Nėra vienos kategoriškos nuomonės, kada pats tinkamiausias laikas kurti šeimą ir susilaukti vaikų. Statistiniai duomenys rodo, kad tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės, sukūrę šeimas, patiria santuokos krizių ir ryžtasi skyryboms. Tačiau tuoktis ir susilaukti vaikų geriausia tuomet, kai abu partneriai yra visiškai subrendę - fiziškai, intelektualiai, emociškai ir dvasiškai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokie veiksniai lemia tinkamiausią amžių tėvystei, atsižvelgiant į biologinius, psichologinius ir socialinius aspektus.
Fizinė ir emocinė branda
Fizinė ir asmenybės branda dažniausiai ateina apie 21 metus, tačiau šiame laikotarpyje jaunas žmogus išgyvena jaunatvišką egzistencinę krizę. Jam kyla klausimai, susiję su jo egzistencija ir savirealizacija: kas aš esu, kuo noriu būti, ką turėčiau veikti gyvenime. Jei šiame amžiuje žmogus sukuria šeimą, jam taip pat gali kilti klausimai, ar tai teisingas pasirinkimas, ar jis patenkino savo lūkesčius pasirinkdamas savo partnerį.
Šis amžius skirtas gilesniam savęs pažinimui, naujiems potyriams ir bendravimui su žmonėmis. Tai amžius, kai norisi šėlti su draugais klubuose, baruose, keliauti ir atrasti naujas pažintis. Jei esi šeimos žmogus, turi rūpintis ne tik savimi, bet ir savo antrąja puse, atsiranda atsakomybės ir pareigos jausmai. Šiame amžiuje žmogaus emocinė branda dar nėra pakankama, o tai reiškia, kad asmenys dar nesugeba pasitikti sunkių problemų ar krizių savo gyvenime bei nesugeba jų spręsti ar rasti išeities iš jų nesukeliant konflikto.
28-30 metų žmogus turėtų būti pilnai subrendęs tiek emociškai, tiek dvasiškai, išsisprendęs visus egzistencinius klausimus, tačiau gali kilti grėsmė likti vienam. Kodėl? Jis turi patirtį, pats yra nemažai pasiekęs, sugeba analizuoti ir daryti protingus sprendimus, todėl partneriui gali kelti padidintus reikalavimus. Santuoką geriausia kurti 25-28 gyvenimo metais. Pirmagimis turėtų gimti iki 30 metų, tam, kad išvengtume apsigimimų, gimdymo traumų.
Atidėliojimo priežastys: materializmas, egoizmas ar apgalvoti žingsniai?
Dauguma šiuolaikinių porų tėviškus instinktus nustumia į antrą planą, pirmenybę teikdami mokslams, karjerai, būstui ir kelionėms. Ar tai materializmas, egoizmas, ar apgalvoti žingsniai? Juk tai prilygsta likimo „tampymui už ūsų“ - galbūt viską suplanuoti ir pavyks, bet ar tuomet moters organizmas vis dar bus taip pat pasiruošęs naujos gyvybės sukūrimui?
Taip pat skaitykite: Būrimas iš rankų: Vaikų linijų aiškinimas
Dabar prioritetai keičiasi, moterys renkasi palaukti ir mamomis tapti vėliau. Daugelis moterų, kurios tampa motinomis po 35-erių ar 40-ties, dažniausiai tiesiog bando įvykdyti tam tikras sąlygas. Iš tiesų, jos būtų buvusios laimingos, jei būtų anksčiau susilaukusios vaikų, bet buvo vienišos, ar turėjo partnerius, kurie nenorėjo vaikų, nebuvo pasiruošę tėvystei, jas paveikė aplinka, artimi žmonės, teigdami, kad dar nereikia skubėti.
Moters organizmas diktuoja savo sąlygas
Ilgai laukiant ir planuojant pirmąjį vaiką, pastoti gali būti vis sunkiau. Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro vadovė, dr. Diana Ramašauskaitė sako, kad pirmąjį vaiką gimdo vis vyresnio amžiaus moterys. Štai JAV 1970 metais vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius buvo 21,4. Na, o 2014-aisiais - jau 26,3 m. 2018 metų duomenimis, Lietuvoje visų gimdančių moterų metų vidurkis 29,7 m., o 2001 metais buvo 27-eri.
Daugėja moterų, kurios gimdo 35-erių ir vyresnės. Perkopusių per 40 gimdyvių taip pat daugėja. Moterys pirmiausiai nori baigti mokslus, įsitvirtinti profesinėje veikloje, o kai mano, kad jau tinkamas laikas gimdymui, dažnai prireikia papildomos pagalbos pastoti. Kuo vyresnė moteris, tuo didesnė nevaisingumo bei pagalbinio apvaisinimo būtinumo tikimybė. Gydytojos teigimu, šeimą palankiausia planuoti nuo 20-ties iki 35-erių metų amžiaus.
