Gyvūnų globos tarnybos atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje, rūpindamosi beglobiais gyvūnais, užtikrindamos jų gerovę ir ieškodamos jiems naujų namų. Tačiau šių organizacijų veikla dažnai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, didelį gyvūnų skaičių ir prieštaringus vertinimus. Šiame straipsnyje apžvelgiama gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ veikla, atsiliepimai apie ją ir iššūkiai, su kuriais susiduria ši organizacija.
„Nuaro“ veiklos tikslai ir istorija
Kaune įsikūrusios gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ veiklos tikslas - užtikrinti gyvūnų gerovę. Čia rūpinamasi gyvūnų sveikata, benamių gyvūnų priglaudimu ir naujų šeimininkų suradimu ar tiesiog pasimetusių augintinių grąžinimu šeimininkams. Daugelis „Nuarą“ pažįsta kaip beglobių gyvūnų globos įstaigą, tačiau įmonės istorija prasidėjo nuo dresavimo mokyklos ir veterinarijos klinikos.
„Nuaro“ globos namai atsirado su pačios klinikos įsteigimu - 1993 metais, kuomet baigiau veterinarijos akademiją. Pirmieji beglobiai gyvūnai atsirado natūraliai - žmonėms atnešus juos užmigdyti. Puikiai atsimenu pirmąjį savo globotinį, dėl kurio bene daugiausiai išliejau ašarų. Tai buvo rainas katinas, kurį ir pavadinome Rainiumi. Moteris jį atnešė į kliniką bulviniame maiše, padėjusi ant stalo pasakė, kad pavargo juo rūpintis ir jį šerti. Liepė jį užmigdyti. Taip ir liko katinas gyventi pas mane. Be abejonės, jis buvo agresyvus, jis nenorėjo bendrauti, sirgo įvairiomis ligomis.
Atsiliepimai apie „Nuaro“ veiklą
Apie „Nuaro“ veiklą sklando įvairūs atsiliepimai - nuo teigiamų, pabrėžiančių gyvūnų gelbėjimą ir priežiūrą, iki kritiškų, atkreipiančių dėmesį į laikymo sąlygas ir eutanazijos praktiką.
Buvusių darbuotojų atsiliepimai
Buvusi „Nuaro“ darbuotoja Neringa pasidalijo savo patirtimi apie darbą Alytaus „Nuare“. Anot jos, gyvūnų priežiūra prieglaudoje ją išgąsdino dar tuomet, kai ji tebuvo savanorė, tačiau tada ji nežinojo, kad baisiausia - priešaky. Netrukus Alytaus „Nuare“ savanoriaujanti moteris gavo pasiūlymą jame įsidarbinti, susipažino su būsimais bendradarbiais, kolegomis Renatu ir Rimante. Stebėdama, kaip vienas po kito be jokios priežasties yra migdomi sveiki gyvūnai ir negalėdama tam pasipriešinti, Neringa savo noru paliko įstaigą.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Neringa pasakojo, kad voljeruose patinai gyveno kartu su kalytėmis net ir rujos metu. Pamačiusi tai, kalytes atskyriau nuo patinų. Viena iš jų buvo susilaukusi šuniukų nuo kartu gyvenusio šuns. Taip pat visas maitinančias kalytes su jų mažyliais perkėliau į atskirą patalpą, kad jiems būtų ramiau ir patirtų kuo mažiau streso.
Moterį šokiravo ir tai, kad prieglaudoje esančios veterinarijos gydytojos Rūtos paprašius vaistų nuo kirminų, jai buvo pasakyta, kur jie sudėti. Vaistų nuo kirminų galiojimas buvo pasibaigęs 2011 m. Gydytoja atsakė - tyliai išmesk. Spintelėje visų buvusių vaistų galiojimo laikas buvo pasibaigęs. Alytaus „Nuare“ gyvūnai nebuvo gydomi, nors kai kuriems reikėjo veterinarinės apžiūros bei paskirto gydymo.
