Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, šiuo laikotarpiu moterys dažnai susiduria su įvairiais nemaloniais simptomais, įskaitant ir odos niežėjimą. Niežtintis pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime pagrindines niežtinčio pilvo nėštumo metu priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus.
Įžanga
Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę hormoninių ir fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti odos būklę. Padidėjęs jautrumas, odos tempimasis ir kraujotakos pokyčiai gali sukelti niežėjimą. Svarbu atskirti fiziologinį niežėjimą nuo patologinių būklių, kurioms reikalingas medicininis įsikišimas.
Pagrindinės niežtinčio pilvo priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu niežulį gali sukelti kelios priežastys, kurias galima suskirstyti į fiziologines ir patologines.
Fiziologinės priežastys
- Odos tempimasis: Augant vaisiui, nėščiosios oda išsitempia, ypač pilvo srityje. Tai gali sukelti odos sausumą ir niežėjimą. Labai dažnai ant pilvo, krūtų, klubų, sėdmenų ir ant kitų kūno dalių atsiranda strijų. Strijų gali būti įvairių atspalvių - raudonos, rožinės, melsvos ar net violetinės. Odos tempimasis. Nėštumo metu per trumpą laikotarpį priaugama daug svorio, oda stipriai įsitempia, gilesniuose jos sluoksniuose atsiranda įtrūkimų - strijų.
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu, o ypač artėjant gimdymo terminui, hormonų pusiausvyra pakinta. Kintant hormonų balansui atsiranda įvairių neįprastų simptomų, įskaitant ir odos niežėjimą. Hormonų pokyčiai gali paveikti odos drėgmės balansą ir sukelti niežėjimą.
- Padidėjęs jautrumas: Oda (kaip ir visas organizmas) nėštumo metu yra jautresnė, labiau linkusi į alergines reakcijas, nėštumo metu dažnai paūmėja įvairios odos ligos ir būklės, pavyzdžiui, dermatitas, egzema, žvynelinė ir pan. Nėštumo metu oda tampa jautresnė ir labiau linkusi į dirginimą. Net ir tos priemonės, kurios anksčiau nekėlė problemų, nėštumo metu gali sukelti niežėjimą.
- Trūksta skysčių: Net ir lengvos formos dehidratacijos požymis - išsausėjusi oda. Nėščiosioms reikia išgerti apie 3 litrus skysčių. Pakankamas skysčių kiekis yra būtinas odos drėgmei palaikyti.
- Oda yra jautresnė: Oda (kaip ir visas organizmas) nėštumo metu yra jautresnė, labiau linkusi į alergines reakcijas, nėštumo metu dažnai paūmėja įvairios odos ligos ir būklės, pavyzdžiui, dermatitas, egzema, žvynelinė ir pan. Nėštumo metu oda gali tapti jautresnė ir labiau linkusi į dirginimą.
Patologinės priežastys
- Egzema: Egzema - lėtinis odos uždegimas, kurio metu ant odos atsiranda rausvų, šiurkščių, pleiskanojančių plotelių, kuriuos intensyviai niežti. Ši būklė - egzema. Tai viena labiausiai paplitusių odos būklių nėštumo metu. Egzema gali paūmėti nėštumo metu dėl imuninės sistemos pokyčių.
- Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP): Nėštumo pabaigoje pilvą gali išberti raudonais, niežtinčiais mazgeliais, primenančiais įsidilginus atsirandantį bėrimą - tai dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP). Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP, angl. pruritic urticarial papules and plaques of pregnancy). Mazgeliai dažniausiai iškyla strijų įtrūkimuose, tačiau jie gali susilieti į didesnes, patinusias, paraudusias dėmes. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė yra nepavojinga, bet bėrimai nemalonūs, erzinantys, niežtintys. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau, manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas. Gali atsirasti tiek pavienių bėrimų, tiek išberti didesnius odos plotus. Paprastai bėrimai plinta nuo pilvo iki krūtų, šlaunų ir sėdmenų. Šis bėrimas dažniausiai pasireiškia nėštumo pabaigoje ir yra susijęs su odos tempimusi bei imuninės sistemos reakcija.
