Įžanga
Algirdas Paleckis - prieštaringa asmenybė Lietuvos politikoje, kurio biografija apima įvairius etapus: nuo kylančios socialdemokratų žvaigždės iki marginalaus politiko, teisto už sąmokslo teorijų skleidimą ir šnipinėjimą Rusijai. Šiame straipsnyje nagrinėjama A. Paleckio biografija, siekiant atsekti jo politinės karjeros vingius, ideologinę transformaciją ir priežastis, nulėmusias jo nuopuolį. Siekiant suprasti, kaip ir kodėl pasikeitė gabus jaunuolis, kuris nusirito iki savo senelio - valstybę išdavusio Justo Paleckio parodijos, būtina pažvelgti į abiejų jų biografijas.
Justo Paleckio vaidmuo okupuojant Lietuvą
Vertinant pastarųjų metų A. Paleckio veiklą, jo vaidmuo Lietuvos politikos erdvėje išties gali atrodyti niekinis: pralaimėti rinkimai į Seimą 2016 metais, nesėkmingi ir ankstesni bandymai 2012 ir 2008 metais, pastaraisiais - pašalinimas iš socialdemokratų gretų, o nuo 2010 iki 2015-ųjų trukęs vadovavimas „Socialistiniam liaudies Frontui“ baigėsi susiriejimu su bendražygiais ir pasitraukimu. Bet panašiai nesėkmingai iš pradžių klostėsi ir A. Paleckio senelio - Justo Paleckio karjera. O juk jis - vienas garsiausių Lietuvos išdavikų, paklojusių pamatus šalies okupacijai, tūkstančių žmonių tremčiai ir žūtims. 1926 metais paskirtas naujienų agentūros ELTA vadovu tuomet tik kylantis žurnalistas, nemokėjęs užsienio kalbų Algirdo senelis - J. Paleckis aukštomis pareigomis džiaugėsi vos pusmetį. Po 1926-ųjų gruodžio 17-osios perversmo jis buvo išmestas. Jis įsižeidė ir nedvejodamas pasuko keršto keliu - po ketverių metų žurnalistinės veiklos ir nuolatinių negrąžinamų skolų J. Paleckis savo iniciatyva užmezga ryšius su tuo metu uždrausta ir pogrindine Lietuvos komunistų partija, aktyviai veikia politinius kalinius remiančioje Lietuvos Raudonosios pagalbos organizacijoje. Sovietams jau tada pradėjus formuoti savo penktąją koloną tarp tuomet madingų kairuoliškų pažiūrų, kurių neslėpė daugelis inteligentų, J. Paleckis įžvelgė galimybę - už pinigus tapo informatoriumi, o oficialiai - Lietuvių draugijos SSRS tautų kultūrai pažinti nariu. Šią draugiją dosniai rėmė Sovietų ambasada Kaune. 1933 metais sulaukęs dovanos - sovietų pasiuntinybės suorganizuotos kelionės į Maskvą, kur J. Paleckis savo akimis išvydo patį Josifą Staliną, žurnalistas atsilygino knyga „SSRS mūsų akimis“, kuri sukėlė visuomenės susidomėjimą - iš pirmų lūpų sužinoti apie tai, kas vyksta uždaroje šalyje tuo metu buvo įdomu daugeliui. Bet net ir būdamas uoliu bei patikimu sovietų įtakos agentu, J. Paleckis iš pradžių nesulaukė norimo dėmesio. Kai nuo 1938-ųjų jis ėmė aktyviau reikštis prieš prezidentą Antaną Smetoną ir netgi kelis kartus buvo suimtas, tačiau paleistas patraukė tiesiai į sovietų ambasadą ir ragino perimti valdžią bei jau tada sukurti „liaudies vyriausybę“. Sovietai tokius planus tuomet dar tik rengė ir įkyrų saviveiklininką išprašė lauk. Tačiau netrukus, 1939 m. rugsėjį, po pasirašytos tarpusavio pagalbos sutarties su SSRS, J. Paleckis jau organizavo mitingą, kurio metu privertė prezidentą A. Smetoną slėptis, o pats su minia patraukė dėkoti už Vilnių sovietų ambasadai. Tai Maskvai galėjo palikti įspūdį - į šį rėksnį galima investuoti ir jis jau buvo įleistas, o jau po gero pusmečio kairuolis žurnalistas tapo pagrindiniu kandidatu į okupuotos Lietuvos marionetinio vadovo postą. Būtent Kremliaus pasiūlytas J. Paleckis klusniai pasirašinėjo sovietų įgaliotinio Vladimiro Dekanozovo pakištus įsakymus, kuriais remiantis buvo sulaikyti, ištremti, o kartais ir sušaudomi aukščiausi Lietuvos pareigūnai - ministrai, jų šeimos. Neteisėtai šalies vadovo postą užėmusio J. Paleckio paliepimu Lietuvoje surengtas ir neteisėtų „rinkimų į liaudies Seimą“ spektaklis. Tiesa, iš kalėjimo paleidęs komunistą Antaną Sniečkų J. Paleckis sukūrė sau varžovą, vėliau perėmusį valdžią okupuotoje Lietuvoje. Vis dėlto savo darbą atlikęs J. Paleckis užsitikrino ramią senatvę ir pats gavo šiltas, tačiau jokios valdžios nesuteikusias pareigas - LSSR Aukščiausiosios tarybos prezidiumo pirmininko postą, o vėliau - SSRS Tautybių tarybos pirmininko pareigas Maskvoje.
