Auklėjimas - tai procesas, kurio metu tėvai stengiasi perduoti savo vaikams vertybes, elgesio normas ir įgūdžius, kurie padės jiems tapti savarankiškais ir laimingais žmonėmis. Tačiau kartais, net ir turėdami geriausius ketinimus, tėvai gali naudoti frazes, kurios vaikams daro žalą. Šiame straipsnyje aptarsime 5 dažnas frazes, kurių reikėtų vengti auklėjant vaikus, ir pateiksime alternatyvių būdų, kaip bendrauti su jais.
Frazė Nr. 1: "Duok, aš padarysiu"
Ši frazė dažnai tariama, kai tėvai skuba arba nori, kad vaikas greičiau atliktų užduotį. Pavyzdžiui, mažylis ilgai bando užsirišti batų raištelius ar užsisegti sagas, o jau laikas išeiti iš namų. Nors tėvų tikslas yra padėti vaikui, tokia frazė gali turėti neigiamų pasekmių.
Problema: Kelis kartus taip pasielgus, vaiko savarankiškumo siekis greitai išsenka. „Kam stengtis, jei vis tiek mama viską padarys už mane?“ - sukasi jo galvelėje. Ateityje gali kilti ir dar didesnių nesusipratimų šeimoje. Tuomet, kai vaikas vengs būti savarankiškas, tėvai ant jo pyks - pradės burbėti ar šaukti. Taigi, frazės "Geriau duok man padaryti…", "Tau nieko neišeina…", "Tu nemoki, nežinai, nesupranti…" psichologai mano, kad šios frazės iš anksto programuoja vaiką nesėkmei, pasėdamos neužtikrintumą savimi.
Alternatyva: Užuot atlikę užduotį už vaiką, tėvai turėtų būti kantrūs ir leisti jam pačiam bandyti. Jei vaikui reikia pagalbos, galima jam padėti, bet ne atlikti visą darbą už jį. Pavyzdžiui, galima pasakyti: "Aš matau, kad tau sunku. Ar norėtum, kad aš tau šiek tiek padėčiau?".
Frazė Nr. 2: "Jei būtų pinigų, nupirkčiau"
Ši frazė dažnai tariama, kai vaikas prašo nupirkti jam kokį nors daiktą ar pramogą.
Taip pat skaitykite: Mįslės apie gyvūnus: kūrybiškumas
Problema: Juk šiuo atveju leidžiate vaikui suprasti: jei būtų pinigų, trokštamas daiktas ar pramoga būtų perkama. Tačiau ar teisingas?
Alternatyva: Užuot sakius, kad nupirktumėte daiktą, jei turėtumėte pinigų, tėvai turėtų paaiškinti vaikui, kodėl jie negali jo nupirkti. Galima pasakyti: "Aš suprantu, kad tu nori šio žaislo, bet mes dabar neturime pakankamai pinigų jam nupirkti. Galbūt galėsime jį nupirkti kitą kartą".
Frazė Nr. 3: "Kodėl tu negali būti kaip…"
Ši frazė dažnai tariama, kai tėvai nori, kad vaikas būtų panašus į kitą vaiką, pavyzdžiui, brolį, seserį ar draugą.
Problema: Toks lyginimas daro dvejopą žalą. Pirma, tarp vaikų įsiplieskia nesantaika. Antra, jiems vystosi nepilnavertiškumo kompleksas. Kiekvienas mažas žmogutis - unikalus, ir jam dar teks ilgai aiškintis savo paties gabumus. Taigi kai kurios mūsų ištartos frazės gali vaiką žeisti ar klaidinti, mums to net nepastebint. Esame jam brangiausi žmonės, autoritetai - viskas, ką sakome, „kapsi“ jam į galvelę ir širdį. Sakykite tik tai, ką iš tiesų norime. Nemanipuliuokite vaiku. Ir būtent nuo auklėjimo priklauso, koks jūsų mažylis taps suaugęs.
