Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sureguliuoti kūdikio dienotvarkę, kad mažylis būtų sveikas, laimingas ir ramiai miegotų naktimis. Kūdikio miegas ir maitinimas yra glaudžiai susiję, todėl svarbu rasti tinkamą balansą. Kūdikio miegas dažnai kelia daug iššūkių, tačiau su tinkama priežiūra ir rutinomis galima padėti mažyliui išmiegoti visą naktį. Tikimės, kad šis straipsnis padės sureguliuoti padriką kūdikio ritmą.
Maitinimo ritmo paieškos: nuo valandinio maitinimo iki individualaus poreikio
Prieš kelerius metus iš vakarų Europos šalių atsklido žinia, kad ten vėl grįžtama prie valandinio maitinimo ritmo. Pasak natūralumo šalininkų, ritmas reikalingas tik tėvams, kad mažiau reikėtų su kūdikiu vargti. Pagal gamtos dėsnius, kūdikis turėtų susikurti savo valgymo-miegojimo ritmą per 8 savaites. Deja, daugybė vyresnių kūdikių „nepagauna“ ritmo ir valgo daugybę kartų naktimis ar daro didžiules pauzes tarp maitinimų dieną.
Kūdikių priežiūros specialistė Giedrė Veličkienė sako, kad paskaitos apie kūdikių ritmą šiuo metu vienos populiariausių. Tvarka, pagal kurią augome mes, dabartinių kūdikių mamos, buvo per griežta. Tačiau tai, kas vyksta dabar, mano akimis, yra anarchija. Viską leidžiama spręsti vaikams, o jie, neturėdami jokių gyvenimiškų žinių, negali susidėlioti organizmui palankios dienotvarkės. Mamos sako, kad patenka į užburtą ratą - kūdikis nei pavalgęs, nei pamiegojęs. Šie sunkumai kvieste kviečia grįžti prie ritmo.
Juk mes, suaugusieji, žinome ir sau taikome taisyklę, kad tvarkingas gyvenimo būdas yra stabilios sveikatos pagrindas. Kodėl tai negalėtų tikti ir kūdikiams? Juk mums, kai norime būti sveiki, sulieknėti, išsigydyti skrandį, gydytojai liepia laikytis tvarkos ir dar kartą tvarkos - valgyti tuo pačiu laiku, tarp valgymų daryti vienodo ilgio pertraukas, tuo pačiu metu eiti miegoti ir prabusti, išmiegoti pakankamai valandų. Bandykime įsivaizduoti savo savijautą po tokios sujauktos savaitės, kai kramsnojome kas pusvalandį, tiek dieną, tiek naktį, miegojome po keliolika minučių, nuolatos prabudinėdami.
Kaip sureguliuoti kūdikio ritmą?
Pirmas 4-6 savaites iš tiesų nereikėtų kištis į natūralius naujagimio ritmus. Pasižiūrėti į dienotvarkių pavyzdžius, rekomenduojamą miego valandų ir maitinimų skaičių, nes tokios informacijos rasti nesunku, ji yra tiksli ir nusistovėjusi, naudojama visame pasaulyje, palaiminta PSO ir nesikeičia jau daugybę metų. Turint gaires - kiek tokio amžiaus kūdikis turi miegoti ir valgyti, kiek miego valandų patariama naktį, o kiek dieną, - reikia susidėlioti savąją dienotvarkę. Tam labai padeda bioritmų lentelės, be kurių savo darbo neįsivaizduoja joks miego specialistas. Reikia atkreipti dėmesį, kad kas 5-6 savaites kūdikio miego ir būdravimo poreikis keičiasi, todėl ir kūdikio dienotvarkė po truputį keisis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie kūdikio išmatas
Susidarius preliminarią dienotvarkę, jau galima kūdikį lenkti prie jos. Tada labai praverčia ir antrasis patarimas - nepamesti galvos dėl tos dienotvarkės. Pastebėjau, kad jaunos mamos viską nori padaryti idealiai, o su mažais vaikučiais ne visada pavyksta - gali susiplanuoti, kad kūdikis atsibus valgyti, o jis tuo metu miegos. Apsisprendusi mama pirmiausia turėtų kontroliuoti rytinį kūdikio atsikėlimo laiką, kad nebūtų 2 valandų svyravimų, kai vieną rytą keliasi 7, o kitą - jau 9 valandą. Rytinis kėlimosi laikas yra tarsi dienos startas. Į lovytę vaiką reikėtų paguldyti tada, kai jis pavargęs, bet ne pervargęs.