1940 m. birželio 15 d. Lietuvos sieną peržengia 12 divizijų - 250 000 karių. Sulaužoma 1926 m. J. Paleckis ir L. eina pareikšti padėkos Sovietų Sąjungos pasiuntiniui. Išėjęs iš SSRS pasiuntinybės, J. F. Moločkovas, pažinęs J. į vidų ir už pareikštus jausmus labai mandagiai padėkojo. Tada J. vaikais ir vėl išėjo į Mickevičiaus gatvę triukšmauti prie kalėjimo. Oficialiai perdavė prezidento pareigas Ministrui pirmininkui A. J. vadovaujamą Justo Paleckio, 1940 m. geležinkelio stotyje sutiko SSRS Aukščiausiosios Tarybos atstovai su gėlėmis. Mintys 1946 metais. Taigi Lietuva, vadovaujant J. Paleckiui, A. kriminalinių nusikaltėlių bei tautos išsigimėlių valdžiai. palikę šeimas, namus, neartą žemę… kad jų šalis vėl bus laisva ir nepriklausoma.
Karjeros šuoliai ir šeimos įtaka
Tokios pareigos leido globoti J. Paleckio sūnaus - Justo Vinco Paleckio karjerą. 1969 m. baigęs sovietinę užsienio reikalų ministerijos aukštąją diplomatinę mokyklą Maskvoje jis kaip mat buvo paskirtas į šiltą vietą - SSRS ambasadą Šveicarijoje, kur pačiame Šaltojo karo įkarštyje iki pat 1983 m., kai Kremlių kamavo paranoja dėl branduolinio karo su Vakarais, dirbo III sekretoriumi. Būtent čia, Šveicarijoje 1971 m. gegužės 20-ąją ir gimė sūnus Algirdas. Jam taip pat buvo nutiestas raudonas karjeros kilimas. 1989 m. baigęs mokyklą, jis vėliau įstojo į universitetą, paslaptingai atsiradus kelioms papildomoms vietoms kurse. Įtakingo diplomato sūnus mėgo muziką, diskusijas, kitaip nei senelis, buvo gabus kalboms. 1994-1995 m. jis studijavo tarptautinius santykius Paryžiaus administravimo institute. Būtent Prancūzijoje jis susipažino su savo būsima žmona Olga. Maskvietė viename interviu yra prisipažinusi, kad pažintis įvyko Viši mieste - ironiška, mat šis miestas siejamas su išdavikais. Būtent iš čia Antrojo pasaulinio karo laikais valdė išdaviko Filipo Peteno vadovaujamas Viši režimas - nacių marionetinė valdžia.