Anot Neringos, šunų migdymas prasidėjo gegužės 29 d. Gegužės 30 d., pasak jos, buvo užsakytas transportas iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, kur atliekamas negyvų gyvūnų utilizavimas. Už utilizavimo paslaugas sumoka savivaldybė pagal sudarytą sutartį.
Po ilgų dvejonių, moteris atvyko į darbą. Čia ji rado atvykusią veterinarijos gydytoją Rūtą, moters žodžiais, „ne gydyti, bet žudyti“. Ištikta šoko pasiėmiau savo daiktus ir, nė žodžio netarusi, išbėgau į lauką. Veterinarė dar paklausė, kur einu. Į mano klausimą „Kodėl užmigdėte šunis?“ buvo atsakyta: „Tavo reikalas yra valyti š***s ir tylėti. Be to, kažkas turi padaryti šį darbą tada, kai reikia“. Ji dar norėjo mane sustabdyti.
Neringa pateikė Alytaus VMVT prašymą, kad Alytaus „Nuaras“ būtų nuodugniai patikrintas. Dar prieš išgirsdama visas tyrimo išvadas, Neringa sulaukė skambučio su pirmuoju patvirtinimu - taip, teritorijoje esančioje duobėje rasti gyvūnų kūnai. Moteris prisipažįsta, kad net ir praėjus mėnesiui jai sunku su tuo kovoti ir atstatyti gerą savijautą - patirtis „Nuare“ ją sukrėtė ilgam.
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?
„Nuaro“ vadovės pozicija
Reaguodama į buvusios darbuotojos išsakytus nemalonius įspūdžius darbovietėje Alytuje, pirmiausia „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad beglobius gyvūnus „gamina“ ne „Nuaras“. „Tai mūsų įmonės didžiausia investicija Dzūkijos regione siekiant gerinti beglobių gyvūnų gerbūvį. Šiuo metu visuose „Nuaro“ padaliniuose glaudžiasi beveik 600 gyvūnų. Šis milžiniškas skaičius - tai mūsų visuomenės abejingumo, išprusimo stokos ir neatsakingumo atspindys.
Anot jos, 2017 m. į Alytaus regiono gyvūnų globos namus buvo patekę 376 gyvūnai, iš jų 248 padovanoti, 28 grąžinti savininkams. 41 gyvūnui (10,9 proc.) atlikta beskausmė eutanazija. Šią procedūrą atlieka tik kvalifikuotas veterinarijos gydytojas. „Gyvūnų globos namuose beskausmė eutanazija yra atliekama tik tiems gyvūnams, kurie yra nepagydomai sužaloti ar sergantys, labai seni ar jiems nustatoma nevaldoma agresija.
Darbuotoja Rimantė, kuri Neringai pasirodė žiauri ir netinkama darbui su gyvūnais, J. Gustaitienės teigimu yra viena pirmųjų ir aktyviausių prieglaudos savanorių, kuri yra neabejinga gyvūnams ir visada pasiruošusi jiems pagelbėti. Mūsų norai ir siekiai - kad beglobių gyvūnų skaičius globos namuose būtų kuo mažesnis, surandant jiems naujus namus. Tačiau, kad ir kiek naujų voljerų pastatytume, jie akimirksniu užsipildo naujais, likimo nuskriaustais keturkojais.
Labai liūdna, kad paskutiniu metu būtent gyvūnams negalime skirti viso dėmesio, nes esame nuolat tikrinami įvairių institucijų, teikiame informaciją žiniasklaidai ir tenka teisintis dėl nepagrįsto šmeižto kampanijos“, - prideda ji.
Paklausta, kodėl prieglaudoje beglobių gyvūnų populiacija reguliuojama atliekant eutanaziją, o ne kastruojant ir sterilizuojant beglobius, J. Gustaitienė kaltina tam nepalankią politiką. Alytuje, panašu, jog irgi bus skirta pinigų šiam humaniškam beglobių gyvūnų populiacijos reguliavimo būdui finansuoti“, - situaciją komentuoja ji. Gavau net įspėjimą, kad jei paleisiu kastruotą katę atgal - gausiu baudą. Tai buvo gal prieš 17-20 metų. Ne aš ir ne „Nuaras“ kaltas, kad politikai savo miestų biudžetuose vis neranda pinigų kastracijai.
