Po ilgos, tamsios žiemos niekas taip nedžiugina, kaip ankstyvos pavasario gėlės. Daugybė svogūninių ar daugiamečių gėlių pradeda žydėti vos prasidėjus pavasariui, o kartais dar ir žiemos pabaigoje. Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias pavasario gėles, jų ypatumus ir auginimo sąlygas.
Ankstyvo Pavasario Žiedų Karaliai
Vienos pirmųjų apie bundantį pavasarį savo žiedais mums praneša svogūninės gėlės. Norėdami ankstyvą pavasarį džiaugtis šių gėlių žiedais, svogūnėlius į dirvą turite pasodinti dar rudenį.
Eleborai (Helleborus)
Kai kurie eleborai pradeda žydėti dar sniegui neištirpus. Savotiškos išvaizdos ir savybių gėlės jau pražysta ir per Kalėdas, tačiau dauguma hibridų žydi žiemos pabaigoje ir pavasarį.
Snieguolės (Galanthus)
Niekas nepasiginčys, kad snieguolės yra tikros pavasario pranašės. Šios baltos gėlės ypatingos tuo, kad mažą žiedą kelia jau iš po sniego jį tirpdydama. Apipinta legendomis svogūninė gėlytė gali pražysti sausio-kovo mėnesiais. Ją galite nesunkiai atpažinti iš nedidelio iki 2 cm skersmens baltos spalvos žemyn žiūrinčio pavienio žiedelio, o augaliukas užauga iki 10-25 cm aukščio. Tad jeigu ir jūs užsigeisite auginti snieguolių, jas sodinti reikia rudenį į atvirą ar po medžiais bei krūmais paruoštą vietą. Šiems augalams parinkite drėgną, gerai drenuotą ir purią dirvą. Snieguolės geriausiai auga lengvoje, puveningoje ir per vegetaciją drėgnokoje dirvoje. Blogai auga tiek sausose, tiek šlapiose dirvose. Snieguolės persodinamos kas 4-5 metus, kai peržydi, kol dar lapai nenudžiūvę. Kerą suskirstome taip, kad kiekvienoje dalyje būtų 3-4 svogūnėliai, ir vėl sodiname. Svogūnai kasami vėliau, jeigu laikomi iki rudens. Dukterinių svogūnėlių kiekvienais metais priaugina nedaug. Gėlynams parenkami ne mažesni kaip 1 cm skersmens svogūnai, iš smulkesnių po metų dar neišauga žiedai. Svogūnai sodinami 8-10 cm gylyje, paliekant 10 x 10 cm tarpus. Galima dauginti ir sėklomis. Sėjama tuoj pat, kai tik jos subręsta. Jeigu pasėjama laiku, augalai sudygsta iki rudens. Persodinama po metų į purią, puveningą dirvą. Geriausia sodinti pusiau pavėsyje.
Erantis (Eranthis)
Erantis yra retai auginamas, tačiau anksti (nuo vasario iki gegužės mėnesio) pražystantis augalas. Jis užauga iki 10-25 cm aukščio, o išvaizda iš dalies primena eleborus. Erančio žiedai žiūri stačiai į saulę ir nėra nusvirę ar pakreipti šonu kaip eleborų, be to, jų skersmuo siekia iki 3 cm ir yra geltonos spalvos.
Taip pat skaitykite: Pavasario gėlių auginimas
Krokai (Crocus)
Dar vienos anksti pavasarį žydinčios ir iš svogūnėlių augančios violetinės, baltos ar geltonos gėlės yra krokai. Tai neaukštos apie 10-20 cm aukščio gėlės, kurios tiesiogiai iš svogūnėlio be antžeminės dalies išaugina 3-5 cm skersmens žiedus (kažkiek primena lemputės formą). Šių gėlių žydėjimo laikotarpis skiriasi nuo rūšies, bet dauguma jų jau pradeda skleistis kovą-balandį (išskyrus šafranui auginamą rudenį žydintį daržinį kroką). Tai reiškia, kad norint mėgautis jų žydėjimu, reikia jų sodinimu pasirūpinti iš rudens.
Sniegžydrė (Chionodoxa)
Sniegžydrė - svogūninė mėlynos, baltos ar rožinės spalvos darželių gėlytė, kuri paprastai skleidžiasi balandį, bet yra veislių, žydinčių nuo kovo ar netgi vasario mėnesio. Augaliukas siekia 20 cm aukštį, o pavienis žvaigždutės pavidalo žiedelis esti apie 1-3 cm skersmens dydžio. Jos įspūdingai atrodo pasodintos grupėmis. Kaip sodinti sniegžydres ar žydres - nieko naujo nepasakysim, nes sodinimas atliekamas taip pat, kaip ir kitoms svogūninėms gėlėms.
