Lietuvių vaikų literatūra turi turtingą istoriją, kuri prasidėjo nuo tautosakos ir tęsiasi iki šių dienų. Šiame straipsnyje apžvelgsime žymiausius lietuvių vaikų poetus, jų kūrybą ir įtaką vaikų literatūrai Lietuvoje.
Tautosaka - Lietuvių Literatūros Vaikams Šaltinis
Lietuvių literatūros ištakos glūdi tautosakoje. Iki rašytinės literatūros atsiradimo, tautosakos žanrai, tokie kaip dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai ir garsažodžiai, buvo svarbus vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikų ir vaikų sukurta lietuvių tautosaka buvo surinkta ir išleista įvairių autorių rinkiniuose.
Žymiausi tautosakos rinkiniai:
- S. Daukanto „Pasakos masių“ (išleista pavadinimu „Žemaičių pasakos“).
- J. Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos“.
- Z. Slaviūno „Maži piemenėliai, didi vargdienėliai“.
- L. Saukos „Šepetys repetys“.
- K. Grigo „Menu mįslę keturgyslę“.
- P. Jokimaitienės-Aukštikalnytės „Vaikų dainos“.
- B. Kerbelytės stebuklinės pasakos „Gyvasis vanduo“.
Rašytinės Literatūros Vaikams Pradžia
Rašytinė literatūra vaikams Lietuvoje atsirado iš religinių raštų. Elementoriuje „Mokslas skaytima rašto lękiško del mažu vaykialu“ buvo išspausdintas pirmasis religinis eilėraštis „Kaledaytis del mažu vaykielu“. K. Vizgirda parengė pirmąją knygą vaikams su paveikslėliais. J. Šulcas išleido pirmąją pasaulietinio turinio knygą lietuvių kalba - „Ezopo pasakėčios“. S. Daukantas išleido elementorių „Abeciela lijtuviu, kalnienų ir žiamajtių kalbos“, kuriame įtraukė smulkiosios tautosakos elementų.
Pasaulietinės Vaikų Literatūros Formavimasis
Pasaulietinė vaikų literatūra pradėjo formuotis XIX amžiuje. Ji buvo didaktinės krypties. Didaktinės literatūros pradininkas M. Valančius sukūrė išraiškingų portretų, dialogų, humoristinių situacijų. P. Mašiotas suformulavo esminius reikalavimus vaikų literatūrai: estetinė kūrinio vertė, pažintinis, dorovinis pradas ir aukšta kalbos kultūra.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Vaikų Literatūra Tarpukario Lietuvoje
XX amžiaus 4-ame dešimtmetyje vaikų literatūra nuo didaktikos krypo į psichologizmą. Vaizduotas vaiko veržimasis į fantazijos ir nuotykių pasaulį. Eilėraščiuose atsirado modernizmo poetikos elementų. Ištobulinta silabotoninė eilėraščių forma. Išleistos pirmosios nuotykių apysakos. Prozoje atkuriami vaikystės įspūdžiai, vaiko sieloje ieškoma humanistinių idealų.
Vaikų Literatūra Okupacijos Metais
SSRS okupacijos laikotarpiu Lietuvoje kurta literatūra vaikams turėjo prievarta primestą kitą vertybių sistemą, pagrįstą komunistine ideologija. Rašytojai privalėjo atsisakyti tautinės vaikų literatūros tradicijos ir priimti svetimą tautos ir pasaulio vaizdavimo sampratą. Atšilimo laikotarpiu (1956-1959) vaikų literatūroje ėmė formuotis metaforinis realizmas. Pasirodė stilizuotų lietuvių liaudies pasakų rinkinių. Atsinaujinusioje vaikų literatūroje mažėjo politinės retorikos, kito kūrinių tematika, gilėjo problematika, plėtėsi žanrai ir meninė raiška.
Žymiausi Vaikų Poetai ir Jų Kūryba
- Kostas Kubilinskas: K. Kubilinskas (Pumpurėliai 1956, Su žilvičio dūdele 1957 21987, Stovi pasakų namelis 1957 31985, Varlė karalienė 1962 42004, pjesės pasakos Strakaliukas ir Makaliukas 1958 21986, Vėjo botagėlis, Molio Motiejukas, abi išleistos ir pastatytos 1963)
- Justinas Marcinkevičius: Just. Marcinkevičius eilėraščių rinkinys Utititi, šalta 1969 21998, poemėlės Grybų karas 1958 72004, Greitoji pagalba 1968 32001.
- Anzelmas Matutis: A. Matutis (gamtos poemėlės Girios televizorius 1973 21979, Drevinukas 1974)
- Martynas Vainilaitis: M. Vainilaitis (eiliuota pasaka Ežio namas 1967 42002, eilėraščių rinkinys Mano volungėlė 1975 42002).
- Violeta Palčinskaitė: V. Palčinskaitės kūrybai būdinga išraiškingų kaukių veidais personifikuotas daiktų pasaulis (eilėraščių rinktinė Namai namučiai 1977 21984).
- Ramutė Skučaitė: R. Skučaitės eilėraščių rinkiniai Kiškių troleibusai 1970, Susiradom smuiko raktą 1980).
- Sigitas Geda: S. Geda sukūrė simbolišką pasakų personažą bernaitį žygūną Nieką - kosmoso, vandenynų, žemės, civilizacijos ir kultūros kūrėją (eilėraščių rinkiniai Užmigę žirgeliai 1970, Baltojo Nieko dainelės 1977, Mėlynas autobusiukas 1980).
- Vytautas Tamulaitis: Žymus lietuvių vaikų literatūros prozininkas, poetas, literatūros kritikas bei periodinių leidinių redaktorius.
- Juozas Erlickas: J. Erlicko knygos (eilėraščių knygos Bilietas iš dangaus 1990, Bobutė iš Paryžiaus 1995); jo kūrybai būdinga pašaipa, satyra.
Kiti poetai, rašę vaikams: P. Širvys, A. Baltakis, Jonas Lapašinskas, Eduardas Selelionis, V. Rudokas, V. Giedra, J. Nekrošius, R. Girkontaitė, V. Skripka, A. Karosaitė ir kiti.
Vaikų Literatūra Atgavus Nepriklausomybę
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsirado komercinės verstinės literatūros vaikams ir primityviai parašytų originalių knygelių. Vaikų poeziją atnaujino R. Skučaitė. Nusistovėjusioje tradicinėje vaikų poezijoje neįprastos buvo J. Erlicko knygos.
Šiuolaikinė Vaikų Literatūra
Šiuolaikinėje Lietuvoje jaučiamas didžiulis lietuvių autorių knygų vaikams pakilimas. Leidžiamos gražios, įdomios, išskirtinės, iliustruotos, eiliuotos knygos, kalbančios socialinėmis temomis. Vaikų rašytojos Evelinos Daciūtės eilėraščiai patinka 3-8 metų vaikams.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Projektas „Knygiukai į pagalbą vaikams“
Šis projektas suteikia galimybę vaikams nemokamai parsisiųsti knygeles, kurios padeda įveikti sunkų etapą skaitant žinomų autorių sukurtas istorijas. Prie projekto prisijungė virš penkiasdešimt iliustruotojų ir rašytojų.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"