Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Deja, dažnai nėštumą apkartina miego sutrikimai, ypač nemiga, kuri gali pasireikšti bet kuriame trimestre, tačiau dažniausiai vargina pirmąjį ir trečiąjį. JAV nėštumo asociacijos duomenimis, nemiga kamuoja net 78 proc. nėščiųjų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime nemigos priežastis, galimą melatonino vartojimą nėštumo metu, jo šalutinius poveikius ir kitas miego gerinimo strategijas.
Nėštumo nemigos priežastys ir pasekmės
Nėštumo metu miegą gali trikdyti įvairūs veiksniai:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu padidėjęs estrogenų ir progesterono kiekis gali sukelti miego sutrikimus.
- Fiziologiniai pokyčiai: Augantis pilvas, nugaros skausmai, padažnėjęs šlapinimasis, rėmuo ir vaisiaus judesiai gali trukdyti patogiai išsimiegoti.
- Psichologiniai veiksniai: Nerimas dėl nėštumo eigos, būsimo gimdymo ir motinystės taip pat gali sukelti nemigą.
- Miego higienos įpročiai: Netinkama miego rutina, ekranų naudojimas prieš miegą ir nereguliarus miego grafikas gali paūminti nemigą.
- Medicininės būklės: Neramių kojų sindromas (NKS), miego apnėja ir kitos medicininės būklės taip pat gali prisidėti prie miego sutrikimų.
Bloga miego kokybė nėštumo metu gali turėti neigiamų pasekmių tiek motinai, tiek vaisiui. Tai gali padidinti:
- Gestacinio diabeto riziką.
- Aukštą kraujo spaudimą ir preeklampsiją.
- Priešlaikinio gimdymo riziką.
- Cezario pjūvio tikimybę.
- Pogimdyvinės depresijos riziką.
- Vaisiaus augimo sulėtėjimą.
- Didesnį naujagimio svorį.
Melatoninas ir jo vaidmuo nėštumo metu
Melatoninas yra natūralus hormonas, gaminamas smegenyse esančios epifizės liaukos, kuris reguliuoja miego ir budrumo ciklą. Nėštumo metu melatoninas atlieka svarbų vaidmenį vaisiaus vystymuisi ir apsaugai nuo oksidacinio streso. Taip pat žinoma, kad nėštumo metu melatoninas daro įtaką vaisiaus lytiniam brendimui ir padidėjusiai endogeninio melatonino sekrecijai. Melatoninas taip pat gaminamas ir placentoje. Jis apsaugo nuo molekulinių pažeidimų bei ląstelių disfunkcijos, išsivystančios dėl oksidacinio streso.
Egzogeninio melatonino vartojimas nėštumo metu: tyrimų apžvalga
Apie egzogeninio melatonino vartojimą nėštumo metu yra nedaug duomenų. Tyrimai, analizuojantys melatonino poveikį naujagimiams, yra atlikti su pelėmis. Jų rezultatai prieštaringi. Kai kurie rodo, kad melatoninas veikia neuroprotekciškai esant toksinų poveikiui, kiti rodo reprodukcinių hormonų sekrecijos ir cirkadinio ritmo po gimdymo sutrikimą [62-64].Anksčiau dėl saugumo duomenų trūkumo melatonino papildų buvo nerekomenduojama vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims. Tačiau yra tam tikrų požymių, kad melatoninas gali būti naudingas abiem šiais etapais. Todėl labai svarbu, kad šios moterys konsultuotųsi su sveikatos priežiūros specialistu, kuris supranta individualius paciento poreikius. Prieš pradėdami vartoti melatonino papildus, pirmiausia pasitarkite su gydytoju, ypač jei turite kokių nors sveikatos sutrikimų arba vartojate kitus vaistus. Be recepto parduodami melatonino papildai labai skiriasi pagal juose esantį melatonino kiekį.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Galimas melatonino šalutinis poveikis
Nors melatoninas paprastai laikomas saugiu papildu trumpalaikiam vartojimui suaugusiesiems, svarbu žinoti galimą šalutinį poveikį:
- Dažniausi šalutiniai poveikiai: galvos skausmas, svaigulys, pykinimas ir mieguistumas dieną.
- Retesni šalutiniai poveikiai: ryškūs sapnai ar košmarai, nuotaikos pokyčiai, skrandžio spazmai ir retais atvejais padidėjusi kritimo ar traukulių rizika.
