Klinikinėje praktikoje dažnai susiduriama su pakaušio srities sutrikimais, kurie gali sukelti diskomfortą ir skausmą kūdikiams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime galvos raiščio priežastis kūdikiams, atsižvelgdami į įvairius veiksnius ir gydymo būdus.
Pakaušio srities anatomija ir funkcijos
Pakauškaulis, atlanto ir ašinis kaklinės stuburo dalies slanksteliai yra funkciškai susiję ir anatomiškai sujungti kryžminiu raiščiu. Svarbiausi šios kaklinės stuburo dalies elementai yra pakauškaulis ir ašinis slankstelis, o atlanto slankstelis atlieka tarpinį vaidmenį, jungdamas kaklinę stuburo dalį su kaukole.
Jei pakaušio sritis nesugeba absorbuoti perteklinių apkrovų, kaukolė prisitaiko atlikdama padėties pakitimus, kad išlaikytų vidinės ausies struktūras horizontalioje tiesėje ir apsaugotų vestibulinį aparatą. Kaklinės stuburo dalies arterinės kraujagyslės susiformuoja iš poraktikaulinės arterijos, kurios viena iš atšakų driekiasi ovaliosiomis angomis slanksktelių šoninėse ataugose.
Galimos pakaušio srities sutrikimų priežastys
Pakaušio srities sutrikimai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Pakauškaulio stuburo dalies slankstelių sąnarių sutrikęs mobilumas, restrikcijos.
- Pakauškaulio krumplių užstrigimas šoniniame poslinkyje dėl šoninio tiesiojo raumens įtampos, esančios statinės galvos šoninio lenkimo pusėje.
- Šoninis botago kirčio sindromas, kritimas ant šono, stuburo skoliozė.
- Pirminė sutrikimo priežastis - vienos pusės pakauškaulio krumplio poslinkis ir užstrigimas į priekį, skatinamas pakauškaulio ir atlanto slankstelio raištinės įtampos.
- Pakauškaulio krumplio poslinkio atgal užstrigimą skatina priekinio tiesiojo galvos raumens spazmas, o pakauškaulio krumplio poslinkio į priekį užstrigimą skatina užpakalinio mažojo tiesiojo galvos raumens ir įstrižinio mažojo galvos raumens spazmas.
- Atlanto slankstelio (C1) sutrikimas.
Svarbu identifikuoti pirminę pakaušio srities sutrikimo priežastį, nes ji gali būti ūmi, prasidėjusi spontaniškai.
Taip pat skaitykite: Vaikų galvos cistų gydymas
Osteopatija kūdikiams: pagalba vystymuisi
Kūdikiams, turintiems pakaušio srities sutrikimų, gali padėti osteopatija. Osteopatija yra medicinos sritis, kuri remiasi principu, kad kūnas turi įgimtą gebėjimą palaikyti sveikatą. Osteopatijos mokslas grindžiamas holistiniu požiūriu, nes žmoguje viskas yra susiję, ir vienas sutrikimas gali lemti kitas problemas.
Osteopatas gydo atlikdamas tam tikrus tikslius judesius rankomis. Šių judesių tikslas - atstatyti padėtį, sumažinti ir ar suvienodinti įtampas, kad kūnas ar organai pasikoreguotų atlikti reikiamą funkciją. Labai dažnai pirminė sutrikimo priežastis gali būti toli nuo simptomų vietos.
Kada reikalinga kūdikių osteopatija?
Kūdikių osteopatija gali būti reikalinga dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
- Dubens kaulų, kojų ir kaukolės asimetrija.
- Raumenų tonuso pokyčiai.
- Vaisiaus padėtis gimdoje.
- Gimdymas, ypač jei jis buvo sudėtingas.
Osteopatas apžiūros metu nustato pirminę priežastį ir tai, kada atsirado sutrikimas. Problemos, kurias nurodo tėveliai, gali būti vienodos, bet priežastys skirtingos.
Osteopatijos nauda kūdikiams
Osteopatija gali padėti kūdikiams, turintiems įvairių problemų, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Auklėjimo klaidos
- Virškinimo sutrikimai.
- Laikysenos sutrikimai.
- Skoliozė.
- Raumenų ir nervų sistemos problemos.
- LOR problemos.
Osteopatinis gydymas yra ypač švelnus, skatina audinių ir organų atsaką. Taikomos švelnios technikos rankomis, atsižvelgiant į kūdikio amžių bei būklę. Metodai yra skirti atkurti sveiką struktūrinę ir funkcinę būklę bei skatinti sveiką augimą ir vystymąsi, o ne tik gydyti simptomus. Vaikai greitai reaguoja į gydymą, nes problemos nėra įsisenėjusios, kaip kad suaugusiųjų.
Kineziterapija ir ergoterapija
Norėdami padėti kūdikiui vystytis, galime kreiptis į kineziterapeutą, ergoterapeutą, funkcinės sveikatos specialistą ar gydytoją osteopatą. Kineziterapeutas gali padėti stiprinti raumenis ir gerinti judesių koordinaciją, o ergoterapeutas gali padėti lavinti kasdienio gyvenimo įgūdžius.
Galvos formos pokyčiai kūdikiams
Kūdikiui augant, galvos forma kažkiek kinta, net jei gimus buvo didelė asimetrija, laikui bėgant pasikeitimų įvyksta. Osteopatijos gydytojas William Garner Sutherland įrodė, kad kaukolės kaulai juda vienas kito atžvilgiu, o šių judesių sutrikimai daro didelį poveikį kūno sveikatai. Jis sukūrė sąvoką „kranialinė osteopatija“.