A. Paleckio karjeros pradžia ir pakilimas
Karjeros laiptais sparčiai kopęs A. Paleckis įsidarbino Lietuvos Užsienio reikalų ministerijoje, santykių su ES skyriuje, o jau 1997 metais paskirtas į Briuselį, buvo misijos prie ES pirmasis sekretorius, atsakingas už ryšius su Europos parlamentu, mokslo ir kultūros programas, ryšius su žiniasklaida. Grįžęs į Lietuvą jis tapo socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus nariu, spaudos tarnybos vadovu, 2004 metais išrinktas į Seimą, kur jį ėmė globoti patyręs ir įtakingas socdemas - Vytenis Andriukaitis. Pavyzdžiui, 2005 jie kartu organizavo konferenciją „Kylanti socialdemokratijos banga Rusijoje - šansas naujiems Lietuvos ir Rusijos santykiams“. Tačiau nuo 2006 - Vilniaus skyriaus pirmininku paskirto A. Paleckio politinės ambicijos ir apetitas augo, o agresyvi retorika, regis, buvo per aštri ir keista netgi labiausiai į kairę pakrypusiems socdemams. Bet tuomet kai kas dar atkreipė dėmesį į veržlųjį politiką. Šių metų pavasarį Lietuvą sudrebinusioje VSD pažymų istorijoje minima ir A. Paleckio pavardė - esą prieš 2007 m. savivaldybių rinkimus „buvo parengtas planas stiprinti „MG Baltic“ pozicijas Vilniaus mero savivaldybėje“ ir šiuo tikslu buvo pasirinkta būsimo mero kandidatūra. Nesunku suprasti, kad pažymoje kalbama būtent apie A. Paleckį. Jis pats apie tai prisipažino ir įraše feisbuke. Tiesa, istoriją kiek pagražino. „Mano sąžinė rami. Niekam nesu pardavęs savo politinių sprendimų. 2006-2007 metais turėjau didelį tikslą - nuversti Zuoką nuo mero posto“, - savo motyvus šiemet aiškino A. Paleckis.Jis teigė „neatmetantis galimybės, kad „MG Baltic“ galėjo paaukoti lėšų“. Esą viskas tik dėl bendro tikslo - apsivalyti Vilniuje nuo Artūro Zuoko - to paties politiko, A. Paleckio kursioko, kurio taktiką atidžiai studijavęs A. Paleckis mėgino mokytis politikos gudrybių: valdžios siekti bet kokia kaina. Anot VSD pažymos, nuolatinis kontaktas tarp Raimondo Kurlianskio ir A. Paleckio užmegztas dar 2006 m. Kontaktai su R. Kurlianskiu tesėsi net po 3 metų. Prieš riaušėmis prie Seimo pasibaigusį 2009 m. sausio 16-osios mitingą Vilniuje R. Kurlianskis susitiko su A. Paleckiu, kuris turėjo tęsti destruktyvius veiksmus. Bet įdomu tai, kad būtent 2006 metais smarkiai išaugo A. Paleckio turtas - deklaruota 781 tūkstantis litų turto. Politikas teigė gavęs paskolą, nors tuo pat metu išaugo ir jo žmonos turtas. Vėliau paskolą politikas paslaptingomis aplinkybėmis grąžino, nors visą tą laiką gyveno prestižiniame Laurų kvartale, Vilniuje. Beje, būtent ten registruotos ir dvi viešosios įstaigos - 2004 m. įsteigta ir pernai likviduoti numatyta „Antakalnio bendruomenė“, kurią įsteigė su bendražyge Elena Norkuviene, bei 2015 m. skandalu jau spėjusį išgarsėti „Visuomeninių projektų centrą“. Pastarosios tikslas esą yra „aktyviai veikti visuomenės kultūrinio, socialinio švietimo bei informavimo srityse“, o pati VšĮ neva „aktyviai veikia žiniasklaidos, švietimo, mokslo, politikos, verslo, teisės, visuomeninėje ir socialinėse srityse - rengia seminarus, konsultacijas, padeda vystytis pilietiškai visuomenei“.