Mamos sako, kad vaikas parodo, kai nori miego, - trina akutes, žiovauja. Nesutinku, nes vaikas gali be galo norėti miego, o atrodyti žvalus, ir atvirkščiai. Gana dažnai mamos klausia: kūdikis dienos metu pramiega 5-6 valandas, ypač vėsiu oru, kai išnešame į terasą ar balkoną. Vienareikšmiškai - žadinti, nes toks kūdikis, kuris pramiega didžiąją dalį dienos, būdraus naktį, ir gausite patį blogiausią rezultatą - dienos ir nakties supainiojimą. Reikėtų negailėti miegančio kūdikėlio, pažadinti, kad pavalgytų, pabūdrautų, o kada vėl migdyti.
Krūtis - tik pamaitinti, ne užmigdyti
Savo auksinį patarimą kartoju per visas paskaitas - krūtis yra skirta pamaitinti. Koncepcija, kad kūdikis turi būti maitinamas pagal poreikį, turi būti suprasta teisingai. Mamos pienas suvirškinamas trumpiausiai per 1,5 valandos, todėl aišku, kad, jei pavalgęs kūdikėlis po pusvalandžio suverkšleno, jis tikrai nėra alkanas. Gal jis nori dėmesio, rankų ir mamos artumo, bet tikrai ne maisto. Reikėtų adekvačiai įvertinti situaciją ir pajusti, ar kūdikis tikrai alkanas, ar ne.
Be abejo, kūdikiai nėra robotukai ir standartinis 3 valandų intervalas ne visiems tinka. Vieni bus iš prigimties užkandžiautojai, jie suvalgys po mažiau, bet dažniau. Mamoms patariu rasti būdų, kaip kūdikį nuraminti ne krūtimi, o supimu, nešiojimu, glostymu, masažu, maudymu ir begale kitų dalykų. Jei vaikas išmoks nusiraminti ir užmigti tik prie krūties, tėvai turės kentėti neramias naktis mėnesius ar net metus. Kūdikio fiziologija tokia, kad jis naktį būtinai prabunda, kai baigiasi vienas miego ciklas ir turi prasidėti kitas. Jei vaikas bus išmokytas užmigti be krūties, jis paniurzgės, bet tuoj vėl įmigs, jei mama paglostys rankytę ar apklostys. Ir atvirkščiai - jei kūdikis bus įpratęs vos prabudęs gauti krūtį, jis kitaip nebeužmigs ir, pasibaigus vienam miego ciklui, verks, kol gaus žįsti. Deja, mūsų kūdikiai įpratinti prabudę tuoj pat gauti krūtį, todėl problema jau tapusi nacionaline. Neseniai telefonu konsultavosi tėtis, kuris klausė, ką daryti dėl naktimis vis dar maitinamo 3,5 metų vaiko. Tad jei jau naktinis kūdikio būdravimas pabodo, ir norite ramių naktų, verčiau neatidėlioti. Visada lengviau išmoks be krūties užmigti 6 mėnesių kūdikis nei 1,5 metų vaikas.
Kada atpratinti nuo naktinių maitinimų?
Dar gimdymo namuose mamoms pasakoma, kad jeigu naujagimis neprabunda 3 valandas, reikia žadinti tiek dieną, tiek naktį. O jeigu prabunda, kad ir kokiu paros metu, reikia duoti krūtį. Kai mamos klausia, kaip nuo naktinių maitinimų atpratinti 6-7 mėnesių vaiką, pirmiausias paklausiu, kiek kartų jis keldavosi naktį, kai buvo 1 ar 2 mėnesių. Nuostabu, bet dažniausiai atsakymas būna toks: vaikutis keldavosi 1 ar 2 kartus per 10-11 valandų. Tai ideali norma. Tad kas atsitiko, kad sulaukęs 6-7 mėnesių kūdikis pradėjo keltis kas 2 valandas?