Taip pat skaitykite: Nauja gyvūnų laikymo redakcija
VMVT patikrinimo rezultatai
Alytaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Romas Černius praneša, kad įvertinus prieglaudos patalpas ir turimus įrengimus, Alytaus „Nuarui“ 2018 m. gegužės 15 d. išduotas laikinas leidimas veiklai. Nuolatinis leidimas bus išduotas tuomet, kai įmonė pilnai aptvers teritoriją arba įrengs aptvertą šunų pasivaikščiojimo aikštelę. Šiuo metu šunys vedžiojami su pavadėliais“, - situaciją komentuoja jis.
Vis dėlto, jis pripažįsta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta keletas įstaigos veiklos trūkumų: pastebėta, kad prastai valomi gyvūnų boksai, trūksta higienos, gyvūnų maistas netvarkingai sumestas viename kambaryje su kitais daiktais. Paskutiniu metu Alytaus padalinys Rietavui pridavė 120 kilogramų gyvūnų kūnų. Mūsų galva, tai yra labai daug, tačiau prieglaudos darbuotojai sako, kad surenka kūnus ir nuo gatvių, kur suvažinėti būna“, - tyrimo išvadas komentuoja R. Černius.
Anot jo, prieglaudai taip pat trūksta pilnai įrengto veterinarijos gydytojų kabineto - dabartiniame trūksta plytelių, šaldytuvo. Dar viena problema - gyvūnai yra nesuženklinti. Tam, kad viskas būtų atliekama tvarkingai, būtina tvarkinga gyvūnų registracija žurnale“, - aiškina R. Černius. Anot jo, dėl šių priežasčių yra sudarytas specialus trūkumų šalinimo planas, o visi darbai yra vertinami VMVT inspektorių.
Alternatyvūs požiūriai į beglobių gyvūnų priežiūrą
Tuo metu Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė Loreta Bernotaitė pastebi, kad Lietuvoje aktyvėja beglobių, skriaudžiamų gyvūnų mylėtojų veikla - šiuo metu aktyviai siekiama, kad beglobių gyvūnų populiacija būtų mažinama juos kastruojant ir sterilizuojant, o ne atliekant eutanaziją. Seimas patvirtinęs įstatymą, kad beglobių gyvūnų populiacijos mažinimas turi būti vykdomas kastruojant, sterilizuojant, o ne naudojant eutanaziją. Tai daugelio metų išsivysčiusiose šalyse taikoma ir pasitvirtinusi praktika“, - aiškina L. Bernotaitė.
Vis dėlto, Alytaus beglobių gyvūnų priežiūros užtikrinimo grupės narė apgailestauja, kad Lietuvoje tokių pokyčių poreikis dar nėra suprantamas. Besidomintiems gyvūnais, buvo kartojama: „Ką tik atidavėme geriems žmonėms“. Pati pasiėmiau iš ten viena akimi aklą kalytę. Buvo atiduota be dovanojimo akto, be skiepų paso, be čipo.
Klaipėdos regiono „Nuaro“ situacija
Klaipėdos regiono gyvūnų globos namų administratorei Eglei Mulevičiūtei svyra rankos - prieglauda neturi sprendimo, ką daryti su daugiau nei šimtu keturkojų. Anot jos, normatyvai yra tokie, kad prieglaudoje galėtų likti tik kas ketvirtas augintinis - o kiti yra trūkumas, kurį „reikia išspręsti per dvi savaites“. Ji aiškina, kad „Nuaras“ veikia jau dvidešimtmetį, o Klaipėdoje esamoje vietoje - 8-erius metus.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko pavaduotojas Virgilijus Valantinas aiškino, kad gavus gyventojo skundą tarnyba turėjo reaguoti. Jei reikalavimai nebus įgyvendinti, gyvūnų prieglaudai gali būti skirtos baudos arba stabdoma jos veikla.