Verta atkreipti dėmesį į statistiką: nuo 35 iki 39 metų gimdančioms moterims yra 25 proc. persileidimo tikimybė, nuo 40 iki 44 metų - 51 procentas, o vyresnėms nei 45 metų moterims net - 93 proc. padidėja ankstyvojo persileidimo tikimybė. Nuo 35-erių metų didėja ir įgimtų anomalijų tikimybė, todėl būtina visas moteris siųsti į Perinatologijos centrą ar genetiko konsultacijai, kad būtų įvertintos visos rizikos. Nėštumas vyresnio amžiaus moterims taip pat gali būti komplikuotas, nes padidėja nėščiųjų diabeto, hipertenzijos, daugiavaisio nėštumo tikimybė.
Antrasis demografinis perėjimas ir individualizacija
Europos šalių visuomenės pereina ir išgyvena iki šių dienų reikšmingas demografines transformacijas, kurios įvardijamos kaip antrasis demografinis perėjimas. Šio proceso priežastys yra įvardijamos įvairios - nuo įvairių nuostatų, susijusių su šeima ar reikšmingais gyvenimo pasirinkimais, kaitos, iki gerovės valstybės ar rinkos transformacijų, nuo technologinių pokyčių iki vertybinių poslinkių, kaip didėjanti individualizacija.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatyti būsimo kūdikio lytį?
Tradicinės institucijos, kaip bažnyčia ar net šeima, kaimynystė, bendruomenė, švietimo sistema ar darbovietė, vis mažiau turi galios diktuoti mūsų asmeninius gyvenimo pasirinkimus ir nurodyti tinkamiausią gyvenimo eigos planą ar gyvenimo įvykių tvarkaraštį. Individualizacija tarsi išlaisvina asmenis, pataria neprisirišti prie vietos, darbo, institucijų ar net šeimos. Pastebėta, kad labiau individualistinėmis vertybėmis pasižymi tos visuomenės, kuriose antrojo demografinio perėjimo procesai anksčiau prasidėję, reikšmingai labiau pastebimi ar matoma demografinės elgsenos kaita.
Europiečių požiūris į suaugusiųjų amžių ir šeimos kūrimą
2018-2019 m. atliktas Europos socialinio tyrimas (EST) leidžia pažvelgti į Lietuvos ir dar 28-ių Europos valstybių gyventojų požiūrius apie tai, kokio amžiaus asmuo laikytinas įžengiantis į savo brandą ir tampantis suaugusiu. Apklausus daugiau nei 49 500 respondentų, vidutinis suaugęs asmuo laikytinas, kada pasiekta 20,9 metų riba.
Žvelgiant į suaugusio asmens medianinio amžiaus skirtumus tarp šalių, galima teigti, kad esama trijų šalių grupių Europoje, šalys paankstinančios, „atitaikančios į vidurkį“ ir pavėlinančios suaugusio asmens terminą. Didžioji dauguma (18-os šalių gyventojai) vertina asmenį, sulaukusį 20 metų, kaip pasiekusį suaugystės pradžią. Tuo tarpu, suaugusiais asmenimis Lietuvoje laikytini 21 metų jaunuoliai, kaip Serbijoje ir Slovėnijoje, o šiuo aspektu šiek tiek pavėliname suaugystės pradžią nei vidutinis europietis.
Pietų Europoje, ypač Balkanų šalių gyventojai yra linkę vertinti, kad tinkamiausia gyvenimo poroje asmens amžius neatsietinas nuo tinkamiausio santuokos amžiaus, ir tai turėtų būti persidengiantys asmens gyvenimo įvykiai. 25-ieji asmens metai buvo įvardinti kaip tinkamiausi tiek pradėti gyventi kartu poroje, tiek susituokti, o 26-ieji asmens metai yra tinkamiausias amžius tapti tėvais Slovėnijoje, Serbijoje, Kroatijoje ir Juodkalnijoje, o Italijoje atitinkamai 25 m. ir 28 m. Bulgarai išsiskiria, kad 25 m. Apskritai, šiame regione gyvenimo įvykių tinkamiausias startas yra gerokai pavėlintas nei likusioje Europoje.
