Kazimieras Algirdas Pečiukonis - Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, partizanas, kovotojas už laisvę ir teisingumą, kurio gyvenimo istorija liudija sudėtingą mūsų valstybės praeitį.
Vasario 20 dieną iškeliavęs į Amžinybę, K. A. Pečiukonis paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje ir atmintyje. Jo gyvenimas - tai pasiaukojimo, ištikimybės idealams ir meilės Tėvynei pavyzdys.
Atsisveikinimas ir pagerbimas
Su K. A. Pečiukoniu buvo galima atsisveikinti Palangos laidojimo namuose vasario 25 dieną. Urna išnešama į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Šv. Mišios už velionį prasidės 11 val.
Ankstyvasis gyvenimas ir įsipareigojimas laisvei
Gimęs 1929 m. sausio 1 d. Rudaminoje, Lazdijų apskrityje, nepriklausomybės kovų savanorio šeimoje, Kazimieras Algirdas Pečiukonis nuo pat vaikystės formavosi kaip stipri, įsipareigojusi laisvei ir teisingumui asmenybė. Tėvas Algirdas Pečiukonis, Lietuvos savanoris, gavęs žemės Rudaminoje, dirbo Lazdijų mokesčių inspekcijoje ir buvo Šaulių sąjungos vadas. Motina Veronika Pečiukonienė augino septynis vaikus ir prižiūrėjo nedidelį ūkį.
"Aš tuo metu su nuostaba stebėjau, kaip į valdžią atėję įvairaus plauko proletarai garsiai šlovino sovietinio režimo pranašumus, žadėdami visiems šviesų komunizmo rojų. Baisiausia buvo tai, kad kas nepakluso, nepatikėjo skleidžiamomis iliuzijomis, buvo patyliukais, slaptomis areštuojami, tremiami. Jaunus vyrus gaudė ir vertė tarnauti raudonojoje armijoje. Tuo metu Lietuvoje įsiviešpatavo svetima valdžia, kėlė nerimą ir baimę svetima kalba, temdė mūsų tautos padangę svetima dvasia. Tokios aplinkybės ir iš atminties neišblėsusios 1940-1941 metų represijos vertė apsispręsti, kur, su kuo eiti, ką daryti", - prisiminė K. A. Pečiukonis.
Taip pat skaitykite: Algirdo Gluodo indėlis
Karo audroms praūžus, įgijęs finansininko kvalifikaciją Kazimieras Algirdas Pečiukonis 1946 metais iš Vilniaus grįžo į tėviškę.
Ryšiai su partizanais ir pasipriešinimo veikla
Dirbdamas mokesčių inspektoriumi, jis palaikė ryšius su Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanais, jiems perduodavo informaciją apie apskrities įstaigų ir organizacijų finansinę padėtį, jų veiklos planus bei politines nuotaikas, rūpinosi ir amunicijos perdavimu partizanams. "Dirbdamas mokesčių inspektoriumi, palaikiau ryšius su Tauro apygardos Vytauto rinktinės partizanais Antanu Pečiuliu-Baritonu, Sigitu Kajoku-Kovu ir štabo viršininku Vytautu Vabalu-Kunigaikščiu. Jiems pastoviai teikiau informaciją apie apskrities įstaigų ir organizacijų bei jų veikėjų finansinę padėtį, jų veiklos planus, politines nuotaikas. Kartą Baritonui perdaviau paketą šovinių, kuriuos už samagoną gavau iš rusų kareivių", - pasakojo K. A. Pečiukonis.
Pirmą kartą, jau turėdamas įtarimų dėl ryšių su partizanais, sovietinis saugumas Kazimierą Algirdą Pečiukonį areštavo 1946 m. liepos 20 dieną Sangrūdos miestelyje, tačiau tos pačios dienos naktį, jam pavyko iš areštinės pabėgti ir prisiglausti pas partizaną Antaną Pečiulį-Baritoną, kuris tą pačią dieną jį pristatė Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo viršininkui. Netrukus Kazimieras Algirdas Pečiukonis buvo supažindintas su Tauro apygardos partizanų veiklos statutu ir, davęs priesaiką, buvo išsiųstas į Kauną.
1946 m. rudenį kartu su į Kauną atvykusiu Vytauto štabo atstovu Antanu Pečiuliu-Baritonu organizavo naują pasipriešinimo organizaciją - Lietuvos laisvės gynimo frontą. Šios organizacijos pagrindinis tikslas buvo visokeriopai remti ir padėti tremtyje esantiems tautiečiams. Tam pasišventę buvo tik dalis narių. Dauguma bent jau tuo metu saugumo sumetimais nežinojo nei organizacijos pavadinimo, nei jos tikro vadovo. Jie buvo sugrupuoti rezerviniais būriais kaip pasyvūs partizanai ir, esant reikalui, buvo pasiruošę stoti į kovą ar vykdyti kitas užduotis. Tokių grupių buvo atskirose žinybose. Vėliau visos grupės ir būriai buvo apjungti į Birutės rinktinės naują kuopą, kurios vadu nuo 1947 m. gegužės 1 d. buvo paskirtas Algirdas Pečiukonis-Putinas.
Iš keturių Birutės rinktinės kuopų, veikusių Kauno apskrityje, Putino kuopa buvo jauniausia, bet gausiausia, tačiau ginklų turėjo mažai. Be kitų užduočių Putino kuopos partizanai iš įvairiais būdais gautų dokumentų formų, senų pasų gamindavo dokumentus partizanams bei pabėgusiems tremtiniams, daugino atsišaukimus ir įspėjimus, adresuotus sovietų koloborantams.
