilinės sistemos ypatumai
Taktilinė sistema padeda mums sukurti kūno žemėlapį, o tai labai svarbu mūsų motorinei sistemai. Atsimenate, kokiu greičiu patraukiate ranką, kai pajaučiate per karštą paviršių? Taktilinė sistema galingai veikia mūsų autonominę nervų sistemos dalį. Jei Vaiko taktilinei sistemai sunku apdoroti taktilinį pojūtį, turime paskolinti savo taktilinį apdorojimą ir visais būdais iškomunikuoti - štai kas vyksta nervų sistemoje, kai tai jaučiame. Net jei pojūtis yra nemalonus, mūsų nedidelė šypsena, žaismingumas, dainingumas intonacijose - visa tai padeda apdoroti, kad ši patirtis yra saugi.
Emocijų įtaka kūnui
Emocijos padeda išlikti. Emocijų paskirtis - aktyvinti kūną, žaibiškai reaguoti ir nedelsiant veikti, judėti. Pyktis padeda kovoti, gintis ir išlikti. Vaikui, kaip ir suaugusiajam, kai supyksta, į rankas priplūsta kraujo, jos prakaituoja, pradeda greičiau plakti širdis. Baimė suaktyvina griaučių ir kojų raumenis, kad žmogui būtų lengviau išvengti pavojaus. Pavojus kyla tuomet, jei vaikas baimę ar pyktį jaučia nuolatos, jų neatpažįsta ar turi slopinti. Vaikai nesusieja, kad pyktis, nerimas, pasišlykštėjimas, nuostaba, džiaugsmas visada veikia ir kūną. Tėvelių pareiga - padėti jiems atpažinti emocines būsenas, jas įvardyti. Pavyzdžiui, kai trimetis ar keturmetis spardosi, rėkia, galima pasakyti: „O, matau, tu supykai.“
Taip pat skaitykite: Nėštumo metu niežti pilvas: priežastys ir gydymas
Motorikos vystymosi vėlavimas
Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs kūdikio vystymuisi. Šiuo laikotarpiu smegenys ir smegenų nervų sistema sparčiai auga (vystosi), nes tarp ląstelių susidaro nauji nerviniai ryšiai. Stambioji motorika - tai valingi judesiai, kurių metu naudojamos didelės raumenų grupės, tai rankų, kojų, galvos ir liemens judesiai. Pirmiausia šie įgūdžiai pradeda vystytis. Pavyzdžiai: gulint ant pilvo galvos pakėlimas, apsivertimas, šliaužimas, sėdėjimas, ropojimas ir t.t. O kartais kūdikis bandys judėti į priekį link objekto šliauždamas ar stebėdamas objektą judės atgal, nes rankose yra daugiau jėgos nei kojose. Tam tikro etapo nesilaikymas, nebūtinai gali būti vėlavimas. Kai kurie atvejai yra lengvi ir gali išsispręsti savaime. Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Specialistas įvertina nugaros, kaklo, pečių, klubų, rankų ir kojų struktūras, raumenų jėgą, pusiausvyrą, koordinaciją, sumažėjusį judrumą, judesių amplitudės įvertinimas ir padėsime išmokti atlikti trūkstamų įgūdžių. Taip pat suteiksime patarimų, kaip skatinti motorikos vystymąsi, kokius reikėtu atlikti pratimus.
Somatoforminė autonominė disfunkcija (SVD)
Sutrikimas, kurio metu pacientas taip pateikia savo nusiskundimus, lyg jie būtų kilę dėl tam tikros organų sistemos ar organo, kuriuos daugiausia ar visiškai kontroliuoja vegetacinė nervų sistema, somatinio (fizinio) susirgimo. Būdingą sutrikimo vaizdą sudaro: ilgai trunkantys ir varginantys vegetacinės nervų sistemos sujaudinimo požymiai (širdies plakimas, prakaitavimas, drebulys, paraudimas); papildomi subjektyvūs simptomai, susiję su atskiru organu ar sistema; susirūpinimas dėl galimo rimto, bet nespecifinio šio organo ar sistemos sutrikimo; nėra objektyvių šio organo ar sistemos sutrikimo požymių. SVD skirstoma pagal tai, kurį organą ar sistemą pacientas įvardija savo simptomų priežastimi: širdies ir kraujagyslių sistema - „širdies neurozė“; kvėpavimo sistema - „psichogeninis kosulys“; virškinamasis traktas - „ skrandžio neurozė“; sutrikus kitų organizmo sistemų reguliacijai, gali būti su šia sistema susijusių nemalonių simptomų (pvz., karščiavimas ar drebulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, padažnėjęs šlapinimasis ir pan.). Kartu būna įtampa, nerimas, baimingumas, padidėjęs dirglumas, jautrumas, nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, pablogėjusi nuotaika, miego, apetito sutrikimai. Dažniausiai aiškiai galima nustatyti stresą, kuris gali būti susijęs su sutrikimu.