- Cholestazė: Nėštumo cholestazė yra kepenų liga, sukelianti stiprų niežėjimą be bėrimo. Paprastai jis pasirodo trečiąjį trimestrą. Susirgus šia liga pirmiausia pradeda niežėti rankas ir kojas, vėliau niežulys plinta po visą odą. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė .Niežulys yra labai specifinis, nes paprastai niežti delnus ir pėdas, niežulys į kitas kūno vietas išplinta retai, bėrimas nėra laikomas šios ligos simptomu. Tai kepenų liga, pasireiškianti stipriu niežėjimu, ypač delnuose ir paduose, dažniausiai trečiąjį nėštumo trimestrą.
- Krūtų ir spenelių pienligė (mielių infekcija): Pienligė gali būti susijusi su makšties grybeline infekcija, spenelių pažeidimu, taip pat ja dažnai suserga antibiotikus neseniai vartojusios nėščiosios. Krūtų ir spenelių pienligės simptomai - niežulys, deginimo jausmas, perštėjimas, skausmas, paraudę, pleiskanojantys speneliai, balti bėrimai aplink juos.
- Intertrigo: Užsienio literatūroje bėrimai po krūtine dažnai vadinami intertrigo terminu. Jie gali atsirasti bet kada - ne vien tik nėštumo metu nuo drėgmės, karščio ar trinties.
Kiti galimi bėrimų sukėlėjai
- Alergijos: Išbertas vaiko pilvas dažnai yra pirmasis alergijos požymis. Tačiau tai ne vienintelė tokio odos pokyčio priežastis. Pasitikrinkite, kokias ligas signalizuoja dėmelės arba spuogeliai ant pilvo. Vaiko oda yra jautri neigiamam daugelio veiksnių poveikiui. Pilvo išbėrimas gali būti alergijos požymis arba įspėti apie besivystančią ligą, dažnai infekcinę. Ant pilvo atsiradę išbėrimai įgauna įvairių formų ir atspalvių: atsiranda dėmelių, šašelių ar pūslelių. Gana dažna pilvo jautrinimo priežastis yra alergija. Vaikai ne visada gerai toleruoja maistines medžiagas (pavyzdžiui, pieną, kiaušinius ar salierus). Labai dažnai raudonos dėmės ant pilvo atsiranda nuo tam tikrų kosmetikos ar skalbimo priemonių. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Svarbiausia kontroliuojant alerginį kontaktinį dermatitą - tikslus alergizuojančios medžiagos išsiaiškinimas ir jos vengimas. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį. Kiti dažniausi alergenai yra metalai, asmeninės higienos priemonės, taip pat medžiagos, esančios dažuose. Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno - kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta. Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis. Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto, dažniausiai to rezultatas suaugusiems žmonėms - virškinimo sutrikimai ar gastroezofaginis refliuksas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama. Tad tuomet, kai atlikti alergijos tyrimai gydytojams leidžia nustatyti pagrindinius sukėlėjus, reikia stengtis neturėti su jais sąlyčio. Tačiau, net ir žinant kokia medžiaga sukelia šį alerginį bėrimą kartais kontakto išvengti nepavyksta. Venkite pakartotinio kontakto. Neretai įtardami alerginį bėrimą pirmiausia puolame kaltinti maistą.
- Atopinis dermatitas: Viena iš bėrimą sukeliančių ligų yra atopinis dermatitas - tai būklė, sukelianti odos sausumą, niežėjimą ir uždegimą. Atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms yra padidėjusi rizika išsivystyti alergijai maistui, šienligei ir astmai. Šią ligą diagnozuoja bei gydymą skiria gydytojas. Reguliarus drėkinimas ir kitų odos priežiūros įpročių laikymasis gali sumažinti niežėjimą ir išvengti paūmėjimų - tam tinka maitinantys kremai emolientai sausai, jautriai odai. Patentuoti kompleksai apsaugo epidermį bei greitai nuramina odos sudirgimus.