- Sąveika su vaistais: Melatoninas gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, tokiais kaip antidepresantai, antipsichoziniai vaistai ir kraują skystinantys vaistai.
- Poveikis kraujospūdžiui: Melatoninas gali turėti įtakos kraujospūdžio reguliavimui, todėl asmenys, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, turėtų būti atsargūs.
Atsargumo priemonės vartojant melatoniną
- Pasitarkite su gydytoju: Prieš vartojant melatoniną nėštumo metu, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris įvertins galimą riziką ir naudą.
- Laikykitės dozavimo nurodymų: Svarbu laikytis gydytojo rekomenduojamos dozės ir vartojimo laiko. Melatoninas paprastai vartojamas vakare prieš miegą.
- Stebėkite šalutinius poveikius: Jei pasireiškia bet koks šalutinis poveikis, nutraukite melatonino vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
- Venkite alkoholio: Vartojant melatoniną, rekomenduojama vengti alkoholio, nes jis gali sustiprinti šalutinį poveikį ir trukdyti melatonino veiksmingumui.
Alternatyvūs miego gerinimo būdai nėštumo metu
Be melatonino, yra daugybė kitų būdų, kaip pagerinti miegą nėštumo metu:
- Miego higiena:
- Laikykitės reguliaraus miego grafiko, eidami miegoti ir keldamiesi tuo pačiu metu kiekvieną dieną.
- Sukurkite atpalaiduojančią miego rutiną, pavyzdžiui, šiltą vonią, knygos skaitymą ar meditaciją.
- Užtikrinkite, kad miegamajame būtų tamsu, tylu ir vėsu.
- Venkite ekranų (telefonų, planšetinių kompiuterių, televizorių) naudojimo bent 1-2 valandas prieš miegą.
- Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą, ypač vakare.
- Reguliariai mankštinkitės, bet ne prieš pat miegą. Nėščiosioms rekomenduojama kasdien pasportuoti bent po 30 min.
- Mityba:
- Venkite sunkaus ir aštraus maisto prieš miegą.
- Paskutinį kartą sočiai pavalgyti reikėtų iki numatomo miego laiko likus bent 3 val.
- Jei vargina rėmuo, miegokite ant kairiojo šono ir šiek tiek pakelkite lovos galvūgalį.
- Patogi miego padėtis:
- Miegokite ant šono, geriausiai ant kairiojo, kad sumažintumėte spaudimą apatinei tuščiajai venai.
- Naudokite nėštumo pagalvę, kad palaikytumėte pilvą ir nugarą.
- Atsipalaidavimo technikos:
- Meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą.
- Klausykitės ramios muzikos arba „baltojo triukšmo“.
- Medicininė pagalba:
- Jei nemiga tęsiasi ilgą laiką, kreipkitės į gydytoją, kuris gali rekomenduoti saugius ir veiksmingus gydymo būdus.
- Aptarkite galimas medicinines priežastis, tokias kaip NKS ar miego apnėja, ir gaukite tinkamą gydymą.
Kiti vaistai
Nėščiosioms pasireiškusių miego sutrikimų gydymo tikslai yra skatinti atkuriamąjį miegą ir atkurti jo teikiamą naudą tiek motinai, tiek vaisiui. Vaisiui įtaką daro bet kokie motinos nėštumo metu vartojami vaistai. Skiriant bet kokį medikamentą miego kokybei pagerinti nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šio vaisto riziką bei naudą motinai ir vaisiui [15]. Toliau aptariami farmakologiniai preparatai ir jų poveikis perinataliniu laikotarpiu, atsižvelgiant į miego sutrikimus, kuriems jie skirti gydyti.
Pirminės ir antrinės nemigos gydymas
Benzodiazepinai veikia limbinį, gumburo, pagumburio centrinės nervų sistemos lygius ir didina gama aminosviesto rūgšties (GABA) neurotransmisiją. Jie veikia per moduliacinę GABAA receptorių komplekso vietą ir sukelia raminamąjį, anksiolitinį, antiepilepsinį poveikį. Benzodiazepinai dažniausiai naudojami nemigai, nerimui ir traukuliams gydyti [16, 17]. Nors šie medikamentai tinkamesni trumpalaikiam nemigos ir nerimo gydymui, tačiau yra nemažai pacientų, vartojančių juos ilgą laiką. Nustatyta, kad tai yra susiję su didele priklausomybės, abstinencijos, mieguistumo, pažintinių funkcijų sutrikimo, griuvimų ir lūžių rizika [18, 19]. Benzodiazepinai lengvai pereina placentą ir patenka į vaisiaus audinius, tačiau tyrimai rodo, kad benzodiazepinai nėra teratogeniški [21, 22]. Ankstyvieji atvejo ir kontrolės tyrimai parodė padidėjusį lūpos ar gomurio nesuaugimo dažnį vartojant benzodiazepinus, tačiau šios išvados nebuvo patvirtintos vėlesniuose tyrimuose [21, 23-27]. Vis dėlto yra įrodymų, kad benzodiazepinai gali padidinti priešlaikinio gimimo ir mažesnio gimdymo svorio riziką [28].