Jei praėjus dviem savaitėms VMVT priimtų griežčiausią sprendimą, prieglauda nebegalės tęsti veiklos. Jei gausime tik baudą, mes ją susimokėsime bet kokiu atveju, nesvarbu, kokio dydžio ji bus. Mes ją sumokėsime, nes mums mūsų gyvūnai yra svarbiau.
Kitos nuomonės ir skundai
„Nuaro“ direktorė Jurgita Gustaitienė sako, kad ir ji pati, ir darbuotojai nuolat internete aptinka melagingų pasisakymų, kuriais nepelnytai teisiama jos vadovaujama gyvūnų globos tarnyba. Žmonės netgi prikuria įvairių išgalvotų istorijų, kad tik paaštrintų situaciją. Tokie nepelnyti kaltinimai ne tik kenkia organizacijos įvaizdžiui, bet ir skaudina darbuotojus, kovojančius už gyvūnų gerovę.
2010 metų kovo 22 d. internetiniame portale „15min“ pasirodė straipsnis, kuriame nagrinėjama dar viena su „Nuaro“ šmeižtu susijusi istorija. Jame pasakojama moters, į šią tarnybą atvežusios rastą gyvūną, istorija. Be to, J. Gustaitienė sako, kad, jeigu būtų buvusi tik kritinė būklė, bet šuo jaunas, tai jis jokiu būdu nebūtų užmigdytas.
„Nuaro“ kaltinimas pelno siekimu ir savų interesų tenkimimu yra nepagrįstas ir sukeltas stiprios emocionės reakcijos. Žinoma, gyvūnų prieglaudoje gyvūnai nemiega ant pliušinių pagalvėlių, nelaka iš paauksuoto dubenėlio, tačiau jų laikymo sąlygos nėra nei baisios, nei netinkamos. Reikia tik džiaugtis užuot smerkus, kad žmonės turi tiek entuziazmo padėti likimo nuskriaustiems gyvūnams. Žinoma, būtų nuostabu, kad prie viso to prisidėtų ir kuo daugiau visuomenės narių.
Tačiau ji neturėtų stebėtis „Nuaro“ sprendimu, nes visų pirma, ji pasirašė dokumentą, kuriuo sutiko su eutanazijos galimybe. Antra, moteris turėtų suprasti, kad gyvūnas nebuvo numarintas be priežasties. Eutanazija šiuo atveju buvo humaniškiausias sprendimas, nes šuo jau vos ir ant kojų bepastovėjo - būklė buvo kritinė. Juk gyvūnų globos organizacija negali visiems padėti nemokamai.
„Nuaro“ veikla Kaune
Kauno miesto savivaldybė su gyvūnų globos tarnyba „Nuaras“ yra pasirašiusi sutartį dėl šių paslaugų: bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune. Kitaip sakant, radus sužeistą ar beglobį gyvūną kauniečiai turi teisę skambinti „Nuarui“, nesvarbu, ar tai būtų savaitgalis, ar darbo diena - jie turi jį priimti visą parą.
Susisiekus su gyvūnų globos tarnybos „Nuaras“ direktore Jurgita Gustaitiene, ji išdėstė kiek kitokią poziciją. Jeigu gyvūnas yra sužeistas, reikia kreiptis į gydyklą, nes gyvūnus Lietuvoje gydo veterinarijos gydytojai. Tada galime priimti tokį sprendimą, kad nereikia to ragelio kelti ir konsultacijos teikti“, - bėrė žodžius J. Gustaitienė. Priminus, kad šiuo atveju naktį niekas iš darbuotojų telefonu neatsiliepė ir paklausus, ar skambinti naktį į „Nuarą“ yra netinkamas sprendimas, J. Gustaitienė dar kartą pabrėžė, kad veterinarijos paslaugų naktį tarnyba nesuteikia.
Jei man skauda dantį, važiuoju pas odontologą, jei vargina odos problemos - pas dermatologą, jei radau sužeistą gyvūną ir noriu jam padėti, tada aš jį vežu į veterinarijos kliniką. Jeigu žmogus nori padėti, tai reikia padėti savo rankomis. Ar jis nori tai padaryti svetimomis? - klausė „Nuaro“ direktorė. Geri darbai kainuoja ir laiką.