Taip pat skaitykite: Dienotvarkės kūdikiams
Mamos turi savo teoriją, jos sako, kad taip yra dėl augimo šuolio arba dygstančių dantų. Deja, noriu nuvilti, priežastis ne ta. Pagalvokite, jeigu visai mažas kūdikėlis kėlėsi per visą naktį 2 kartus, tai kodėl dabar, jau gaudamas papildomo maisto, priaugęs svorio, jis turi valgyti kas 2 valandas, kaip neišnešiotas naujagimis? Tai nelogiška. Vaikas keliasi, nes gal jam skauda dygstančius dantukus, gal nugulėjo šoną ar baigėsi miego fazė, bet tikrai ne dėl to, kad yra alkanas. Ydingą įprotį galima „perlaužti“ per keletą dienų, tačiau turi dirbti abu - tėtis ir mama, nes nebus lengva. Juk krūtį reikės pakeisti kitu migdymo būdu - dainavimu, glostymu, laikymu ant rankų. Tačiau jei mama ir tėtis bus apsisprendę, nesinervins, ramiai priims vaiko protestą, tai gali pakakti ir 4-5 naktų, kad įvyktų lūžis.
Mes per parą turime gauti tam tikrą kalorijų kiekį. Jei didžiąją kalorijų dalį vaikas gauna naktį, visiškai natūralu, kad jis nenorės valgyti dieną. Kai tik vaikutis naktį pradeda valgyti 1 kartą, kaip ir priklauso, jo apetitas dieną akivaizdžiai pagerėja. Nereikia persistengti ir laikyti vaiko naktį alkano, jei tarpas tarp maitinimų didelis, ir jaučiate, kad mažylis verkia iš alkio. Tačiau čia kalbame apie mažus kūdikėlius iki 6-7 mėnesių. Vyresniam visiškai pakanka vieno naktinio maitinimo, nebent mama pati labai nori pamaitinti dar vieną papildomą kartą, kaip „bonusą“. Vienas naktinis valgymas turėtų būti paryčiais, apie 4-5 valandą, kitaip vaikas gali nebeužmigti, o kas norės keltis žiemą 4 ryto kartu su vaiku?
Senose pediatrijos knygose rastumėte parašyta, kad naktinius maitinimus reikia keisti duodant vandens ar arbatėlės. Iš tikrųjų vanduo ar čiulptukas atpratins nuo krūties, tačiau… pripratins prie raminimosi vandeniu ar raminimosi čiulptuku. Buvo atlikti tyrimai dėl diabeto, net dėl inkstų nepakankamumo, niekas nesuprato, kodėl vaikas nori tiek gerti. Patariau išmesti buteliuką ir vandenį duoti iš puodelio su snapeliu. Kitą dieną mergytė išgėrė 300 ml vandens, kiek ir priklauso pagal amžių.
Užsienio patirtis: prancūziškas požiūris į vaikų miegą
Knygoje, kurią dažnai cituoju, - Pamelos Druckerman „Vaikų auklėjimas pagal prancūzus“ („Bringing Up Bébé“) - yra skyrelis apie naktinį vaikų miegą. Žaidimų aikštelėje kalbasi mamos, kada jų vaikai pradėjo išmiegoti visą naktį. Viena prancūzė sako:„Mano visą naktį miega nuo mėnesio“, kita sako: „Mano - nuo dviejų“, o trečia pasiguodžia: „Mano vaikas buvo labai probleminis, 12 valandų neatsibusdamas jis pradėjo išmiegoti tik 4,5 mėnesio“. Nuostabu? Man irgi, o dar didesnė nuostaba apima skaitant užsienietiškus mamų forumus. Ispanijos, Italijos, juo labiau Prancūzijos mamos apie tokį dalyką kaip naktinis maitinimas išvis nekalba.
Kūdikiai ten nuo gimimo miega kitame kambaryje, turi labai griežtą dienotvarkę, maitinimo valandas. Tai paradoksas, nes mes esame įsitikinę, kad pietiečiai be galo myli savo vaikus, juos lepina, vaikai ten geidžiami kavinėse, viešose vietose. Užtat ir geidžiami, kad išauklėti, paklusnūs. Mūsų vaikai, deja, išlepinti, o taip didžiąja dalimi yra dėl kūdikystės chaoso, kai vaikui leidžiama rinktis, kada valgyti, kada miegoti. Kūdikiai užlipa tėvams ant galvos. Psichologai kalba apie tai, kad nėra nesaugių vaikų, yra tik per mažai ritualų ir rutinos jų gyvenime. Tokie vaikai, kurie turi ritmą, greičiau užmiega, geriau miega, 3-4 kartus rečiau serga peršalimo ligomis nei tie, kurie gyvena chaotišką gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti nėštumui
Kada kūdikis pradeda miegoti visą naktį?