Alternatyva: Užuot lyginę vaiką su kitais, tėvai turėtų pabrėžti jo stipriąsias puses ir individualumą. Galima pasakyti: "Tu esi labai talentingas piešėjas" arba "Aš didžiuojuosi tavo atkaklumu".
Taip pat skaitykite: Patarimai, ką sakyti gimdymo metu
Frazė Nr. 4: "Nustok! Užsičiaupk! Tuoj pat nusiramink! Greičiau!"
Šios frazės dažnai tariamos, kai tėvai yra susierzinę arba nori, kad vaikas greitai pakeistų savo elgesį.
Problema: Tačiau, jeigu jūs ar kitas suaugęs žmogus išgirstų tokius žodžius, tikriausiai įsižeistų ir dar pareikalautų atsiprašymo. Užuot nusiraminęs ir pakoregavęs savo elgesį, jis ima protestuoti.
Alternatyva: Užuot šaukę ant vaiko, tėvai turėtų ramiai paaiškinti, ko jie iš jo tikisi. Galima pasakyti: "Aš suprantu, kad tu esi nusiminęs, bet prašau, kalbėk ramiau" arba "Mums reikia išeiti iš namų per penkias minutes, todėl prašau, apsirenk greičiau".
Frazė Nr. 5: "Kaip tu nesupranti?"
Ši frazė dažnai tariama, kai tėvai mano, kad vaikas turėtų suprasti kažką, kas jam dar nėra aišku.
Problema: Lietuvoje labai menkas pakantumas vaikų klaidoms, o juk normalu, kad mažieji neturi patirties ir klaidų daro daug. Mes dažnai be reikalo užsipuolame vaikus: „Kaip tu nesupranti, kad?…“, bet juk jis mažas ir tikrai neturi visko suprasti. Mes linkę besąlygiškai reikalauti, kad vaikas paklustų, netrukdytų, elgtųsi kultūringai, bet juk kultūros jis mokosi augdamas, o būdamas ketverių ar penkerių dar negali jos mokėti.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Alternatyva: Užuot klausę, kodėl vaikas nesupranta, tėvai turėtų kantriai paaiškinti jam, ką jis turėtų suprasti. Galima pasakyti: "Aš matau, kad tau sunku tai suprasti. Leisk man paaiškinti tau dar kartą".
Kitos frazės, kurių reikėtų vengti
Be jau aptartų frazių, yra ir kitų posakių, kurių reikėtų vengti auklėjant vaikus:
- "Neverk kaip mergaitė" - šis posakis skatina lyčių stereotipus ir moko berniukus slopinti savo emocijas.
- "Tu toks nevalgiukas" - akcentavimas, kad vaikas nieko nevalgo. Vaikai, kaip ir suaugę, turi aibes patiekų ar produktų, kurių jie tiesiog nemėgsta. Kartais dėl skonio, kartais dėl išvaizdos, kartais dėl patiekalo ar produkto tekstūros. Kuo labiau tėvai pyks dėl to, derėsis, prašys ar baus, tuo išrankesnis darysis vaikas.
- "Afrikoje vaikai badauja, o tu palieki maistą lėkštėje" - žalinga praktika auklėti vaiką jį gasdinant ar jam prikaišiojant procesus, kurių jis dar nėra pajėgus suvokti ar už kuriuos jis nėra atsakingas. Tačiau tikrai galima kalbėti apie maisto švaistymą ir mokyti savo atžalą atsakingai įsidėti tiek, kiek jam norisi.
- "Jei ir toliau taip darysi, nebemylėsiu tavęs" - tai prilygsta emociniam šantažui. Vaikai jus myli, o mintis, kad gali tapti nebemylimi, jiems gali sukelti nerimą ir nusivylimą savimi.
- "Viską darai ne taip" - vaikai auga, o kartu ir mokosi. Nesitikėkite, kad jie iš karto viską ims daryti teisingai. Būkite kantrūs ir žingsnelis po žingsnelio mokykite juos.