Konfiskuotų gyvūnų aukcionai ir VMVT bei „Nuaro“ ryšiai
Prieš keletą metų nuaidėjus daugyklų skandalui VMVT konfiskavo daugiau nei 400 neteisėtai veisiamų ir žiauriomis sąlygomis laikomų mišrūnų šunų ir kačių, primenančių veislinius. Jau tuomet buvo atkreiptas dėmesys, kad nors teismine tvarka konfiskuoti gyvūnai tampa valstybės nuosavybe, nėra nustatytos aiškios tvarkos dėl gyvūnų perleidimo prieglaudoms, kurios beglobius prižiūri ir gydo ne už valstybės, bet žmonių paaukotas lėšas. Tokiu atveju prieglaudos būtų turėjusios dalyvauti aukcionuose ir be valstybės finansinės pagalbos prižiūrėtus, gydytus, luošus daugyklų gyvūnus iš valstybės išsipirkti.
Dauguma gyvūnų iš daugyklų yra tik panašūs į tam tikrą veislę, bet yra mišrūnai. Jie serga įvairiomis ligomis, dažnai būna apleisti, luoši, taip pat iki maksimumo dauginimui išnaudojamos kalės, kurias nevyriausybinės organizacijos turi gydyti negaudamos jokių valstybės lėšų. Tai kainuoja tūkstančius eurų, kuriuos aukoja neabejingi žmonės.
„Nuaro“ veikla ir iššūkiai
Kasdien VŠĮ „Nuaras“ savanoriai ir darbuotojai mato gyvūnų likimo dramas, jiems džiugu, kai gyvūnas sulaukia sėkmės ir randa naujus šeimininkus. Ar aplankys gyvūną geresnis likimas, priklauso nuo visų mūsų, nuo mūsų jautrumo ir širdies gerumo.
Gyvūnus irgi paliečia mados tendencijos. Tokių mados bangų pasekmės jau teko ne kartą stebėti. Kadaise nuo tokios mados bangos nukentėjo dobermanai, visai nesenai haskiai. Po populiarumo bangos atoslūgio šunys patenka į prieglaudas. Vaikydamiesi mados žmonės nepasidomi, kiek daug pastangų, laiko, o ir pinigų reikės tinkamai prižiūrėti ir auklėti haskį ar kitą populiarios veislės šunį. Su jais ir mums nėra lengva.
Analogiška situacija susiklostė ir su daugyklų skandalu, kai LR VMVT sprendimu, dalyvaujant policijos pareigūnams, savivaldybės atstovams į gyvūnų globos namus „Nuaras“ nuo 2020 m. rugsėjo mėn 4 d. pateko beveik 200 šunų iš šių rajonų daugyklų: Kretingos rajono (57 šunys), Klaipėdos rajono (3 šunys), Skuodo rajono (14 šunų), Tauragės rajono (6 šunys), Kauno rajono (81 šunys), Jonavos rajono (10 šunų), Raseinių rajono (3 šunys). Šie gyvūnai buvo laikomi baisiomis sąlygomis, buvo neprižiūrėti, kai kurie sunkiai sergantys, visi be išimties turintys elgesio ir psichologinių sutrikimų, gyvūnams reikėjo suteikti skubią pagalbą.
Šunų negalėjome nei dovanoti, nei perduoti laikinai globai ir, valstybinių institucijų nurodymu, privalėjome laikyti globos namuose ir jais tinkamai rūpintis. Pabrėžtina, kad ne visos savivaldybės prisidėjo prie minėtų gyvūnų išlaikymo. Pvz. Skuodo ir Tauragės rajono savivaldybės visiškai neskyrė lėšų, o Kretingos rajono savivaldybė skyrė tik už 14 dienų. Ant globos namų pečių užgulė sunki atsakomybės ir finansinė našta, nes gyvūnus reikia ne tik prižiūrėti ir šerti, bet daugumai jų reikalingas ilgas ir brangus gydymas, socializacija, dresūra, be to, tenka rengti įvairius dokumentus policijos, VMVT bei kitų institucijų prašymu.