Kiekvienas kūdikis skirtingai pradeda miegoti visą naktį. Vaikams nebereikia maisto naktį maždaug nuo 6 mėnesio. Dažniausiai šiuo laikotarpiu sveiko vaiko alkio ir sotumo ritmas nusikelia į dienos metą. Dar būna trumpų prabudimo epizodų naktį, tačiau tai yra normalu. Gali būti įvairių priežasčių, dėl kurių kūdikis naktį prabunda, verkia. Jis gali jaustis alkanas, ištroškęs, o gal jam nepatogumus kelia šlapios sauskelnės ar kitos priežastys, pavyzdžiui, dantų dygimas, infekcija ar nuovargis, kurį sukėlė nauji įspūdžiai dienos metu.
Dėl visų šių priežasčių kūdikio elgesys naktį gali pasikeisti: pabudęs jis gali pradėti klegėti, prašyti mamos pieno ar pieno mišinuko. Kai kurie kūdikiai verkia ir tokiu būdu prašo švelnumo bei dėmesio, o kiti tiesiog išlieja susikaupusią įtampą. Deja, nėra stebuklingo būdo, kuris leistų kiekvienam kūdikiui ramiai išmiegoti visą naktį. Būna ir taip, kad kūdikiai, kurie naktį gerai miegodavo, vieną kartą gali pakeisti savo elgesį. Kūdikio gyvenime svarbu palaikyti dienos rutiną tiek valgant pagrindinius patiekalus, tiek einant miegoti ar pasivaikščioti. Nepraraskite kantrybės, jeigu Jūsų kūdikio miego įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi. Tam nėra jokių stebuklingų triukų. Jūs kūdikiui tik galite padėti išsiugdyti sveikus miego ir dienos režimo įgūdžius.
Nepergyvenkite, jeigu kiti tėvai sakys, kad jų vaikai gerai miega nakties metu. Miego per naktį apibrėžimas yra santykinis, nes jis naudojamas ir naujagimiams, kurie miega naktį nuo vidurnakčio iki 5-6 val. ryto.
Kaip perkelti vaiką į jo lovytę?
Vaikas jau išaugo kūdikystę, tačiau vis dar miega jūsų lovoje? Tačiau, jei miegas kartu trukdo gerai pailsėti ir išsimiegoti arba jei miegas kartu tampa iššūkiu intymiam gyvenimui, greičiausiai norėsite vaiką „iškraustyti“ į jo lovytę.
- Tinkamai paruoškite vaiko kambarį.
- Leiskite vaikui išsirinkti patalynę. Dauguma vaikų turi ryškų savininkiškumo jausmą, todėl turėdami SAVO patalynę jie nenorės su ja skirtis.
- Dienos miego guldykite į vaiko lovytę.
- Miegokite su vaiku jo kambaryje. Pirmas kelias dienas - jei vaikui to reikia - galite miegoti jo kambaryje.
- Suraskite miego „partnerį“. Pereinamuoju periodu labai gali pagelbėti Mylimukas: mėgiamas žaisliukas užklotėlis ar maitinimo metu naudojamas marliukas.
- Nupirkite lovytę žaisliukui. Pažaiskite vaidmenų žaidimą, paskatindama vaiką migdyti žaisliuką žaislinėje lovytėje - tai gali padėti vaikui suprasti, kad kiekvienas turi miegoti savoje lovytėje.
Jei vaikas reguliariai sugrįžta į jūsų lovą, tačiau tai nėra susiję su prasta vaiko savijauta, liga ar naktiniais košmarais, grąžinkite jį atgal į jo lovytę ir pabūkite su juo kurį laiką iki jis nurims arba užmigs. Kartais prisiversti atsikelti ir padaryti tai gali būti sunku, ypatingai tuomet, kai vaikas įsėlina nepastebėtas ir kurį laiką ramiai miega kartu su jumis. Tačiau jei norite atpratinti nuo šių žygių, turite prisiversti tai padaryti.
