Įvadas
2012 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naujos redakcijos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą. Šis įstatymas atnaujino gyvūnų gerovės ir apsaugos teisinį reguliavimą Lietuvoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi naujojo įstatymo pakeitimai ir jų reikšmė.
Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globa
Vienas iš svarbiausių naujojo įstatymo pakeitimų - savivaldybių įpareigojimas organizuoti bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų globą savo teritorijose. Tai reiškia, kad savivaldybės privalo užtikrinti, kad benamiai gyvūnai būtų sugaunami, prižiūrimi ir, jei įmanoma, surandami nauji šeimininkai.
Žiaurus elgesys su gyvūnais
Įstatyme nustatyti veiksmai, kurie laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu, siekiant apsaugoti gyvūnus nuo žiauraus elgesio. Taip pat nustatyti veiksmai, kurie nebus laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu bei leistini gyvūno nugaišinimo atvejai ir būdai. Tai padeda užtikrinti, kad gyvūnai būtų elgiamasi humaniškai ir atsakingai.
Kovinių ir pavojingų šunų reguliavimas
Naujasis įstatymas išsamiai reglamentuoja kovinių ir pavojingų šunų įvežimo, laikymo, veisimo, ženklinimo, registravimo ir prekybos reikalavimus. Tai padeda užtikrinti visuomenės saugumą ir gyvūnų gerovę.
Gyvūnų augintinių veisimas
Siekiant skatinti tikslingą ir planuotą gyvūnų augintinių veisimą, įstatyme nustatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Gyvūnų augintinių laikytojams nustatyta pareiga užtikrinti, kad jų augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, jeigu jie užtikrina šių gyvūnų jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi patys.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų apsaugos įstatymo analizė
Diskusijos ir nesutarimai
Įstatymo svarstymo metu kilo nemažai diskusijų ir nesutarimų. Seimo narė Agnė Zuokienė pateikė siūlymų, kurie, pasak kritikų, turėtų būti reglamentuojami gyvūnų laikymo taisyklėse, o ne įstatyme. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasisakė prieš esamą šunų skirstymą į pavojingus ir nepavojingus. Lietuvos kinologų draugijos (LKD) prezidentės, įstatymo rengimo grupės narės Ramunės Kazlauskaitės nuomone, naujasis įstatymas gali sudaryti prielaidas beglobių gyvūnų gausėjimui.
Kazlauskaitė atkreipė dėmesį į tai, kad jau užregistruoti „pavojingų“ veislių šunys galės likti daugiabučiuose, tačiau ne visi savininkai yra užregistravę savo šunis ir gavę leidimus juos laikyti. Ji teigė, kad tai gali paskatinti žmones neberegistruoti pavojingų šunų, kol jų niekas neprivers.
Seimas atmetė siūlymą įvesti privalomą šunų, kačių ir šeškų ženklinimą mikroschemomis nuo 2014 metų. Konservatorių atstovai Danutė Bekintienė ir Jonas Šimėnas bandė įvesti pataisą, pagal kurią norintieji laikyti šunį daugiabutyje turėtų gauti raštišką kaimynų daugumos sutikimą.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Taip pat skaitykite: Globos namų atsiliepimai: pagalba ar žiaurumas?