- Dilgėlinė: Dar viena liga - dilgėlinė, tai yra niežtintis bėrimas pūkšlėmis, atsirandantis ant odos, jis gali atsirasti vienoje kūno dalyje arba išplisti dideliuose plotuose. Jei simptomai yra lengvi, gydymo gali nereikėti. Dilgėlinė dažnai išnyksta savaime per parą, tačiau gydymas gali palengvinti stiprų niežėjimą bei diskomfortą. Tokiais atvejais yra skiriami antihistamininiai vaistai. Dilgėlinė gali tapti lėtine, jei užsitęsia ilgiau nei 6 savaites. Šią odos būklę gali išprovokuoti daugybė situacijų ir medžiagų, įskaitant tam tikrus maisto produktus bei vaistus, visgi dažnai priežastys lieka nežinomos. Dilgėlinę gali lydėti angioedema - būsena, kai patinsta veidas bei lūpos. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, jei liežuvio ar gerklės patinimas blokuoja kvėpavimo takus - tokiu atveju būtina skubi pagalba.
- Infekcinės ligos: Karščiuojančio arba sergančio kuria nors į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą sukelia būtent ši infekcija. Bėrimus gali sukelti daugybė virusų. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinę rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui. Tymai: Ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų. Raudonukė: Bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Vėjaraupiai: Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Skarlatina: Virusinė infekcija, kurią sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla.
- Kitos odos būklės: Naujagimių aknė (milija): Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės). Prakaitinė: Atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo. Bėrimas gali būti įvairus - nuo rausvų dėmelių, smulkių rausvų ar balkšvų spuogelių iki vandeningų pūslelių. Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti. Seborėjinis dermatitas: Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles.
Simptomai
Pagrindinis simptomas yra niežulys, kuris gali būti lengvas arba labai intensyvus. Kiti galimi simptomai:
- Odos paraudimas
- Bėrimas
- Sausumas
- Pleiskanojimas
- Maži gumbeliai ar pūslelės
Kada kreiptis į gydytoją
Kreipkitės į gydytoją, jei:
Taip pat skaitykite: Ovuliacija ir krūtų jautrumas
- Niežulys yra labai stiprus ir trukdo miegui.
- Atsiranda bėrimas, pūslės ar kitos odos problemos.
- Niežulys plinta po visą kūną.
- Niežulys lydimas kitų simptomų, tokių kaip pykinimas, vėmimas, nuovargis ar odos pageltimas.
Diagnostika
Gydytojas apžiūrės odą, įvertins simptomus ir, jei reikia, atliks papildomus tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kepenų funkcijos tyrimai ar odos biopsija, siekiant nustatyti niežėjimo priežastį.
Gydymo būdai
Gydymas priklauso nuo niežėjimo priežasties. Kai kuriais atvejais pakanka namų priemonių, o kitais atvejais gali prireikti medicininio gydymo.
Namų priemonės
- Odos drėkinimas: Naudokite drėkinamąsias priemones. Tiktų raminamasis arba drėkinamasis kremas, taukmedžio, kakavos sviestas, alyvuogių, simondsijų aliejus, kai kurios moterys įtrūkusiems speneliams gydyti naudoja lanoliną, tad, tikėtina, jis apmalšintų ir niežulį. Reguliariai drėkinkite odą drėkinamuoju kremu ar losjonu, ypač po maudynių. Pasitepkite kūno kremu ar losjonu iškart po vonios ar dušo, kol oda dar drėgna.
- Vėsūs kompresai: Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną.
- Vėsios vonios: Maudynės šiltoje (bet ne karštoje!) vonioje. Vėsios vonios su avižiniais dribsniais gali padėti sumažinti niežėjimą.
- Tinkama apranga, patalynė: Dėvėkite natūralių pluoštų drabužius. Stenkitės rinktis tokius drabužius, kurie yra pasiūti iš natūralaus pluošto (lino, medvilnės); Įsigykite dydžiu didesnę liemenėlę. Venkite sintetinių audinių, kurie gali dirginti odą.