Jei vaikas serga arba susapnavo naktinį košmarą, priimdami jį į lovą jį nuraminsite ir leisite pasijausti saugiai. Kita medalio pusė - jei leisite vaikui likti jūsų lovoje, jis gali pamanyti, kad jo lovytė išties yra nesaugi. Be to, nepamirškite, kad mažyliai yra tikri gudruoliai: nenorėdami miegoti vieni, jie gali pradėti simuliuoti išgąstį ar baimę, taip bandydami suminkštinti jūsų širdis.
Asmeninė patirtis: Vėjo istorija
Štai istorija apie 11 mėnesių Vėją, kuris niekada nebuvo „ramus miegotojas“. Pirmus 3-4 mėnesius norėjo miegoti tik prisiglaudęs, užmigti tik žįsdamas, o lovelę laikėme kaip dekoraciją. Mūsų Vėjas nėra iš tų vaikų, kurie užmiega patys. Pirmus mėnesius, iki kol ėmė vartytis, nakčiai migdydavome Vėją suvystę į specialų vystyklą-kokoną (swaddle-me), kad moro refleksas (kai kūdikėlis skėsčioja rankytėmis) jo neišbudintų. Sunkiausia buvo migdyti dieną: vežime nemiega, lovelėje nemiega…
Pamenu, kai sūnui buvo pustrečio mėnesio, išvykome į vestuves Belgijoje. Dieną Vėjas miegodavo dažniausiai po 20-40 minučių, t.y. 1-2 miego fazes, o ne „dvi valandas“, kaip rekomendavo kūdikių miego žinovai. Kai nubudęs verkdavo, mums neatrodė, jog tai ženklas, kad jis nori miegoti toliau, tik nemoka, ir jam reikia pagalbos. Kartą Vėjo tėtis Liudas išbandė tokį eksperimentą: sūpavo vežimą, o jame fiziškai užmerkė Vėjui akis.
Bet štai, artėjant metų sukakčiai, nutarėme pabandyti išmokyti sūnų miegoti lovelėje ir nežindant. Kad ir atrodėme pasiruošę (jau net ir planą mane iš kambario arba namų transportuoti buvome sukurpę), aš vis atidėliojau, nes labai bijojau, kad nepadarytume ko nors netinkamo. Kad nepalūžtume, girdėdami verksmą, jam bandant užmigti kitaip, nei yra pratęs. Kad nepratintume ne laiku, per kokį nors svarbų raidos etapą. Be to, nors docento Algimanto Vingro knygose parašyta, jog naktinį žindymą reikėtų nutraukti pirmiausia, praktika ir miego knygos to nesakė visai: kaip tik dauguma draugių naktinį žindymą pasilikdavo paskutinį.
Dar šis tas: nuo devinto mėnesio Vėjas labai nori stotis, lipti, kabintis, laikytis, todėl jei, tarkime, dieną migdome lovelėje, jis labai priešinasi. Šioje sumaišties akivaizdoje labai nudžiugome suvokę apie specialisto galimybę. Ji išsamiai išklausinėjo apie dienos grafiką (užpildėme anketėlę, o po to ilgai kalbėjomės per Skype). Vėjas pastaruoju metu, užmigęs nakčiai, po 34 minučių pabunda, t.y. neįminga, nepereina į gilesnę fazę. Dovilė patarė, kad tai gali būti susiję su per ilgais arba per trumpais dienos būdravimo intervalais. Mūsų atveju - greičiausiai per ilgais.
Giedrės Veličkienės požiūris į kūdikio dienotvarkę ir miego svarbą
Giedrė Veličkienė, vaikų priežiūros specialistė, „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėja, aromaterapijos ir masažo specialistė, sako, kad jei kiekviena mama vadovautųsi bioritmų sistema, vaikų miego klausimas būtų išspręstas visiems laikams.
Vaikas skatino domėtis
„Dažnai mamos sako: „Ai, dar vaikas mažas, iki dvejų metų nėra ko kalbėti apie nusistovėjusį jo ritmą. Pas mus yra įprasta vaikus migdyti 11-12 val. vakaro tikintis, kad jis išmiegos iki 6-7 val. ryto neprabudęs. Ir tada jau manoma, kad čia ramios naktys. O apie tai, kad vaikui trūksta visaverčio miego tuo metu, kai yra gerai miegoti, apie tai nesusimąstom. Paskui stebimės, kodėl vaikučiai taip dažnai serga. Nesibaigiančios slogos, bronchitai, dvi dienos darželyje, dvi savaitės ligos namie - tokia yra dažnos mamos realybė. Gilaus miego metu visu pajėgumu dirba imuninė sistema. Jeigu miego trūksta, jis yra nevisavertis ar „išdraskytas“, imuninė sistema pradeda kentėti ir vaikutis pradeda sirguliuoti“, - aiškina G. Veličkienė.