Taip pat skaitykite: Algirdo Gluodo indėlis
Nesėkmės Vilniaus mero rinkimuose ir skyrybos su socialdemokratais
Vis dėlto būtent destruktyvus būdas, kunkuliuojančios ambicijos, nesukalbamumas, savo galimybių pervertinimas ir tapo A. Paleckio nuopuolio priežastimis. Prieš 2007 m. rinkimus A. Paleckis buvo minėtas kaip galimas socialdemokratų kandidatas į Vilniaus merus. Po rinkimų be partijos vadovybės žinios ir pritarimo jis pradėjo derybas su nušalintojo prezidento Rolando Pakso „tvarkiečiais“, siūlydamas jiems postus. Pats Seimo nario kėdės atsisakęs A. Paleckis, regis, tikėjo, kad jis - nesustabdomas. Ir išties, iš pradžių jis sugebėjo į savo pusę palenkti skyriaus Etikos ir procedūrų komisiją, kuri pripažino, kad A. Paleckio išsvajotas nutarimas jungtis su R. Pakso partija esąs teisėtas. Nepaisant užsitęsusių vidinių ginčų A. Paleckis viešai spirgėjo ir aiškino, kad koalicija su liberaldemokratais Vilniuje bus sudaryta, o tam sutrukdyti gali nebent „žemės drebėjimas arba nukritusi kometa“. Bet sutrukdė ne kataklizmai, o patyrusių socdemų biurokratinis buldozeris ir nušalintojo prezidento manevrai. To paties kerštingojo R. Pakso, apie kurį dar prieš rinkimus pats A. Paleckis savo lankstinukuose rašė pašaipiomis eilėmis: „Žinom, matėm monus Pakso… Tai žiniuonės, tai „almakso“… Nei dienelės, nei dienos Vilnių Paksas… netapšnos.“ O juk pagal pasirašytą porinkiminę dvišalę sutartį su partija „Tvarka ir teisingumas“, mero postas buvo pažadėtas būtent liberaldemokratų lyderiui R. Paksui, A. Paleckiui pasiūlyta tapti vicemeru, socialdemokratams palikta ir savivaldybės administracijos direktoriaus kėdė. Tačiau R. Paksas ambicingąjį jaunuolį apgavo, o partijos vadovybė anuliavo Vilniaus skyriaus leidimą. A. Paleckį iš pradžių raminti ir suvaldyti mėginęs V. Andriukaitis nieko nepešė ir viešai pasišaipė iš A. Paleckio politinių ambicijų. Iš visų savo ambicijų A. Paleckis tegavo trupinius - už švietimą ir kultūrą atsakingo vicemero pareigas bei galimybę užtikrinti administracijos direktoriaus pareigas savo „bičiuliui“ - pas tėvą Justą Vincą Paleckį padėjėju dirbusiam Gintautui Paluckui.
Ryšiai su žiniuone ir būdo bruožai
Beje, ironiška, kad priešrinkiminėse eilėse apie R. Paksą jis paminėjo „žiniuonę“ - garsiąją nušalintojo prezidento bendražygę, Leną Lolišvili. Juk dar gerokai prieš pašaipas ir gėdą valstybėje sukėlusias istorijas apie tai, kaip prezidentas R. Paksas gydosi žiniuonės „įkrautu“ tualetiniu popieriumi, pats A. Paleckis noriai naudojosi L. Lolišvili paslaugomis. Apie tai prisipažino ir jis pats, ir jo tėvas. Būtent pastarasis prisipažino susipažinęs su L. Lolišvili, kai jo žmonos Laimos sesuo susirgo vėžiu dar 1992-aisiais. Kartu su teta pas žiniuonę buvo nuvežtas ir A. Paleckis, nuolat sirgęs peršalimo ligomis. Ir nors „aiškiaregės“ gydymas nepadėjo nė vienam iš jų, A. Paleckis gruzinės nepamiršo. Iki šiol neaišku, ar šios moters įtaka A. Paleckiui buvo reikšminga, juo labiau, kad jo paties aikštingas būdas, polinkis prieštarauti, anot tėvo, buvo pastebimas dar vaikystėje.
A. Paleckio radikalėjimas ir „Frontas“
„Akiplėšiškumas yra vienas iš mano ginklų. Yra labai daug žmonių, kurie linkę prisitaikyti prie situacijos, ir tik maža dalis pasiruošę laužyti taisykles. Esu užsispyręs, turiu savų įsitikinimų ir man nesvarbi karjera“, - viename interviu dar prieš dešimtmetį „Kauno dienai“ yra prisipažinęs A. Paleckis, atviravęs, kad dėl savo pažiūrų ir sprendimų neretai nesutardavo su tėvu, jo neklausydavo, sukeldavo tai gailestį, tai pamokslų tiradą. Bet galiausiai įvyko keli lūžiai, parodę jo vis keistesnį elgesį. Tapęs vicemeru, atsakingu už švietimą ir kultūrą, šiose pareigose spėjo pasižymėti tik skandalingais pareiškimais apie meną bei apdovanojimo iš A. Paleckio rankų imti nesutikusią Jurgą Šeduikytę, kuriai politikas ėmė viešai priekaištauti ir lyginti su kita išdavike - Salomėja Nerimi. Vicemeras A. Paleckis toliau kūrė savo, kaip „liaudies atstovo“ ir „kovotojo su elitu“, įvaizdį, nevengdamas užsipulti net socdemų vadovybę. Galiausiai partijai įgrisęs A. Paleckis turėjo atsisveikinti ir su socialdemokratais, ir su vicemero pareigomis. Daugelis būtų palūžę, bet A. Paleckiui tai atrodė tik dar vienas tramplinas. Jau 2008-siais jis įkūrė partiją „Frontas“.