Žydrės (Muscari)
Kitos labai dažnai sodybose sutinkamos mėlynos gėlės panašiu pavadinimu yra žydrės. Tai lyg mažais mėlynais rutuliukais apkibusios nedidelės mėlynos pavasarinės gėlės, kurios pradeda žydėti nuo balandžio vidurio. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, žydrių žydėjimas gali kisti. Geriausiai auga saulėtoje vietoje arba lengvoje paūksmėje, humusingame, vandeniui laidžiame, priesmėlio dirvožemyje. Nemėgsta dregmės pertekliaus. Geriau pakenčia kalkingas negu rūgščias dirvas. Nelabai derlingos dirvos tręšiamos kompostu. Žydrės dažniausiai sodinamos pavienėmis grupėmis vejose arba komponuojamos su kitomis daugiametėmis gėlėmis. Ypač gražiai atrodo žydrių deriniai su kitomis tuo metu žydinčiomis gėlėmis: krokais, raktažolėmis, sniegžydrėmis, margutėmis ir kt. Žydrės dažnai grupuojamos su tulpėmis ar narcizais, arba sodinamos tarp jų. Jų priežiūra nesudėtinga. Žydrių svogūnėlius patartina persodinti kas 5-7 metus. Juos galima persodinti įvairiu metu, bet geriausia, kai nudžiūsta lapai arba rudenį - rugsėjį ar spalį. Dauginant svogūnėliais, jie sodinami lysvėse 3 cm gylyje. Svogūnėliai gėlynuose sodinami 6-8 cm gylyje kas 10 cm vienas nuo kito. Pasodinus mulčiuoti nereikia. Tankiau sodinti nepatartina, nes gėlės labai greitai sutankėja, išauga daug svogūnėlių vaikučių ir greitai (po 1-2 metų) jie pradeda žydėti.
Scylė (Scillia)
Scylė - tai lyg snieguolės ir sniegžydrės mišinys, net dažnai vadinama mėlynąja snieguole, nes mėlynos spalvos žiedelis šie tiek pasviręs. O ir užauga nedidelio ūgio - apie 10-20 cm. Pavasarį pražysta beveik kartu su snieguolėmis, bet žydi ir kovo-gegužės mėnesiais. Gerai jaučiasi saulėtoje vietoje ir pusiau šešėlyje, lengvose ar vidutinio sunkumo puriose, puveningose, neužmirkstančiose, bet ir labai neperdžiūvančiose dirvose. Ypač tinka perpuvusių lapų žemė. Didesnėmis grupėmis sodinamos prie krūmų, netoli takelių, apvaduose, alpinariumuose. Sibirines scyles galima sodinti balkonų loveliuose, jas nesunku pražydinti žiemą. Visų scylių žiedai ilgai laikosi pamerkti. Daugelį jų galima auginti vejose, ypač po medžiais, kur veja retesnė. Jos savaime pasisėja. Veją reikia pjauti šiek tiek vėliau, geriausia, kai svogūninių augalų lapai pagelsta. Po žydėjimo lapai ir stiebai greitai pagelsta ir sunyksta. Sėklas išnešioja skruzdėlės, todėl kartais scylės pražysta visai netikėtoje vietoje. Persodinti geriausia kas 3-4 metus. Visgi dauguma scylių nepersodintos vienoje vietoje auga dešimtmečius - paplinta, subujoja ir sudaro sąžalynus. Scylės persodinamos rugpjūtį-rugsėjį. Galima persodinti ir vasarą, bet paskui prasčiau vystosi svogūnėliai. Rūšinės scylės dauginamos ir sėklomis, jas tik surinkus reiktų iškart pasėti.
Žibuoklės (Hepatica)
Klasika tapusios pavasarinės miško gėlės žibuoklės iš tikrųjų sėkmingai auginamos ir gėlynuose. Šios mėlynos gėlės miškuose vieną kitą žiedą išskleidžia jau vasarį, nors tikrasis žydėjimas apima kovo-gegužės laikotarpį. Tai 5-25 cm aukščio augaliukai su pavieniais, taisyklingais 2-2,5 cm skersmens žiedukais. Lapai žali odiški ir iš apačios apaugę plaukeliais. Žibutės auga pavėsingose vietoje, ypač mėgsta medžių užuovėją, bei derlingą ir drėgną dirvą.