Daugelyje Europos šalių ir Lietuvoje vyrauja tendencija, kad gyvenimas poroje nesusituokus yra vertinamas kaip atskiras įvykis asmens gyvenimo eigoje ir kaip preliudas prieš santuoką ir tėvystę. Kuo anksčiau įvardijamas tinkamiausias amžius pradėti gyventi poroje nesusituokus - tuo vėlesnis asmens santuokinis amžius įvardijamas kaip tinkamiausias. Anksčiausia riba pradėti gyventi poroje yra įvardijama tarp Suomijos ir Austrijos gyventojų (20 m.), o Lietuvos, kaip ir Airijos, Belgijos, Lenkijos, Nyderlandų, Slovakijos ir Vengrijos, gyventojų požiūriu - tai būtų 23 m. asmuo.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie Taro
Skandinavai - danai, švedai, norvegai - kartu su airiais ir vengrais vertina, kad vienerių metų terminas po santuokos yra geriausias metas tapti tėvais, o prancūzai, šveicarai, belgai, olandai, vokiečiai, ispanai ar kipriečiai įvardija didesnį nei vienų metų laikotarpį atidėti tėvystę po santuokos.
Vidutinis tinkamiausias santuokinis amžius yra gana stabilus beveik visose šalyse - 25-ieji ar 26-ieji asmens metai yra tinkamiausias amžius susituokti.
Gimstamumo rodikliai ir motinų amžius
Remiantis naujausiais, dar priešpandeminiais, 2019 metų Eurostato duomenimis aukščiausias suminis gimstamumo rodiklis Europos Sąjungoje (ES) buvo Prancūzijoje - 1,86 ir Rumunijoje - 1,77, o mažiausiais - Maltoje - 1,14 ir Ispanijoje - 1,23. Lietuvoje šis rodiklis 2019 metais siekė 1,61. Nepriklausomai nuo skirtingų gimstamumo rodiklių, vidutinis pirmagimius gimdančių moterų amžiaus vidurkis ES šalyse 2019 metais buvo 30,9 metų, o Lietuvos - 30,2 metų.
Vaikų susilaukimo atidėjimas yra būdingas antrajam demografiniam perėjimui. L. Romeu Gordo (2019) tyrimo rezultatai rodo, kad tiek labiau išsilavinusios, tiek daugiau uždirbančios moterys yra linkusios pirmagimių susilaukti apie 30-uosius savo gyvenimo metus ar vėliau. Taip pat pastebima, kad reikšmingai prie vėlyvėjančio pirmagimius gimdančių moterų amžiaus prisideda reprodukcinės sveikatos problemos.
Reprodukcinė sveikata ir amžius
E. M. Cocera-Ruiz ir kiti (2019) Ispanijoje atliktame tyrime nustatė, kad būtent reprodukcinės sveikatos problemos yra reikšmingiausias veiksnys tarp vėlyvesniame amžiuje pirmagimius gimdančių moterų. Šio tyrimo išvadose teigiama, kad vyresnis moterų amžius yra tiesiogiai susijęs su ilgėjančia sėkmingo pastojimo trukme.
A. Case ir K. Liu (2011) teigia, kad, nors klinikinė vaisiaus praradimo rizika jaunesnėms nei 30-ies metų moterims yra menka (7 - 15 proc.), tačiau su amžiumi ji auga ir tarp 30 - 34 metų amžiaus moterų rizika patirti persileidimą yra tarp 8 - 21 proc., o įžengus į penktąją gyvenimo dešimtį pasiekia 34 - 52 proc.
M. A. M. Hassan ir S. R. K. Killick (2003) nurodo, kad 35 metų amžiaus sulaukusios moterys 2,2 karto dažniau susilaukia pirmagimių po dviejų metų bandymo pastoti lyginant su 25-etėmis, o vidutinis moterų amžius, kai pastojama po 12, 12 - 24 ir daugiau nei 24 mėnesių nuo pirmųjų bandymų pastoti yra atitinkamai 27.2, 27.9 ir 30.4 metai. Dar daugiau, peržengus 35 metų amžiaus ribą su vaisingumo problemomis susiduria apie 11 proc. moterų, 33 proc. - apie 40-uosius gyvenimo metus ir net 87 proc.
Mokslininkai taip pat pažymi, kad vaikų susilaukimo atidėjimas tiesiogiai susijęs su moterų turimomis žiniomis (ar jų trūkumu) apie reprodukcinę sveikatą. I. Delbaere su bendrautoriais (2020) tyrimų apie vaisingumo žinias tarp skirtingų pasaulio valstybių populiacijų nustatė, kad studentai, įskaitant medicinos studentus ir medicinos darbuotojus, per daug optimistiškai vertina tai, kaip su amžiumi prastėja moterų reprodukcinė sveikata.