- Tinkamos higienos ir kosmetikos priemonės: Įsigykite natūralesnį kūno prausiklį. Kūno prausimosi priemonės su dirbtiniais kvapikliais gali pabloginti odos būklę. Nėštumo metu odą gali suerzinti anksčiau puikiai tikusios prausimosi, asmeninės higienos, namų valymo ir skalbimo priemonės, kvepalai, kosmetika.
- Gerkite pakankamai vandens: Nėščiosioms reikia išgerti apie 3 litrus skysčių.
Medicininis gydymas
- Vietiniai kortikosteroidai: Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.
- Antihistamininiai vaistai: Gydytojas gali skirti antihistamininių vaistų, kurie padeda sumažinti niežėjimą.
- Vaistai nuo cholestazės: Jei niežėjimą sukelia cholestazė, gydytojas gali skirti specialių vaistų, kurie padeda normalizuoti kepenų funkciją.
Profilaktika
- Sveika mityba: Sveikai maitinkitės. Strijų išvengti - sudėtinga, tačiau jos taip pat atsiranda greitai augant svoriui.
- Venkite kasymosi: Nesikasykite! Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė sukelia stiprų niežulį, tačiau labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę.
- Reguliari odos priežiūra: Reguliariai drėkinkite odą ir naudokite švelnius prausiklius.
Pilvo apimties didėjimas nėštumo metu
Pilvo apimties didėjimas - tai simptomas, kai pilvas atrodo arba iš tiesų tampa didesnis nei įprastai. Šį pokytį gali lemti dujų kaupimasis, riebalų perteklius, skysčių susilaikymas arba vidaus organų padidėjimas. Kartais pilvo apimtis didėja palaipsniui, pavyzdžiui, dėl svorio augimo ar nėštumo, tačiau būna atvejų, kai ji padidėja staiga - dėl dujų, uždegimo ar vidaus organų ligų. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar kartu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip pilvo skausmas, pykinimas, nuovargis ar svorio pokyčiai.
Galimos pilvo apimties didėjimo priežastys
Pilvo apimties padidėjimas gali būti susijęs su labai įvairiais organizmo procesais. Paprastai priežastis galima suskirstyti į trumpalaikes ir ilgalaikes.
- Trumpalaikiai veiksniai: Dažniausiai yra nekenksmingi. Pavyzdžiui, dujų kaupimasis žarnyne dėl persivalgymo, greito valgymo ar tam tikrų produktų (ankštinių, gazuotų gėrimų, kopūstų) gali lemti pilvo pūtimą. Panašiai veikia ir hormoniniai pokyčiai prieš menstruacijas ar jų metu - organizmas sulaiko daugiau vandens, todėl pilvas atrodo patinęs.
- Ilgalaikės priežastys: Dažniausiai susijusios su sveikatos sutrikimais. Nutukimas ir riebalų kaupimasis - lėtas, bet nuolatinis pilvo didėjimas dėl per didelio kalorijų suvartojimo ir mažo fizinio aktyvumo. Ascitas (skysčio kaupimasis pilvo ertmėje) - dažnai pasitaiko dėl kepenų cirozės, širdies nepakankamumo ar inkstų ligų. Pilvas išsipučia, tampa kietas, o svoris auga nepaisant mažo apetito. Navikai ar cistos - tiek moterų kiaušidžių, tiek žarnyno, kepenų ar kasos navikai gali lemti palaipsnį pilvo apimties didėjimą. Nėštumas - natūralus, fiziologinis pilvo didėjimas, tačiau kartais jį gali imituoti kitos būklės, pvz., kiaušidžių cistos ar hormonų pusiausvyros sutrikimai. Skysčių susilaikymas dėl inkstų ar širdies nepakankamumo. Kai kuriais atvejais pilvo apimtis padidėja dėl žarnyno veiklos sutrikimų, pvz., dirgliosios žarnos sindromo, kuris sukelia pūtimą, diskomfortą ir dujų perteklių.