Taip pat skaitykite: Eilėraščiai Vaikams apie Pavasarį
Narcizai (Narcissus)
Negalima nepaminėti ir narcizų, kurie svaigiai kvapnius baltai geltonus ar baltus žiedus skleisti pradeda nuo kovo pabaigos ir žydi iki vasaros pradžios. Apie 10-80 cm aukščio svogūninės pavasarinės gėlės pasižymi ant ilgo žiedynstiebio pasipuošusiu taisyklingu pavieniu žiedu su centre išsikišusia karūnėle. Maždaug 6-10 cm skersmens žiedas žiūri šonan lyg maivydamasis.
Raktažolės (Primula)
Į pavasarinių gėlių gretas šalia daugumos minėtųjų svogūninių augalų stoja ir raktažolės. Visgi neapsigaukite, nes tikrai ne visos raktažolės žydi pavasarį. Kadangi jų yra didelė įvairovė, tai šios gėlės skirstomos pagal žydėjimo laikotarpį į 7 grupes. Kaip pavasarinės gėlės, žydinčios jau nuo kovo pabaigos, yra Julijos raktažolė (P. juliae). Dauguma Lietuvoje auginamų raktažolių žydi nuo balandžio mėnesio. Jos mėgsta šviesią ar pusiau pavėsingą vietą ir drėgną, puveningą dirvą.
Našlaitės (Viola)
Našlaitės yra stebėtinai ištvermingos pavasarinės gėlės (kai kurios ir rudeninės), vienos pirmųjų balandį pražystančių gėlių. Šios pavasarį žydinčios gėlės užauga iki 30 cm aukščio ir pasidabina dideliais, iš pažiūros gležnais, 2-7 cm skersmens, su niekuo nesupainiojamais netaisyklingais žiedais. Priklausomai, ar norite užsiauginti daugiamečių ar vienmečių gėlių, skirsis našlaičių sėja ir sodinimas.
Hiacintai (Hyacinthus)
Žydinčius sode ar gėlyne hiacintus dažniausiai pastebėsite nuo balandžio mėnesio, tačiau juos pražydinti jau galima ir gruodį. Žinoma, šios svogūninės pavasario gėlės žydės patalpoje, bet ko gi neprasiskaidrinti sau nuotaikos niūrią žiemą? Rožinės, baltos, raudonos ar mėlynos gėlės - štai kokia spalvų gama keri 15-30 cm aukščio hiacintų kekės pavidalo žiedynai.
Tulpės (Tulipa)
Tarptautinės moters dienos (kovo 8-ąją) neįmanoma įsivaizduoti be tulpės žiedo. Žinoma, kovo mėnesį šių gėlių galima gauti tik auginant šiltnamiuose, bet savo sode pirmųjų ankstyvųjų tulpių žiedų sulauksite balandžio pradžioje. Pabrėžiame, kad būtent ankstyvųjų, nes tulpių veislių yra milžiniška įvairovė. Tulpė yra 10-100 cm aukščio pavasarinė gėlė su įvairiausių spalvų taurelės formos pavieniu žiedu.
Taip pat skaitykite: Kūrybingos pavasario dekoracijos vaikams
Ankstyvieji Pavasario Krūmai Ir Medžiai
Pavasarį nereikia ieškoti žiedų pažeme, nes visu gražumu žydi ir kai kurie ankstyvieji pavasario krūmai bei medžiai.
Forsitija (Forsythia)
Vieni iš tokių yra forsitija - sodriais geltonais žiedais apsipylęs krūmas balandžio mėnesį. Geriausia būtų šį krūmą sodinti, dauginti, formuoti po žydėjimo. Forsitija visų pirma pražysta, ir tik vėliau pradeda sprogti lapeliai.
Magnolija (Magnolia)
Taip pat nuo balandžio vidurio pradeda rodyti savo prabangius žiedus magnolija.
Blindės (Salix caprea) ir Gluosniai (Salix)
O kaip gi nepaminėjus „kačiukus” skleidžiančių blindžių ir gluosnių?
Daugiamečių Gėlių Įvairovė
Jeigu rudenį užmiršote pasisodinti svogūninių gėlių, nenusiminkite. Dabar, pavasariui jau prasidėjus, kieme galite pasisodinti įvairių daugiamečių gėlių, kurios žydi kaip tik šiuo metu arba pražys visai netrukus.
Raktažolė Aukštoji (Primula elatior)
Geltonais skėtiškais žiedeliais pasipuošusi raktažolė aukštoji džiugina savo ankstyvu žydėjimu.
Plautė Šlakuotoji (Pulmonaria saccharata)
Ji ne tik anksti gausiai pražysta, bet yra puošni ir dėl taškuotų lapų. Augalo žiedai skleisdamiesi keičia spalvą - iš pradžių jie yra rožiniai, o vėliau palaipsniui įgauna violetinę, žydrą arba mėlyną spalvą.