Gydytojas ištyrė, kaip kaukolės kaulų deformacija, kuri atsiranda vystantis embrionui arba gimdymo metu, lemia viso kūno augimą ir vystymąsi. Šios deformacijos vaikui augant išlieka, gali keistis ir į tai įtraukti kitas kūno struktūras bei bloginti jų funkcijas. Pavyzdžiui, nedidelė pakaušio ir kaklo kaulų deformacija gimdymo metu gali turėti įtakos virškinimo sutrikimams, o asimetrinis kaukolės augimas gali sukelti laikysenos sutrikimus ar net skoliozę.
Svarbu suprasti, kad mažos problemos ankstyvame amžiuje gali turėti pasekmių po daugelio metų.
Taip pat skaitykite: Nelaiko galvos 3 mėnesių kūdikis: priežastys ir sprendimai
Plokščiapėdystė vaikams
Vaikų pėdos vystosi iki tam tikro laiko, o paskui ateina tokia riba, kai jos jau nebesikeičia. Iki 2-3 metų net 90 proc. vaikų yra pilnapadžiai, jų net eisena kitokia, vaikučiai eina išskėstomis kojytėmis, dėl balanso perkelia svorį ir kūną laikančią ašį į vidinę pusę, tad pėdutės atrodo plokščios ir sugriuvusios į vidų. Tai kelia nerimą tėvams. Iš tiesų dažniausia tai yra fiziologiniai dalykai, kurie laikomi norma, nes pėdos skliautas intensyviau pradeda formuotis nuo 3 metų. Tad nuo 3 metų turėtume matyti vis ryškiau besiformuojantį pėdos skliautą, kuris ryškėja vidinėje pėdos pusėje.
Jeigu skliautas formuojasi, vaikučiui pas ortopedą pakaks pasirodyti kas kelerius metus. Tačiau jei skliautas nesiformuoja ir yra eisenos sutrikimų, reikėtų kreiptis į ortopedą greičiau. Pėdos skliautas turėtų susiformuoti iki pirmos klasės, o galutinė amžiaus riba - 10 metų.
Apie 20 procentų žmonių pėdos skliautas nesusiformuoja, nors taikomos įvairios priemonės. Labai svarbus genetinis veiksnys. Matydamas 2-5 metų vaiko pėdutes niekados nežinai, ar jis bus vienas iš tų 20 procentų. Tai pamatome, tik artėjant 10 metų ribai.
Plokščiapėdystės gydymas
Svarbu stiprinti pėdų raumenis ir raiščius. Tuomet siūlome kuo daugiau vaikui leisti vaikščioti basomis, ant pirštų galų, nelygiu paviršiumi, kad raiščių-raumenų aparatas tvirtėtų. Vyresniam vaikui jau gali atsirasti nemalonių pojūčių - traukti mėšlungis, atsirasti greitesnis nuovargis nuo fizinio krūvio, pėdų skausmai. Tuomet vaiko patogumui skiriami supinatoriai.
Reikia atminti, kad nei supinatorius, nei joks kitoks įdėklas nesuformuos pėdos skliauto, jis tiesiog saugos pėdą, neleis jai greitai pavargti. Ortopedinė avalynė kuriama ne šiaip sau, su ja vaikui patogiau ir saugiau, tačiau nereikia tikėtis, kad nuo jos vaiko pėdos skliautas susiformuos. Greičiau jau batas deformuosis, prisitaikęs prie pėdos, nei atvirkščiai. Ne batai, o fizinė veikla padeda formuotis skliautui.
Avalynė vaikams
Kai vaikas pradeda vaikščioti, žinoma, jam reikia batukų, nes jis bus vedamas į lauką ir rudenį ar žiemą ten basas nevaikščios. Pradėjus vaikščioti, vaiko kojytės labai nestabilios, ir mažylis stabiliau ir tvirčiau nužingsniuos su batukais. Bet kai vaikutis jau išmoksta vaikščioti, kai jau pusę metų vaikšto be atramų, namuose jam avalynė nereikalinga. Laikydami vaiko pėdutes visą dieną batuose, darome joms meškos paslaugą.
Vaiko nereikėtų auti šlepetėmis, šliurėmis, basutėmis, kurios fiksuojamos su dirželiais, ar per pirštą. Net kroksų tipo avalynė, kuri atrodo patogi, tinkama tik trumpam. Vaikui bent iki 3 metų rekomenduojami batukai su užkulniuku, lanksčiu padu ir gerai fiksuojama.
Pėdoms reikia erdvės. Ankšti batai priverčia nenatūraliai statyti pirštukus, ypač tai pavojinga didiesiems kojų pirštams. Gali susiformuoti ir netaisyklinga pėdos laikysena, kurios pasekmės vėliau gali būti įvairūs kelių ar klubų sąnarių pažeidimai. Net ir vėlesniame amžiuje atsirandančius stuburo skausmus iš dalies gali lemti vaikystėje suspausta pėda. Dėl to batuko vidus turėtų būti maždaug 2 cm ilgesnis už pėdutę, o batų padas - kuo lankstesnis.
Vaikų pėdos auga ypač greitai. Vaikų, kurių amžius 3-6 metai, pėda per metus paauga 2-3 dydžiais (1 dydis - 6,6 mm). Moksleivių pėdos paauga kiek mažiau - 1-2 dydžiais. Galite patys pamatuoti 3-6 metukų vaiko pėdą kas 4-6 savaites, o 1-3 metukų vaikučių - kas 6-8 savaites.
Pirmųjų mažylio batukų padas turi būti plonas ir elastingas, ypač pirštų srityje. Bateliai turi turėti uždarą ir kietą užkulnį, kiek aukštesnes batų noseles, kad iš viršaus nespaustų pirštukų. Visai mažų vaikų avalynė turi būti be pakulnės, o vėliau - su 0,5-2 cm aukščio pakulne.