Moteris sako, jog jos pustrečių metų sūnelis Arvydas yra pats geriausias jos mokytojas. Ji pasakoja savo istoriją: „Kai parsivežiau vaikutį iš ligoninės, jis, kaip visi naujagimiai, kas pusantros valandos maitindavosi. Kai jam sukako 2 savaitės, aš nusprendžiau, kad turiu patį nuostabiausią vaiką, nes jis valgė tik du kartus per naktį. Paguldydavau 10 val. vakaro ir jis 7 ryto nubusdavo. Naktį keldavosi tik 1-2 kartus. Buvau pati laimingiausia mama, bet ta laimė ilgai netruko, nes kai jam suėjo 5 savaitės, jis pradėjo keltis naktį 6-7 kartus. Galvojau, kad jis nori valgyti, ir sąžiningai jį maitindavau, tada prasidėjo pilvelio problemos. Užsienyje gyvenanti draugė papasakojo, kad yra kažkoks ten susidomėjimas kūdikio dienotvarkės teorija. Atsisiunčiau knygą „Sveiko kūdikio dienotvarkė“ (Gina Ford), kurią dabar galima perskaityti ir lietuviškai. Ir jau po dviejų dienų turiu rezultatą - vaikas nuo 3 mėn. iki 15 mėn. miega po 12 valandų“, - intriguoja „Sąmoningų mamų“ bendruomenės sumanytoja.
Ji tiki, kad miegas yra labai svarbus mūsų gyvenimo veiksnys, mūsų sveikatos ir geros savijautos garantas. „Miego metu yra atveriamos visos organizmo sistemos, apdorojama informacija ir aktyvuojama imuninė sistema. Miegas ir budrumas yra dvi biologinio ciklo dalys, priklausomos viena nuo kitos. Miego metu nervų sistemoje vyksta aktyvūs cheminiai ir elektriniai procesai, kurių tikslas - pašalinti dienos nuovargį ir paruošti organizmą visavertei naujai dienai“, - įsitikinusi G. Veličkienė.
Jei miega - nenormalus?
Giedrė teigia, kad mamos, kurios išbando metodą, paremtą kūdikio dienotvarkės suformavimu ir jo laikymusi, beveik nepažįsta bemiegių naktų. „Aišku, būna visko - kalasi dantukai, karščiuoja, sloguoja. Bet šiaip kasdienybė yra rami. Mama gali planuoti savo dieną, nes žino, kada ir kiek laiko vaikas miegos, nes vaikai miega kaip laikrodukai“, - sako G. Veličkienė.
Moteris atskleidžia dienotvarkės paslaptį - ši sistema suformuota remiantis žmogaus bioritmų teorija. „Aš buvau labai aktyvi mama, su vaiku 4 kartus per savaitę kur nors keliaudavau: į baseiną, į kūdikių ir mamų mankštas, į muzikos mokyklėlę. Ir visi aplinkiniai stebėjosi, kaip tu su tokiu mažu vaiku visur suspėji. Paslaptis - ši dienotvarkė, nes mes kiekvieną dieną gyvenom tam tikru ritmu“, - sako kūdikių priežiūros specialistė.
Du mėnesiai bemiegių naktų nuvedė pašnekovę pas gydytoją. Moteris manė, kad su pediatre pasitars dėl kūdikio nemiegojimo. Dabar Giedrė turi pomėgį - ji kolekcionuoja gydytojų „patarimus“ dėl vaiko miego. „Vieni gūžčioja pečiais ir sako“ „Taip jau yra, nieko čia nepadarysi“; kiti siūlo vaistų; kiti gydytojai siūlo vakare vaiką sočiau pamaitinti. Man asmeniškai gydytoja pasakė: „Nepatirsi motinystės džiaugsmo be tų bemiegių naktų“. Po dviejų savaičių tos sistemos taikymo pasakoju apie pokyčius savo gydytojai, sakau, kad esu pailsėjusi, laiminga, ji tada man sako: „Nenormalus vaikas““, - juokiasi prisimindama Arvydo mama.