Vaistams, priklausantiems hipnotinių benzodiazepino receptorių agonistų (HBRA) klasei, dar vadinamiems Z vaistais, priskiriamas imidazopiridino zolpidemas, pirazolo ir pirimidino zaleplonas, ciklopirolonai, zopiklonas ir eszopiklonas. HBRA - šiuo metu pasaulyje dažniausiai skiriami migdomieji vaistai, įskaitant ir nėščias moteris. Nors chemiškai nesusiję su benzodiazepinais, jie yra GABAA receptorių agonistai, trumpinantys užmigimo laiką, gerinantys miego kokybę. Manoma, kad jie tik minimaliai sutrikdo miego architektūrą [29, 30]. Dažniausi su šios grupės vaistais siejami nepageidaujami reiškiniai yra atminties sutrikimai, nuovargis dieną, haliucinacijos, fiziologinė priklausomybė ir kt. [31, 32]. HBRA, kaip ir benzodiazepinai, pereina placentos barjerą [33, 34]. Teigiama, kad HBRA, vartojami įprastomis terapinėmis dozėmis, nedidina įgimtųjų apsigimimų rizikos [28, 34-37]. Vis dėlto yra ištirtas atvejis, kai vartojant dideles zolpidemo dozes pirmąjį nėštumo trimestrą, išsivystė nervinio vamzdelio defektai [38]. Nustatyta, kad HBRA gali padidinti priešlaikinio gimimo tikimybę, yra susiję su mažesnio gimimo svorio naujagimiais. Tiesa, šie duomenys buvo nustatyti nedidelės imties tyrimuose [34, 39].
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Manoma, kad, nepriklausomai nuo klasės, visi šiuo metu rinkoje esantys antidepresantai veikia moduliuodami monoamino neurotransmiterius, serotoniną, norepinefriną, dopaminą ir taip gydo depresiją bei nerimą. Dėl kai kurių antidepresantų sedacinio poveikio šios grupės vaistai neretai skiriami nemigai gydyti nėštumo metu. Dažniausiai skiriami tricikliai antidepresantai (TCA), piperazinoazepinas (mirtazapinas), serotonino-2 receptorių antagonistai ir serotonino reabsorbcijos inhibitorius, trazodonas [40]. Doksepinas ir amitriptilinas yra TCA, kurie mažomis dozėmis dažniausiai naudojami sutrikus miegui. Manoma, kad jų hipnotinis poveikis yra susijęs su jų antihistaminerginėmis savybėmis. TCA nepageidaujami reiškiniai yra sumišimas, vidurių užkietėjimas, sutrikusi rega, svorio priaugimas, tachikardija, širdies aritmijos, o perdozavus - mirtis. Suaugusieji paprastai gerai toleruoja mažą doksepino dozę, skiriamą nemigai gydyti [41]. Medikai, gydantys depresiją kartu su nemiga ir blogu apetitu, dažnai naudojasi pagrindiniais nepageidaujamais mirtazapino reiškiniais - mieguistumu, apetito ir svorio didinimu [42]. Trazodonas, kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip antidepresantas, dabar beveik išimtinai naudojamas nemigai gydyti. Dažniausiai jis yra gerai toleruojamas, gerina miego kokybę ir sutrumpina užmigimo laiką [43, 44].
Tyrimuose nepastebėta ryšio tarp antidepresantų vartojimo perinataliniu laikotarpiu ir padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos [45, 46]. Nustatyta šiek tiek padidėjusi mažo svorio naujagimio ir priešlaikinio gimdymo tikimybė, tačiau tyrimų rezultatus galėjo paveikti pagrindinė liga [46, 47]. Tyrimų duomenimis, vartojant antidepresantus vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu, nedaug padidėja kvėpavimo takų simptomų, įskaitant nuolatinę naujagimio plautinę hipertenziją, rizika, tačiau absoliuti rizika yra labai maža [46, 48]. Sisteminėje mirtazapino vartojimo nėščioms moterims apžvalgoje nustatyta, kad gali padidėti savaiminio aborto rizika, tačiau šie rezultatai galėjo būti susiję su pagrindine liga. Nebuvo nustatyta jokio ryšio tarp prenatalinio mirtazapino vartojimo ir įgimtųjų apsigimimų [49].