Taip pat skaitykite: Algirdas Gradauskas: gyvenimas ir darbai
Algirdas Pečiukonis-Putinas, nelegaliai gyvendamas Kaune, iki arešto vykdė visus Tauro apygardos štabo, o vėliau Birutės rinktinės štabo ryšininkų pavedimus ir Vytauto rinktinės štabo užduotis. Dalyvavo eilėje ginkluotų operacijų, kaip “Vata”, “Popierius”, “Tiltas” ir kitose, kurių metu Vytauto rinktinės štabui ir savo kuopai įsigijo vaistų, tvarstomos medžiagos, šovinių, rašomojo popieriaus ir kitų kovinių reikmenų. A.Pečiukonis-Putinas priklausė Tauro apygardos ginkluotai laisvės kovų struktūrai ir su ginklu kovojo prieš tautos priešus, prieš komunistinę šmėklą. Tikėdamas šventa pergale, buvo pasiruošęs už ją kaip kiekvienas Lietuvos partizanas atiduoti gyvybę.
Areštas, kalinimas ir tremtis
1947 metų birželio 12 dieną sovietinio saugumo surengtoje pasaloje, Kaune, Jono Marcinkevičiaus-Trimito bute Kazimieras Algirdas Pečiukonis-Putinas buvo suimtas.
Po tardymų ir žiaurių kankinimų jis sovietinio karo tribunolo buvo nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. "A.Pečiukonis prisiminė pirmą pragarišką skausmą ir kančią patirtą tardytojų kabinetuose, kur buvo kartu su Antanu Lukša ir kitais už neprisipažinimą daužomi ir spardomi iki sąmonės netekimo. Kai karceryje pilnai atgaudavo sąmonę, duodavo 200 gramų duonos ir puodelį vandens visai dienai".
Per kalinimo metus Kazimieras Algirdas Pečiukonis kalėjo keturiuose Rusijos lageriuose. "1948 m. pavasarį sovietiniai kariai, baksnodami šautuvais, mus varė ir grūdo į gyvulinius vagonus. Abejuose vagono galuose radom įrengtus gultus iš lentų. Šalia jų stovėjo kubilas gamtos reikalams atlikti. Iš pradžių pasijutome kaip narve, nes buvo ankšta, o mūsų buvo apie 60 žmonių. Greitai persiorientavome ir pradėjom tvarkytis. Vienoje stotyje pro langą išmėtėme laišką namiškiams į Lietuvą, kuriame įdėjome ir mūsų ketvertuko krauju pasirašytą pasižadėjimą, kad pirmą Lietuvos Laisvės dieną susitiksim Kaune prie Muzikinio teatro 12-ą valandą. Taip kelionė į Sibirą truko apie dvi savaites. A. Pečiukonis pateko į Sverdlovsko srities lagerį taigoje, kur dirbo sunkius miško kirtimo darbus. Vieną vėlų vakarą, kai jau visi buvo sugulę, į baraką įėjęs prižūrėtojas perskaitė mano pavardę. Išgirdęs akimirkai sustingau ir negalėjau nė žodžio ištarti. Kai beeinant pastebėjau, kad veda ne į karcerio pusę ir kojos palengvėjo, o kai į medicinos punktą atėjom, pagalvojau, kad turbūt per klaidą mane čia atitempė. Netrukus medicinos punkto vedėjas paklausė ar mokiausi medicinos. Kai atsakiau teigiamai, pradėjo egzaminuoti. Taip 1949 m. pradėjau felčerio darbą medpunkte, o vėliau lagerio ligoninėje".
1955 metų vasario 28 dieną iš Omsko lagerio Kazimieras Algirdas Pečiukonis buvo išleistas ir vėl ištremtas į Karagandos srities Čiurubai-Nuros gyvenvietę, kurios lageryje buvo kalėjęs anksčiau.
Taip pat skaitykite: Kontroversiška Algirdo Paleckio istorija
Grįžimas į Lietuvą ir veikla Atgimimo laikotarpiu
1958 metais po įkalinimų ir tremties jis grįžo į Lietuvą ir dirbo sveikatos apsaugos sistemoje. Nuo 1968 metų iki pensijos dirbo kino meno kūrybos srityje Vilniuje.
Atgimimo laikotarpiu jis aktyviai dalyvavo Lietuvos atgimimo sąjūdžio renginiuose, sausio 13-osios įvykiuose.
Gyvenimas Palangoje ir atminimo įamžinimas
1995 metais Kazimieras Algirdas Pečiukonis su šeima iš Vilniaus persikėlė gyventi į Palangą. Čia aktyviai dalyvavo LPKTS Palangos filialo veikloje, nuolat buvo renkamas filialo valdybos arba tarybos nariu. Palangos tremtiniai yra dėkingi Kazimierui Algirdui už įrengtą tremties ir rezistencijos muziejų. Tai jo rankomis pagaminti šio muziejaus stendai, nuotraukų dublikatai.
Gyvendamas Palangoje Kazimieras Algirdas Pečiukonis nuolat rūpinosi mūsų valstybės, partizaninio pasipriešinimo ir gyventojų tremčių istorinės atminties įamžinimu. Jo sukauptoje filmotekoje dešimtys dokumentinių vaizdo įrašų Lietuvos laisvės kovų, valstybės nepriklausomybės atstatymo ir gynimo, paminklų Palangoje statymo, šventinimo ir kitomis temomis.
1999 metais LGGT centras Kazimierui Algirdui Pečiukoniui suteikė kario savanorio statusą. Tais pačiais metais Lietuvos krašto apsaugos ministro įsakymu jam buvo suteiktas dimisijos leitenanto laipsnis.
tags: #algirdas #peciukonis #putinas #gime