Trys svarbūs dalykai
Vežimėlis, lovytė ir maitinimas pagal poreikį - Giedrės nuomone, tai trys labai svarbūs dalykai. „Manęs dažnai klausia, ar reikia vaikui savo lovytės. Aš manau, kad vaikas turi turėti savo lovytę. Mes laukiam mažo žmogučio ir turim rodyti pagarbą jam ir jo poilsiui. Be to, lovytė gali tapti dalimi ritualo. Ritualus vaikai labai mėgsta ir jų vaiko gyvenime turi būti keletas ir labai aiškių.
Nuolatinis vaiko siūbavimas vežimėlyje, manau, yra nepriimtinas dalykas. Nereikia vaiko nuolat su koja tame vežimėlyje stumdyti. Vaikas turi užmigti su nedidele mūsų pagalba. Nedidelė pagalba - tai petukų, nosytės paglostymas, šiek tiek paniūniavimas, gal truputį lovytės pasupimas, bet ne pusantros valandos sūpavimas vežimėlyje ar pirmyn atgal vežiojimas. Yra vaikų, kuriems reikia tų aktyvių užmigimo pagalbos būdų, tai siūlau juos kaitalioti - kartą užmigs sūpuojamas, kartą prie krūties. Geriau būtų, kad nesusiformuotų vieno būdo įprotis. Vaikui tai tampa norma. Mes savo vaikui esam dievai. Kokią normą jiems nurodom, taip jie viską ir supranta. Per pirmus dvejus metus kokius įpročius įskiepysit, tą ir turėsit.
Maitinimas pagal poreikį ir vaiko raminimas dažnai yra suplakami. Tai yra du skirtingi dalykai. Mums dar ligoninėje aiškina, kad kiekvieną kartą, kai tik vaikas suverkia ar neramus, reikia jį maitinti. Kaune teko bendrauti su viena mama, kuri elgėsi griežtai laikydamasi šios rekomendacijos, kaip ji pati sakė: „Ne tiek maitindavau, kiek ramindavau ta krūtimi“. Dabar jos vaikas yra pirmokas. Jeigu jis susinervina, jam kas nors nesiseka, grįžo piktas, susierzinęs iš mokyklos, iš karto traukia prie šaldytuvo. Nedarykit vaikui meškos paslaugos, nes tai tampa blogu įpročiu“, - dalina patarimus G. Veličkienė.
Įdiegti vidinį laikrodį
Kiekvienas suaugęs turi vidinį laikrodį, bet gimstame be to laikrodžio. Kokį vidinį laikrodį mes įdiegsime kūdikiui, su tokiu jis gyvens visą gyvenimą. „Jeigu instaliuosime programą „miegu kur noriu, miegu kiek noriu, užmiegu tik su didele mamos ar tėčio pagalba“, turėsim keistų pasekmių. Viena mama Panevėžyje pasakojo, kad jos dukrytė 4 metų neužmiega, jeigu nečiupinėja kieno nors plaukų. Jeigu reikia migdyti tėčiui, jis dedasi ilgų plaukų peruką! Jeigu instaliuosite programą „einu miegot anksti, keliuosi anksti, esu sveikas ir stiprus, mama mano patenkinta ir laiminga“, taip ir bus, nes viskas priklauso tik nuo jūsų. Tai jūsų pareiga ir privilegija“, - sako kūdikių priežiūros specialistė G. Veličkienė.
Bioritmų sistemos esmė mažylio žodžiais:
- „Mama, aš einu miegoti pavargęs, bet nepervargęs“;
- „Mama, aš einu gultis anksti“ (iki metų migdom 7 val. vakaro; vyresnius iki 21 val.);
- „Mama, aš turiu griežtą dienotvarkę, kurios laikosi visa šeima“ (labai svarbus sutarimas tarp tėvų, tai ramaus vaiko miego pagrindas, jeigu kyla įtampa, dienotvarkė iš karto grius);
- „Mamyte, aš miegu savo lovelėje“;
- „Mamyte, aš moku užmigti pats“.
Rezultatai:
- „Mama, aš esu linksmas ir sveikas“;
- „Mano mama yra pailsėjusi, sveika ir labai džiaugiasi motinyste“.
tags: #sveiko #kudikio #dienotvarke #velickiene