Taigi mokslininkai stipriai akcentuoja su reprodukcine sveikata susijusio švietimo poreikį ir jo plėtimo svarbą. Amžius turi reikšmės ne tik sėkmingam pastojimui, bet ir įvairiems vaisiaus apsigimimams ir/ar su nėštumo bei pačios nėščiosios sveikatos būkle susijusiomis problemomis, net kontroliuojant tokių veiksnių kaip rūkymas ir kūno masės indeksas galimą poveikį.
Ne tik moterų amžius vaikų susilaukimui yra svarbus. Vyrų amžius tiek reprodukcinei sveikatai ir laikotarpiui, per kurį pavyksta susilaukti palikuonių, tiek vaisiaus apsigimimams taip pat yra reikšmingas. A. Case ir K. Liu (2011) pastebi, kad tėvui esant virš 40 -ies padidėja savaiminio persileidimo galimybė, net kontroliuojant motinos amžių. Vis dėlto motinos amžius vaisiaus chromosominėms anomalijoms yra toks reikšmingas, kad tėvo amžiaus poveikis yra minimalus.
Merginų nuomonės apie tinkamiausią amžių gimdyti
Paklausėme būrio Lietuvos merginų, kurios neturi vaikų, kada, jų manymu, tinkamiausias metas gimdyti. Taip pat domėjomės, ar jos yra nusistačiusios amžiaus ribą, iki kada norėtų susilaukti vaikų.
- Vaiva (22): Nėra griežtų ribų, kokio amžiaus reikėtų susilaukti vaikų. Svarbiausia pagalvoti, ką galiu duoti vaikui, ar turiu tvirtą pamatą po kojomis, ar esu subrendusi.
- Gintarė (25): Manau 20-30 metų pastoti - fiziologiškai sveikiausia. Bet tinkamas amžius yra ne tiek svarbu, kiek tinkamas pasiruošimas.
- Agnė (23): Manau, kas tinkamiausias laikas - 28 metai. Tuo metu jau galėčiau jaustis atradusi savo kelią ir ekonomiškai saugi.
- Aurelija (24): Geriausia susilaukti kokių 28-32 metų. Labai svarbu pirmiausia paragauti daugybės dalykų pačiam, kad turėtum ką perduoti vaikui.
- Aistė (28): Man 28 metai ir dabar jau jaučiu, kad esu pasiruošusi turėti vaikų. Kai bus tinkamas vyras, su kuriuo tų vaikų norėsis, tada ir bus žengtas šis žingsnis.
- Eglė (30): Manau, kad tinkamiausias amžius moteriai susilaukti vaikų, kai ji pati to nori. Tai gali nutikti ir 18-kos, ir 39-erių. Arba visai niekada nenutikti.
- Sigita (24): Tinkamiausias metas gimdyti tada, kai turi mylimą vyrą šalia. Taip pat svarbu gauti gerą atlyginimą, kad Motinystės išmokos būtų normalios.
- Jurga (25): Mano manymu, tinkamiausias amžius gimdyti nuo 25 iki 35 metų.
- Gabrielė (23): Tinkamiausias metas gimdyti, mano manymu, iki 30 metų. Idealiausias variantas pradėti nuo 23-24 metų.
- Erika (24): Mano manymu, kada yra tinkamiausias laikas gimdyti turi nuspręsti vyras ir moteris bendru susitarimu.
- Simona (25): Nežinau, kada tinkamiausias metas gimdyti, bet pirmas vaikas turi būti iki 30 metų.
- Daiva (27): Manau, kad priimtiniausias laikas pastoti yra tarp 25-29 metų.
- Milda (24): Na, iš esmės tai vaikas turbūt atsiranda tada, kada jam reikia atsirasti.
- Vaiva (29): Tinkamiausias metas, manau, kai tėvai kuo jaunesni, nes jaunas organizmas ir pan.
- Vytautė (23): Geriausias metas - 26-27 metai. Į pasaulį ateinantiems vaikams reikia suteikti pagrindą, todėl gimdyti reikia tada, kai yra pinigų ne tik vakarėliams, bet ir sauskelnėms.
Biologinis pikas ir psichologinė branda
Medikai vieningai sutaria: geriausias biologinis laikas moteriai pastoti yra nuo 20 iki 30 metų. Šiuo laikotarpiu ovuliacija yra reguliariausia, kiaušialąstės kokybė aukščiausia, nėštumo komplikacijų rizika - mažiausia, organizmas greičiau atsistato po gimdymo.