Antidepresantų vartojimas nėštumo metu siejamas su neigiamu neurofiziologiniu poveikiu naujagimiams (dirglumu, drebuliu, nervingumu, miego sutrikimais), žinomu kaip naujagimių adaptacijos sindromas, tačiau šie simptomai paprastai būna trumpalaikiai [51, 52]. Pastebėtas papildomas neurologinis poveikis naujagimiams - neįprasti bendrieji judesiai, tačiau šiuos rezultatus reikia vertinti itin atsargiai, nes daugelio tų pačių tyrimų metu motinoms buvo pasireiškusi ir negydoma depresija [51, 53].
Antipsichoziniai vaistai pirmiausia veikia kaip dopamino receptorių antagonistai. Pirmosios kartos antipsichoziniai vaistai (pasižymintys D2 receptorių slopinimu) veikia iš esmės vienodai (skiriasi stiprumas). Antros kartos antipsichoziniai vaistai neturi tokio vienodo poveikio ir pasižymi serotonino receptorius slopinančiu poveikiu. Antipsichozinių vaistų vartojimas nemigai gydyti tapo dažnu reiškiniu, tačiau dėl nepageidaujamų reiškinių nėščiosios neturėtų jų vartoti (jei pagrindinė indikacija yra nemiga). Daugelio antipsichozinių vaistų raminamasis poveikis gali būti naudingas gydant psichozę ir nuotaikos sutrikimus. Sedaciniu poveikiu pasižymintys antros kartos antipsichoziniai vaistai yra klozapinas, olanzapinas, kvetiapinas ir risperidonas. Olanzapinas ir klozapinas dėl skirtingo prisijungimo prie baltymų lygio prasiskverbia pro placentą greičiau nei kvetiapinas ir risperidonas. In vivo atliktų tyrimų metu nustatyta, kad antipsichozinių vaistų koncentracija motinos kraujyje sumažėja trečiąjį nėštumo trimestrą [54].
Naujausi antros kartos antipsichozinių vaistų tyrimai įrodė, kad šiuos vaistus galima vartoti perinataliniu laikotarpiu. Nenustatyta jokio ryšio su įgimtaisiais apsigimimais ar gestaciniu diabetu [55-57]. Sørensen ir kolegų atliktame tyrime nenustatyta, kad nėščioms moterims, kurios vartojo ir vėliau nutraukė antipsichotinių vaistų vartojimą, padidėtų spontaninio aborto išsivystymo rizika, tačiau tai buvo susiję su negyvagimių rizikos padidėjimu (1,2 proc., palyginti su 0,6 proc.) [58]. JAV federalinė vaistų administracija 2011 metais paskelbė įspėjimą apie šią vaistų klasę dėl sukeliamų abstinencijos ir ekstrapiramidinių simptomų naujagimiams [59].
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Difenhidraminas ir hidroksizinas yra plačiai vartojami nėštumo metu, tačiau atlikta nedaug šių vaistų saugumo profilio žmonėms tyrimų. Khazaie ir kolegų tyrimas įvertino nemigos gydymo antihistamininiais vaistais trečiojo nėštumo trimestro metu poveikį miegui ir depresijos po gimdymo simptomams. Šiame tyrime dalyvavo 54 nėščiosios, kurioms atsitiktine tvarka buvo paskirta trazodono 50 mg/p., difenhidramino 25 mg/d. arba gydymas placebu [50]. Trazodonas ir difenhidraminas labai pagerino miego trukmę, miego efektyvumą, palyginti su placebu. Abu vaistai sumažino depresijos simptomus. Doksilamino yra daugelyje nereceptinių miego gerinimo priemonių.Einarsonas su kolegomis palygino 53 nėščias moteris, vartojančias hidroksiziną, su 23 moterimis, vartojančiomis cetiriziną, ir kontroline grupe, tačiau nenustatė reikšmingų skirtumų tarp savaiminio, terapinio abortų ar negyvagimių gimimo rizikos [65]. 2005 metais buvo pranešta apie naujagimio abstinencijos sindromo pasireiškimo atvejį, siejamą su hidroksizino vartojimu (150 mg/d.) [66]. Izraelio teratogeninių veiksnių informacijos tarnyba stebėjo 37 nėščiąsias, vartojančias hidroksiziną, ir nenustatė padidėjusios įgimtųjų apsigimimų rizikos [67]. Li ir kolegų atliktame tyrimas nenustatyta reikšmingų difenhidramino ir doksilamino sąsajų su įgimtaisiais apsigimimais [68]. Kitas tyrimas nustatė galimą difenhidramino, doksilamino ir apsigimimų ryšį, tačiau buvo sukritikuotas dėl šališkumo ir santykinai mažos imties [70].