Ideologija ir veikla
Oficialiai socialistinės pakraipos judėjimas savo veiklą pradėjo triukšmingai - gūdų sovietmetį primenantys priešrinkiminiai antivakarietiški, marksistiniai šūkiai per garsiakalbius, mojuojant raudonais plakatais ir vėliavomis, neslepiamos ambicijos paimti valdžią. Ne veltui komunistinės „Kubos draugų“ grupę Vilniuje įkūręs A. Paleckis neslėpė savo susižavėjimo argentiniečiu Che Guevara, kuris žinomas dėl savo kaip perversmininko bei žiauraus sadisto veiklos Kuboje, Angoloje ir Bolivijoje. Tačiau Che Guevaros kaip žudiko reputacija, perversmai bei sąsajos su seneliu - J. Paleckiu, kuris prisidėjo prie valdžios nuvertimo ir Lietuvos okupacijos, regis, nė kiek netrikdė A. Paleckio. Jį tai tik skatino kalbėti aštriau. „Ypač norėčiau būti vertas senelio, nes visada lygiuojuosi į senelį J. Paleckį. Jis turėjo reikalų su Stalinu. Aš labai norėčiau pamatyti Rasą Juknevičienę arba Aloyzą Sakalą derantis su šiuo diktatoriumi, kitoje pusėje laukiant Hitleriui. Turbūt tokie vaikinai ir merginos ne tik pridėtų į kelnes, bet ir pabėgtų iš Lietuvos… “, - viename interviu 2009 m. pašaipiai kalbėjo A. Paleckis. Tiesa, valdžios jam ir jo partijai paimti nepavyko. 2008 m. rudenį rinkimuose Seimo nario mandato siekęs Visagino - Zarasų vienmandatėje rinkimų apygardoje jis pralaimėjo, net ir mėginęs eskaluoti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimą. Dėl to jis galėjo kaltinti vėlgi - tik save. Juo labiau, kad prieš tai A. Paleckis sugebėjo susirieti su oficialiai „Fronto“ rinkimų štabo vadovu buvusiu rinkimų technologijų specialistu Audriumi Butkevičiumi. Esą būta „neatitikimų partijos ideologijai, įgaliojimų viršijimo vedant nesankcionuotas ir užkulisines derybas su kitomis politinėmis jėgomis bei nepatenkinamas darbas rinkimų štabo vadovo pareigose“. A. Butkevičius išjuokė komunistinės ideologijos lozungus, kurie neturi nieko bendra su šiandieniniu gyvenimu. Galiausiai ėmė bruzdėti ir „Fronto“ partiečiai - esą partija tebuvo projektas, skirtas kovos su „Leo LT“ imitacija. Galiausiai subyrėjo ir pats „Frontas“. Ir nors A. Paleckis dar mėgino gaivinti lavoną, įkurdamas „Socialistinį liaudies frontą“, iš pastarojo pats turėjo …
Sausio 16-osios riaušės ir veiklos radikalėjimas
2009 m. sausio 16 d. vykęs profesinių sąjungų organizuotas mitingas virto riaušėmis - į Seimą skraidė akmenys ir kiaušiniai, dužo Seimo ir aplinkinių namų stiklai, nukentėjo apie 30 žmonių, mitingo dalyviams raminti pareigūnai pasitelkė ašarines dujas, gumines kulkas. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad pagal „pirminę informaciją“ riaušes sukėlė būtent A. Paleckis, kurio per megafoną raginami mitinguotojai bandė veržtis į Seimą. A. Paleckis pareiškė, kad riaušių neorganizavo, žmones kaip tik ramino, ir pridūrė mitingo metu sakęs tik aukščiau minimą frazę. Taip pat A. Paleckis aiškino, kad „provokacijas“ išprovokavo pareigūnai. A. Paleckį apkaltinus susirinkimų tvarkos pažeidimu riaušių dieną, Vilniaus miesto 2-ame apylinkės teisme buvo pradėta byla. Teisme A. Paleckis aiškino mitingo neorganizavęs ir žmones per megafoną raginęs tik kaip dalyvis. Taip pat jis teigė, esą policija neužtikrino tvarkos. Tuo metu policijos atstovai teigė, kad nesankcionuotą mitingą prie Seimo rūmų suorganizavo būtent A. Paleckis, žinojęs oficialaus mitingo scenarijų, iš anksto pasiruošęs ir tyčia į jį įsikišęs. Visgi 2009 m. vasarą Vilniaus 2-asis apygardos teismas A. Paleckį išteisino.