Vaikų epilepsijos sindromai
Kaip ir pati epilepsija, taip ir epilepsijos sindromas gali būti kelių rūšių. Pavyzdžiui, gali nebūti jokių traukulių arba šis sindromas gali praeiti vaikui sulaukus tam tikro amžiaus. Yra penkios pagrindinės vaikų epilepsinio sindromo rūšys: Rolando epilepsija, absansų epilepsija, jaunuolių miokloninė epilepsija, Vesto sindromas ir Lenoks Gastau sindromas. Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai, pavyzdžiui, karbamazepino, gabapentino, valproinės rūgšties, lamotrigino grupės preparatai. Kai kada - ir raminamieji vaistai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija, mat sergantysis epilepsija ir jų šeimos nariai gali susidurti su tam tikrais apribojimais kasdieniame socialiniame gyvenime.
Jautrios nervų sistemos priežastys
Jautrios nervų sistemos priežastys gali būti įvairios ir dažnai susijusios su genetika, aplinka ir patirtimi. Kai kurie vaikai gimsta su jautresne nervų sistema, o kitiems ji išsivysto dėl patirtų traumų, streso ar kitų aplinkos veiksnių.
- Genetika: Paveldimumas gali turėti įtakos nervų sistemos jautrumui.
- Aplinka: Stresas, traumos, netinkama mityba ir aplinkos toksinai gali turėti įtakos nervų sistemos vystymuisi ir funkcionavimui.
- Patirtis: Ankstyvos vaikystės patirtys, tokios kaip nepriežiūra ar prievarta, gali paveikti nervų sistemos jautrumą.
- Hormonų pokyčiai organizme: Lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė.
- Pervargimas: Ūminė liga ar lėtinės ligos paūmėjimas.
- Pagrindinė priežastis: Stresas, psichotraumuojantys veiksniai, pvz., partnerio ar vaiko mirtis, sunkus nelaimingas atsitikimas, seksualinė prievarta, sunkumai darbe, moksluose ir kt.
Kaip padėti vaikui, turinčiam jautrią nervų sistemą?
Svarbu suprasti, kad vaikai, turintys jautrią nervų sistemą, nėra „sugedę“ ar „blogi“. Jie tiesiog patiria pasaulį intensyviau nei kiti. Yra daug būdų, kaip padėti tokiam vaikui jaustis saugiau, patogiau ir labiau kontroliuojant savo emocijas ir reakcijas.
Taip pat skaitykite: Ovuliacija ir krūtų jautrumas
- Sukurkite ramią ir saugią aplinką: Venkite triukšmo, ryškių šviesų ir kitų dirgiklių, kurie gali perkrauti vaiko nervų sistemą.
- Laikykitės rutinos: Nuspėjamas tvarkaraštis padeda vaikui jaustis saugiau ir kontroliuoti savo aplinką.
- Mokykite emocijų valdymo įgūdžių: Padėkite vaikui atpažinti ir įvardyti savo emocijas, mokykite jį atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas ar meditacija.
- Suteikite daug meilės ir palaikymo: Vaikai, turintys jautrią nervų sistemą, dažnai jaučiasi nesuprasti ir vieniši. Svarbu, kad jie žinotų, jog yra mylimi ir palaikomi.
- Kreipkitės į specialistus: Jei vaiko jautrumas trukdo jam kasdieniniame gyvenime, kreipkitės į vaikų psichologą, psichoterapeutą ar neurologą.
Papildomi patarimai
- Taktilinė sistema: Norime padėti taktilinei sistemai užregistruoti pojūtį kaip saugų ir reikšmingą. Jei sistema itin nejautri - reikia pagalbos intensyviau registruojant pojūtį. Kada gimsta mūsų nervų sistemai prasmingos reikšmės? Kai pojūtį patiriame saugiame ryšyje su Kitu.
- Emocijos: Tėvelių pareiga - padėti jiems atpažinti emocines būsenas, jas įvardyti.
- Motorika: Jei pastebėjote, kad jūsų vaiko motoriniai įgūdžiai vėluoja, svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu.
- SVD: Būtina pacientams išaiškinti somatinių kūno simptomų atsiradimo mechanizmus ir ryšį su paleidžiamais veiksniais, stresais.
- Epilepsija: Ligai gydyti dažnai skiriami antiepilepsiniai medikamentai. Anot specialistų, labai svarbi ir psichosocialinė reabilitacija.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Ligos simptomai trukdo kasdienei veiklai, įprastam gyvenimo ritmui.
- Jaučiama nuolatinė vidinė įtampa dėl dažnai pasireiškiančių nemalonių simptomų.
- Sutrikimas tiek pablogėja, kad pasireiškia ūminiai nerimo priepuoliai.
- Ligos simptomai vis sunkėja, dažnėja, prisideda naujų.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?