Plačialapis Šaukštis (Petasites hybridus)
Plačialapis šaukštis pasižymi dekoratyviais žiedais ir dideliais lapais.
Rūtenis (Corydalis)
Mažai pažįstamas gėlynuose, dažniau sutinkamas pamiškėse, šlaituose. Tuščiaviduris rūtenis ir tarpinis rūtenis yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Rūteniai žydi nuo pavasario vidurio iki ankstyvos vasaros.
Rytinė Laumenė (Doronicum orientale)
Močiučių gėlė, kurios pavadinimo dažnai net nežinome. O be reikalo. Ji puikiai tinka natūralistiniuose gėlynuose, nes ryškiais geltonais žiedais pražysta labai anksti, kol kiti gėlyno augalai dar tik budinasi. Kai laumenės nunyksta, jų sodinukai atrodo nereprezentatyviai, niekas jų pirkti nenori, todėl vasarą ar rudenį augalų aikštelėse jų neberasite.
Žiemė (Vinca)
Dar viena universali daugiametė gėlė - žiemė. Gėlyne žiemė greitai plečiasi (kartais net reikia pristabdyti), bet dėl to puikiai atlieka dengiamojo augalo funkciją. Jeigu kuriate natūralistinį gėlyną ir ieškote universalaus dengiamojo augalo, kuris dar ir žydėtų pavasarį, tai žiemė jums puikiai tiks.
Pavasarinės Erikos (Erica carnea)
Ypatingai ryškiais rožiniais žiedais dėmesį prikausto pavasarinės erikos. Tik nepainiokite pavasarinių erikų su tomis, kurios parduodamos rudenį kartu su viržiais.
Rododendrai (Rhododendron)
Pavasarį galite įsigyti rododendrų sodinukų ir tais pačiais metais sulaukti žiedų. Kadangi rododendrai pumpurus subrandina ant pernykščių ūglių, jau įsigydami matote, kiek žiedų bus šiais metais. Svarbiausia gauti kokybišką sodinuką ir persodinti nepažeidžiant šaknų.
Raugerškiai (Berberis)
Spalvoti raugerškių lapai matosi vos pradėję sprogti. Raugerškių sodinukų savo kieme galite pasisodinti ankstyvą pavasarį. Tačiau jos atlieka labai svarbią funkciją - maskuoja tuščias gėlyno vietas.
Efemerai Ir Efemeroidai
Efemerai ir efemeroidai yra augalų grupė, pasižyminti labai trumpu vegetacijos laikotarpiu. Pasaulyje yra įvairių efemerų, pavyzdžiui, dykumų augalai sužydi tik retomis progomis, kuomet iškrenta lietus. Lietuvoje tiek natūraliai, tiek gėlynuose bei darželiuose auga nemažai pavasarinių efemerų ir efemeroidų. Efemerai stengiasi kuo greičiau iškelti savo žiedus ir žiedynus į saulę, kol dar nesužaliavę aplinkiniai žoliniai augalai, medžiai ir krūmai. Brangi kiekviena minutė, todėl dalis pavasarinių žiedų pradeda žydėti net neišskleidę savo lapų, juos išaugina vėliau, jau augalams žydint arba net peržydėjus (puikus to pavyzdys - ankstyvasis šalpusnis, plačialapis ir pilkalapis šaukščiai).
Pavasarinė Ankstyvė
Vienas iš ankstyviausių efemerų Lietuvoje, žydintis jau kovo mėn.
Baltažiedė Plukė, Geltonžiedė Plukė ir Lieknoji Plukė
Baltai arba geltonai žydinčios plukės ima žydėti iškart po žibuoklių, balandžio - gegužės mėnesiais. Lietuvoje tiek baltažiedės, tiek geltonžiedės plukės yra dažnos, tik lieknoji plukė kiek retesnė.
Ankstyvasis Šalpusnis
Šalpusniai žydi geltonais, pilnaviduriais, saulutę primenančiais žiedais. Įdomu, kad tai nėra „savarankiški“ žiedai, o iš daugelio žiedelių susidedantys žiedynai - graižai. Žiedyno centre išsidėsto vamzdiški (vyriški) žiedai, o juos keliomis eilėmis supa liežuviški (moteriški) žiedai. Šalpusnis, kaip ir kai kurios kitos efemerų rūšys, skuba žydėti dar net neiškleidęs lapų, juos augalas užsiaugina vėliau, jau pražydęs.