NKS gydymas
Dopamino agonistai, įskaitant pramipeksolį, ropinirolį ir rotigotiną, yra laikomi pirmojo pasirinkimo vaistais gydant NKS nesilaukiančioms moterims ir suaugusiems pacientams. Karbidopa-levodopa gali būti naudojamas NKS simptomams malšinti, tais atvejais, kai simptomai pasireiškia su pertraukomis vakarais, prieš miegą, prabudus naktį arba yra susiję su specifine veikla, pavyzdžiui, ilgai trunkančiu važiavimu automobiliu [71]. Dopamino agonistai, tokie kaip bromokriptinas, kabergolinas ir pergolidas neturėtų būti naudojami NKS gydyti, nes jie siejami su širdies vožtuvų fibroze ir kitomis fibrozinėmis reakcijomis [72, 73]. Dažniausi dopamino agonistų nepageidaujami reiškiniai yra pykinimas ir galvos svaigimas (kurie paprastai išnyksta per 10-14 dienų), rečiau - nosies užgulimas, vidurių užkietėjimas, nemiga ir kojų edema (grįžtami, nutraukus gydymą). Vartojant didesnes dozes, gali išsivystyti hipersomnija [71]. Gydymą ribojančios nepageidaujamos reakcijos - NKS simptomų pablogėjimas anksčiau dieną, po vakarinės vaistų dozės, impulsų kontrolės sutrikimai ir kt. [74, 75].
Literatūros apie farmakologinį NKS gydymą nėštumo metu yra nedaug, todėl buvo suburta 9 ekspertų tarptautinė darbo grupė, kurios tikslas parengti NKS diagnozavimo ir gydymo nėštumo ir žindymo metu gaires [76]. Ši ekspertų grupė 2015 metais pateikė perinatalinio NKS nefarmakologinio (geležies papildymo) ir farmakologinio gydymo rekomendacijas. Kaip ir kalbant apie kitus vaistus, darbo grupė reikalavo įvertinti dopamino agonistų vartojimo gydant NKS nėštumo metu rizikos ir naudos santykį [76]. Nors yra daugiau įrodymų apie neskalsių dopamino agonistų veiksmingumą gydant NKS, palyginti su karbidopa-levodopa, tačiau daugiau saugumo duomenų yra apie karbidopa-levodopa vartojimą nėštumo metu [76]. Registruoti 38 karbidopa-levodopos vartojimo malšinant NKS simptomus nėštumo metu atvejai ir didelės malformacijos ar kiti nepageidaujami reiškiniai nebuvo nustatyti [77]. Dėl galimo neigiamo poveikio kaulų vystymuisi derėtų vengti levodopos ir benserazido derinio [76]. Kadangi duomenų apie neskalsių dopamino agonistų saugumą nėštumo metu yra nedaug, ekspertų darbo grupė įvertino šiuos vaistus kaip turinčius nepakankamai įrodymų, kad būtų galima priimti sprendimą [76]. Darbo grupės rekomendacijose nurodyta vengti skalsių dopamino agonistų NKS nėštumo metu gydyti, atsižvelgiant į jų fibrozinių reakcijų potencialą [76, 78].
Narkolepsijos gydymas
Nors stimuliantai naudojami perinataliniams miego sutrikimams gydyti, tačiau jie nebuvo sistemingai ištirti. Danijoje atliktame tyrime, kuriame dalyvavo 480 moterų, nėštumo metu vartojusių metilfenidatą, modafinilą ar atomoksetiną, nustatyta dvigubai didesnė sukeltų abortų ir persileidimų rizika, tačiau rezultatus greičiausiai paveikė kitos indikacijos [81].
tags: #melatoninas #nestumo #metu