Taip pat skaitykite: Algirdas Gradauskas: gyvenimas ir darbai
2009 m. susijungę su nedidele socialistų partija, „Frontas“ tapo Socialistiniu liaudies frontu. „Vilką kojos peni, mūsų partiją penės dalyvavimas akcijose“, tuomet pareiškė A. Paleckis. A. Paleckio veikla toliau radikalėjo, jį buvo galima pastebėti įvairiausiuose mitinguose, pavyzdžiui, dėl pedofilijos bylos tyrimo, prieš JAV intervenciją Libijoje ar prieš konservatorių valdžią. Galiausiai jis tapo nepageidaujamas net profsąjungų mitinguose: 2010 m. gegužės 1 d. su tokio mitingo dalyviais susipešė dėl tribūnos.
Prorusiškos pažiūros ir ryšiai
A.Paleckio prorusiškumas ir ryšiai su prorusiškomis, su Kremliumi siejamomis organizacijomis ėmė tapti vis akivaizdesni o jo žodžiai vis dažniau atkartojo Rusijos poziciją. Taip pat jis ne kartą keliavo į Maskvą, dalyvavo bendruose renginiuose su panašių į savo pažiūrų politikais Latvijoje ir Estijoje. A.Paleckio veikla atkreipė netgi kaimyninių šalių dėmesį. 2010 m. A.Paleckis su keliais bendraminčiais buvo neįleisti į Estiją, kur ketino protestuoti prieš NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą. Protestą prieš NATO politiką Afganistane organizavo prorusiška Rusijos visuomeninė organizacija „Nakties sargybiniai“.
2010 m. sausio 27 d. A.Paleckis dalyvavo naujai steigiamos organizacijos „Lietuva be nacizmo“ pristatyme, buvo vienas jos steigėjų. Tuomet jis sakė grėsmę nacizmo idėjų plėtrai Lietuvoje matantis nuo mokyklos suolo. Organizacija, sakė jis, stebės ir kovos su neonacizmo apraiškomis Lietuvoje. A.Paleckis šios konferencijos metu kvestionavo ir tai, ar 1940 m. Lietuva buvo okupuota. Tarptautinės teisės ekspertai jo žodžius apibūdino kaip kone pažodžiui atkartojančius Kremliaus liniją.
2015 m. atlikto 15min tyrimo duomenimis, asociacija „Lietuva be nacizmo“ buvo registruota privačiame bute Vilniaus Žirmūnų rajone ir nurodyta tarp Rusijos organizacijos „Pravfond“, kuri rūpinasi Rusijai palankių kitų šalių visuomeninių organizacijų finansavimu, paramos gavėjų. Komentuoti, kiek pinigų gavo iš „Pravfond“, A.Paleckis tuomet 15min nenorėjo. „Lietuva be nacizmo“ yra susijusi su Prancūzijoje registruota organizacija „Pasaulis be nacizmo“. Tai tarptautinė organizacija, kuri vienija prorusiškus veikėjus Baltijos šalyse, Moldovoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV. Jos prezidiumą ir kitus valdymo organus sudaro daugiausiai rusų tautybės asmenys, bet netrūksta ir kitų tautų atstovų. „Pasaulio be nacizmo“ valdymo organuose figūravo ir A.Paleckis.
A. Paleckio teismas už šnipinėjimą Rusijai
Gegužę Algirdas Paleckis už šnipinėjimą Rusijai nuteistas šešerių metų laisvės atėmimo bausme, tą patį mėnesį jis sulaikytas ir išvežtas į pataisos namus.
Taip pat skaitykite: Algirdo Radzevičiaus biografija
Ryšiai su kitais prorusiškais veikėjais
LRT ir užsienio partnerių tyrimas atskleidžia, kad prorusiški veikėjai Baltijos šalyse ne tik veikia koordinuotai ir palaiko ryšius. Už propagandos platinimą su jais atsiskaitoma, tam panaudojami Rusijos fondai. Šio tinklo veikėjai kviečiami stebėti pseudoreferendumų ar rinkimų, susitinka ir tuose pačiuose renginiuose, kuriuose kartoja tuos pačius Kremliui naudingus teiginius - apie nacizmą, rusakalbių persekiojimą, politinius kalinius, sovietinių paminklų griovimą neva naikinant istorinę atmintį, vykdomą Baltijos šalių ukrainizaciją.