Triskiautė Žibuoklė
Žibuoklės yra vieni geriausiai atpažįstamų ir laukiamiausių augalų. Jos žydi kovo - balandžio mėnesį, auga miškuose, ant galvelių šlaituose.
Pelkinė Puriena ir Raguotoji Puriena
Purienos žydi balandžio - gegužės mėn. Auga šlapiose pievose ir miškuose, pelkėse, grioviuose, upių, ežerų pakrantėse, šlapiuose, daug maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose.
Siauralapė Plautė, Tamsiažiedė Plautė ir Vaistinė Plautė
Plautės (Pulmonaria) yra agurklinių šeimos augalų gentis, kurios pavadinimas kildinamas iš lot. žodžio pulmon, reiškiančio plaučiai. Augalas liaudies medicinoje yra vartojamas plaučių ligoms gydyti, o taip pat ir nuo kosulio, užkimimo, užpilais plaunamos pūliuojančios žaizdos, votys. Įdomu tai, kad augalo žiedai skleisdamiesi keičia spalvą - iš pradžių jie yra rožiniai, o vėliau palaipsniui įgauna violetinę, žydrą arba mėlyną spalvą.
Pievinė Vištapienė, Mažoji Vištapienė, Paprastoji Vištapienė, Dirvinė Vištapienė, Siauralapė Vištapienė
Vištapienės yra lietuviškosios lelijos, nes tai lelijinių šeimos augalai. Jos žydi nuo pavasario vidurio ir antroje pavasario pusėje, balandžio - gegužės mėnesį.
Pavasarinis Švitriešis
Auga drėgnoje dirvoje, drėgnuose miškuose, parkuose, krūmynuose, upių ir ežerų pakrantėse. Geltonais, gražiais žiedais žydi balandžio - gegužės mėnesį. Lapai apvalūs, ant ilgų kotelių, blizgantys, sultingi.
Pražangialapė Blužnutė
Žydi balandžio - birželio mėn. Auga miškuose, krūmuose, pamiškių pievose, upių, upelių ir ežerų pakrančių krūmynuose, šlapiose, šaltiniuotose vietose.
Trilapė Bligna
Žydi balandžio mėnesį arba gegužės pradžioje, žiedai panašūs į plukės, tačiau jie nepavieniai, turi penkis baltus vainiklapius. Auga tamsiuose lapuočių, miškuose, mišku bei krūmais apaugusiuose šlaituose.
Europinė Pipirlapė
Žydi nuo balandžio iki pat vasaros pradžios. Lietuvoje dažna, auga lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, krūmynuose, krūmais ir medžiais apaugusiuose upių ir ežerų šlaituose. Augalo lapai kartais painiojami su žibuoklių, o žiedų daugelis nė nepastebi - jie smulkūs, nulinkę prie žemės ir pasislėpę po lapais.
Paprastasis Rūtenis, Tarpinis Rūtenis, Tuščiaviduris Rūtenis ir Geltonžiedis Rūtenis
Rūtenis - vėdrynažiedžių poklasio žvirbliarūtinių šeimos augalų gentis. Tuščiaviduris rūtenis ir tarpinis rūtenis yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Rūteniai žydi nuo pavasario vidurio iki ankstyvos vasaros.
Pavasarinė Raktažolė ir Raktažolė Pelenėlė
Pasaulyje auga daug raktažolių rūšių - jų priskaičiuojama virš 500. Lietuvoje auga dvi savaiminės rūšys: Pavasarinė raktažolė ir raktažolė pelenėlė. Pavasarinė raktažolė labai dažnai ir daugeliui puikiai pažįstama - ant vieno ar kelių išaugusių žiedstiebių susitelkęs raktų ryšulį primenantys geltonas žiedynas. Raktažolė pelenėlė yra reta, randama tik Lietuvos šiaurėje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Gegužinė Žvynašaknė
Tai parazitinis augalas, kuris savo apraizgo medžių ir krūmų šaknis ir iš jų ima maisto medžiagas. Augalas parazituoja lazdynų, alksnių, ąžuolų, skroblų šaknis. Balandžio - gegužės mėn.
Pavasario Gėlių Priežiūros Patarimai
Pavasarinėms gėlėms svarbu derlinga ir puri dirva, taip pat tinkamas drėgmės kiekis, šiluma bei šviesa. Prieš sodindami gėlių svogūnėlius, gerai palaistykite žemę, taip drėgnoje dirvoje jie greičiau įsišaknys. Visoms svogūninėms gėlėms reikalinga saulėta vieta ir laidus dirvožemis. Dėl saulėtos vietos - nesodinkite ten, kur krenta gilus šešėlis nuo pastato.