Kiti lydintys požymiai
Pilvo apimties didėjimą dažnai lydi papildomi simptomai, padedantys nustatyti priežastį. Jei priežastis virškinamojo trakto pobūdžio, gali pasireikšti pilvo pūtimas, raugėjimas, pilvo gurgimas, pilnumo jausmas ar vidurių pokyčiai - viduriavimas arba užkietėjimas. Jei simptomą sukelia skysčių kaupimasis, pilvas tampa įtemptas, oda gali blizgėti, atsiranda kojų tinimas, kvėpavimo sunkumų. Kai priežastis - hormoniniai ar metaboliniai sutrikimai, žmogus dažnai pastebi svorio augimą, energijos trūkumą ar apetito pokyčius.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti jautrią nervų sistemą vaikui?
Kaip elgtis, jeigu pasireiškia pilvo apimties didėjimas?
Pirmiausia verta stebėti, ar pilvo apimtis didėja palaipsniui ar staiga. Jei tai trumpalaikis pūtimas, dažnai padeda mitybos korekcijos: vengti gazuotų gėrimų, pupelių, kopūstų, labai riebaus ar saldaus maisto. Naudinga valgyti lėčiau, vengti persivalgymo, didinti fizinį aktyvumą. Jeigu pilvo didėjimą lydi svorio augimas ar tinimai, reikia stebėti ir kitus organizmo pokyčius - šlapinimosi dažnį, dusulį, kojų patinimą. Tokie simptomai gali rodyti, kad organizme kaupiasi skysčiai dėl širdies ar kepenų veiklos sutrikimų. Namuose galima stebėti apimtį - matuoti pilvą ties bamba kas kelias dienas. Staigus padidėjimas keliais centimetrais per trumpą laiką visada kelia įtarimų dėl skysčių kaupimosi ar vidaus organų problemų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją būtina kreiptis, jei:
- pilvo apimtis didėja sparčiai, be aiškios priežasties,
- jaučiamas stiprus pilvo skausmas, spaudimo jausmas ar dusulys,
- kartu atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito stoka ar nuovargis,
- matomas akių ar odos pageltimas (gali rodyti kepenų ligą),
- atsiranda kojų tinimas ar pastebimas greitas svorio augimas.
Tokiais atvejais reikia atlikti išsamius tyrimus, nes simptomą gali sukelti rimti vidaus organų sutrikimai.
Diagnostika ir gydymas
Diagnozės tikslas - nustatyti, ar pilvo didėjimą sukelia dujos, riebalai, skysčiai ar augliai. Gydytojas gali atlikti fizinę apžiūrą, ultragarsinį pilvo tyrimą, kraujo testus (kepenų, inkstų, hormonų funkcijai įvertinti). Jei reikia, atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Gydymas priklauso nuo priežasties. Esant dujų kaupimuisi ar virškinimo sutrikimams, taikoma mitybos korekcija, probiotikai, virškinimą gerinantys vaistai. Jei nustatomas ascitas, gali būti skiriami diuretikai (šlapimo išsiskyrimą skatinantys vaistai) ar atliekamas skysčio šalinimas. Esant navikams ar cistoms - taikomas chirurginis ar onkologinis gydymas. Jei priežastis hormoninė, pavyzdžiui, hipotiroidizmas ar menopauzė, skiriamas medikamentinis gydymas hormonų pusiausvyrai atstatyti. Svarbu nepamiršti, kad net ir atrodytų paprastas pilvo pūtimas, jeigu jis kartojasi ar nepraeina, yra signalas, kad reikia įvertinti vidaus organų veiklą.
Profilaktika
Norint sumažinti pilvo apimties didėjimo riziką, svarbu palaikyti sveiką gyvenimo būdą. Subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas vandens vartojimas padeda išvengti dujų kaupimosi ir skysčių susilaikymo. Taip pat verta vengti perteklinio druskos vartojimo, nes ji skatina vandens sulaikymą organizme.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui numesti svorio nuo pilvo: patarimai tėvams