Svarbu skaitytojams paaiškinti, jog nei viename teismo procese mūsų globos įstaiga Nuaras nebuvo įtraukta kaip proceso šalis, nors to prašėme. Kol nesibaigė teismo procesai ir neįsiteisėjo Teismo sprendimai, negalime kreiptis dėl išlaikymo išlaidų priteisimo iš jų savininkų, o ir savininkystė, kai kuriais atvejais yra įrodinėjama teismuose. Daugintojai visuomet atsako, jog jie neprašė šunų paimti ir kategoriškai atsisako apmokėti už jų išlaikymą ir gydymą. O įsiteisėjus Teismų sprendimams konfiskuoti gyvūnus, net ir prisiteisus iš buvusiųjų savininkų apmokėjimą už gyvūnų globos ir gydymo paslaugas, lieka labai maža tikimybė, jog išlaidos bus apmokėtos, nes dauguma jų neturi turto, oficialiai nedirba.
Finansiniai iššūkiai ir parama
Pats sunkiausias momentas yra visuomenės abejingumas, nesupratingumas ir nesiklausymas. Be jokios abejonės ir finansinis klausimas. Net jeigu ir stengtumėmės gelbėti gyvūnus iš visos širdies, negalime pasamdyti gydytojo, kito specialisto ir jam nemokėti atlyginimo ar nuvažiuoti ištraukti į upę įkritusio kačiuko, neturėdami kuro automobilyje.
Pasirūpinkite, kad 1,2 procentai nuo valstybei sumokėto pajamų mokesčio būtų panaudoti prasmingai. Skirkite savo gerumą - paaukokite 1,2% VšĮ „Nuaro fondas“ ir suteikite beglobiui gyvūnui antrą šansą.
VŠĮ Nuaro fondas jūsų paaukotus pinigus naudoja tik beglobiams gyvūnams - neturime samdomų darbuotojų, neperkame automobilių, neturime kitų nesusijusių išlaidų. Paaukoti pinigai išleidžiami sunkiai sužalotų, partrenktų, nuskriaustų šunų ir kačių gydymui, reabilitacijai, gerovės užtikrinimui, kastracijai.
2024 metais planuojame aktyviau prisidėti prie PSP kačių ausų erkių gydymo, vakcinacijos, dehelmintizacijos, o taip pat senjorų laikomų Nuaro prieglaudoje išlaikymo, gydymo ir kt. Paskirti savo GPM dalį galite iki gegužės 2 dienos. Prašymai Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiami tik elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Ši parama Jums nieko nekainuos todėl, kad deklaruodami pajamas kasmet paramai galite skirti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Teigiamos patirtys
Per praėjusius metus „Nuaras“ į naujus namus išleido 2000 gyvūnų. Tai milžiniškas skaičius. Daugelis jų išgydyti, išslaugyti, ant rankų išnešioti, todėl į naujus namus palydimi su džiaugsmo ašara ir virpesiu širdyje. Turime subūrę stiprią komandą, kuri savo turimų žinių ir profesionalumo dėka mažiausiomis sąnaudomis padaro daug svarbių darbų.
Vilniaus, Kauno gyventojų supratingumas, manyčiau, yra bene didžiausias. Vilniečiui, kauniečiui nėra gėda priglausti seną, luošą, aklą šuniuką ar kačiuką ir dažnai tampa netgi prestižo reikalu. Dabar jis gyvena Vilniuje su žinomu muzikos mokytoju ir, neabejoju, kad gyvena laimingą gyvenimą. Papasakojau apie asmeninį išgyvenimą dėl žmogaus nuskriausto gyvūno. Tokių emocionalių išgyvenimų ir skaudžių, o dažnai ir laimingų istorijų nutinka vos ne kasdien.
Lietuvoje situacija yra nebloga, tikrai daug dėmesio skiriame gyvūnų globai. Dar yra išlikę kai kurios senos nuostatos, tačiau kuo toliau, tuo rečiau išgirstu, kad šunį įsigyja tam, kad jis saugotų namus. Šiuo metu gyvūną įsigyja todėl, kad reikia draugo.