Ryšiai su Kazimieru Juraičiu
2018 metų kovas. Kazimieras Juraitis - tuo metu viešosios įstaigos „Kaisakas“, susijusios su internetine televizija „PressJazz TV“, vadovas. Jis pasiskelbia, kad į Rusijos ambasadą neš laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir prašys „atstovauti Lietuvos visuomenės interesams Jungtinėse Tautose tuo atveju, jeigu nusikalstama Lietuvos valdžią užgrobusi grupuotė bandytų čia sukelti riaušes, įvairias karines provokacijas, teroristinius aktus“. Kelios dienos po lietuvio vizito į Rusijos ambasadą „RuBaltic“ pasirodo straipsnis „Juraičio atvejis: ar galima būti radikaliu valdžios kritiku Lietuvoje?“ Tačiau situacija pasikeičia, kai K. Juraitis prisijungia prie A. Paleckio. Pastarasis paskelbia apie judėjimo „Aušra“ startą.
Dalyvavimas ESBO renginiuose ir dezinformacijos skleidimas
2019 metų rugpjūtį vyksta susirašinėjimas tarp „RuBaltic“ redaktoriaus S. Rekedos agentūros „Rossija segodnia“ redakcijai siūlo „sujungti pastangas“, kad būtų „koordinuotai kalbama plenarinėje sesijoje“, „geriau reklamuojama reikiama informacija žiniasklaidoje“. Netrukus sudaroma ir persiunčiama ir apskritojo stalo diskusijos programa. Remiantis šiuo nutekintu dokumentu, pagrindinis dėmesys diskusijoje - Jurijui Meliui, Lietuvoje nuteistam Sausio 13-osios byloje. Paaiškėja ir suderinti „ekspertai“: į renginio programą įtraukiamas ir lietuvis Giedrius Grabauskas, A. 2019 metų rugsėjį G. Grabauskas Varšuvoje pasirodo su Donatu Šulcu, dabar jau išregistruotos Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos lyderiu. Čia jie įsiamžina ir su palaikymo plakatais A. Paleckiui, skleidžia dezinformaciją apie Lietuvoje vykdomas represijas, politinius kalinius. Tais pačiais 2019 metais ESBO renginyje Varšuvoje pasirodė ir estas Sergejus Seredenko, teisiamas dėl antivalstybinės veiklos. Surinktais duomenimis, išlaidas jam tąkart apmokėjo Antonas Šeremetjevas, Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos darbuotojas.
Organizacija „Lietuva be nacizmo“ ir ryšiai su „Pasauliu be nacizmo“
Identiška asociacija, suburta A. Paleckio, nuo 2011 metų veikė ir Lietuvoje, ji vadinosi „Lietuva be nacizmo“. Sutapimas ar ne, vos tik A. Paleckis su bendražygiais įsteigė šį padalinį, jau tais pačiais 2011 metais registravosi į ESBO renginį Varšuvoje. Kaip rodo LRT surinkti duomenys, karo veteranų organizacija gauna solidžias sumas iš Rusijos, taip pat ir minėto „Pravfondo“. A. Paleckis priklausė organizacijos „Pasaulis be nacizmo“ prezidiumui.
Parama iš Estijos, Latvijos ir Moldovos prorusiškų veikėjų
Ne tik estų prorusiški veikėjai demonstruoja palaikymą „bičiuliams iš Lietuvos“. Štai grupelė A. Paleckio palaikytojų su plakatais susirinko prie prezidentūros. Susirinkusieji reiškė palaikymą ir estui S. Seredenko. Taip pat ir latviui A. Būtent šios politinės partijos Latvijoje nariai pastaruosius kelerius metus reiškė stiprų palaikymą A. Nuotraukoje - Rusijos agresiją Ukrainoje palaikančios „Moldovos patriotai“ partijos nariai. Prorusiškų veikėjų ryšių voratinklyje - ir lenkas Mateušas Piskorskis. Šį klubą įkūrė Latvijos europarlamentarė T. Ždanoka kartu su italų politiku Giulietto Chiesa.