Nors dažnai manoma, kad vyrų vaisingumas yra „amžinas“, mokslininkai patvirtina - tai mitas. Nuo 40 metų pradeda mažėti spermos kokybė, didėja genetinių pakitimų rizika bei galimybė, kad vaikui pasireikš tam tikri sveikatos sutrikimai.
Nors kūnas pasiruošęs anksti, emocinė branda ir pasirengimas auklėti vaiką dažnai ateina tik po 30-ųjų gimtadienio. Po 30-35 metų žmonės dažniau būna finansiškai stabilesni, turintys aiškesnį gyvenimo kelią ir brandesnius santykius, jaučiasi emociškai pasiruošę rūpintis ne tik savimi, bet ir kitu žmogumi.
Pasaulinė statistika ir medicinos pažanga
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, vidutinis pirmagimio amžius Europoje šiuo metu - apie 30 metų. Lietuvoje moterys pirmą kartą gimdo vidutiniškai 29 metų. Vis daugiau porų renkasi tėvystę po 35-erių, dažnai dėl karjeros, būsto ar finansinių aplinkybių.
Moderni medicina siūlo sprendimus - nuo vaisingumo tyrimų iki kiaušialąsčių užšaldymo, dirbtinio apvaisinimo ir nėštumo stebėsenos. Toterdamo universiteto profesorius Dikas Habbemas sukūrė modelį, kuris turėtų padėti būsimiems tėvams išsirinkti geriausią laiką, kuomet turėtų gimti jų vaikas. Tokiu būdu poros, kurios nori turėti trejetą vaikų, pirmojo susilaukti turėtų, kai moteriai sukanka 23 metai. Jeigu pora nori turėti du vaikus, užtenka, kad būsima mama pirmagimio susilauktų būtų 27-erių. O jeigu tik vieną - galima ramiai laukti iki 32-ejų.
Gydytojos patarimai ir rekomendacijos
Gydytoja akušerė ginekologė Violeta Jonaitienė sako, kad nuo 30 metų amžiaus moters kiaušidžių rezervas pradeda sekti ir pastojimo galimybė natūraliai pradeda po truputį mažėti. Todėl tai yra tas amžius, kada jau reikėtų susimąstyti ir, jeigu turite tinkamą partnerį, pradėti planuoti nėštumą. Pasak jos, kalbant apie vėlyvesnę motinystę apskritai, tinkamas amžius siekia maždaug nuo 28 iki 35 metų.
Ji taip pat pataria peržiūrėti mitybą, gyvenimo būdą. Vengti cukraus, ypač angliavandenių junginių su riebalais - baltų miltų kepinių, saldumynų, riebaluose keptų ir perdirbtų maisto produktų, kurie sutrikdo medžiagų apykaitą, veda prie cukrinio diabeto vystymosi. Taip pat patariama daugiau judėti, vengti nesaikingo alkoholio vartojimo ir rūkymo. Ne tik moterims, bet ir vyrams.
Akušerės ginekologės teigimu, tiek moteriai, tiek ir vyrui prieš pradedant planuoti nėštumą reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti savo sveikatos būklę, nes svarbi genetinių ligų istorija. Planuojant šeimos pagausėjimą, rekomenduojama pradėti gerti folio rūgštį, nes ji būtina būsimo žmogučio galvos ir nugaros smegenų augimui, vystymuisi. Folio rūgšties reikia ir vyrams. Taip pat labai svarbi geležis, vitaminas D, kalis, magnis, kalcis. Tačiau ji taip pat priduria, kad ne ką mažiau svarbios ir teigiamos emocijos: mėgstamas darbas, geri draugai, teigiamas mąstymas, poilsis.
Farmacininkės rekomendacijos
„Eurovaistinės” farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė taip pat atkreipia dėmesį, kad norinčioms pastoti labai svarbu tinkamai ilsėtis, pakankamai miegoti, maitintis subalansuotu, visaverčiu maistu, taip pat reikėtų mažinti ir kofeino kiekį, jei rūkote - mesti. Jei vartojate kontraceptinius hormoninius preparatus, jų rekomenduojama nevartoti 6 mėn. prieš pastojant.
O kalbant apie papildomą pagalbą, folio rūgštis, geležis ir vitaminas B12, pasak farmacijos specialistės, yra patys svarbiausi elementai, kurių organizmui negali trūkti. Tačiau ji atkreipia dėmesį, kad planuojant pastoti svarbu įvertinti ir tai, ko reikėtų vengti. Antibiotikai, imunodepresantai, steroidiniai hormonai ar net stipresni vaistai nuo skausmo veikia organizmą, tad dėl jų vartojimo reikėtų pasitarti su specialistais.
tags: #burimas #kada #susilausiu #vaiku