- "Niekada nepasimokai" - taip tėvai savo atžalai praneša, kad jis nesugeba nieko atlikti tinkamai. Tokie žodžiai formuoja nepasitikėjimą savo jėgomis.
- "Nebūk kvailas" - tai menkinantys ir tikrai neigiamą įtaką vaikui darantys žodžiai.
Pozityvus auklėjimas: kaip bendrauti su vaiku efektyviai?
Pozityvus auklėjimas - tai leidimas vaikui būti savimi, jo priėmimas, auklėjimas per stiprų ryšį su vaiku, bendravimą, jo jausmų ir emocijų priėmimą, motyvacijos, o ne bausmių sistemą. Pozityvaus auklėjimo principai:
- Būkite kantrūs. Vaikai mokosi ir auga, todėl jiems reikia laiko ir kantrybės.
- Bendraukite su vaiku pagarbiai. Kalbėkite su vaiku taip, kaip norėtumėte, kad kalbėtų su jumis.
- Pripažinkite vaiko jausmus. Leiskite vaikui išreikšti savo jausmus ir parodykite, kad juos suprantate.
- Nustatykite aiškias ribas. Vaikams reikia žinoti, ko iš jų tikimasi.
- Skatinkite vaiko savarankiškumą. Leiskite vaikui pačiam priimti sprendimus ir atlikti užduotis.
- Girkite vaiką už pastangas, o ne tik už rezultatus. Tai padės vaikui ugdyti pasitikėjimą savimi ir atkaklumą.
- Būkite pavyzdys. Vaikai mokosi iš to, ką mato, todėl svarbu, kad tėvai rodytų gerą pavyzdį.
Kaip elgtis su užsispyrusiu vaiku?
Jei vaikas yra sunkiai perkalbamas, ypač jei kaip tik dabar patiriate visus trejų metų krizės „džiaugsmus”, būtinai pasirūpinkite, kad jūsų veiksmai būtų nuoseklūs. Štai kodėl taip svarbu laikytis režimo. Nusistatykite dienos planą, kuris apimtų valgymą, pietų miegą, laiką pramogoms ir netgi tvarkymuisi.
Būtinai stebėkite, ar grafiko tinkamai laikomasi kasdien, iš anksto įspėdami mažylį apie artėjančius pokyčius. Pavyzdžiui, jei žaidimams skirtas laikas beveik baigėsi ir artėja laikas tvarkymuisi, apie tai būtinai informuokite mažylį: „Turi dar 5 minutes, po to tvarkysimės”. Jei laikysitės grafiko, mažylis nė kiek nenustebs, kad ateina laikas keisti veiklą, o tai reiškia, kad sumažės kaprizų demonstravimo ir isterijų rizika.
Jei vaikas atsisako paklusti ir daryti tai, ką sakote, ypač jei gyvenate trejų metų krizės ritmu, jums būtinai reikia parengti tam tikrą pasekmių planą, kuris bus taikomas reaguojant į vaiko veiksmus. Vaikas turi žinoti: jei jis nesilaikys susitarimo, neteks mėgstamo žaislo visai dienai arba bus atšauktas apsilankymas žaidimų aikštelėje. Suvokdamas gresiančias pasekmes mažylis žinos, ko neišvengiamai sulauks, jei nesilaikys tėvų nurodymų. Žinoma, jis gali pasirinkti nepaklusnumo variantą, bet tokiu atveju jo neturėtų stebinti gresiančios pasekmės, ypač jei jam jau yra tekę su tokiomis susidurti. Galiausiai mažylis ims paisyti jūsų nurodymų dažniau, siekdamas išvengti nepageidaujamų įvykių eigos rezultatų.
Vaikai dažnai garsiai pyksta tada, kai jaučiasi neišgirsti arba nesuprasti. Jei matote, kad neilgai trukus kils isterija, atsisėskite priešais vaiką ir paprašykite išreikšti viską, ką jis jaučia arba ką galvoja. Mažylis, suvokęs, kad jo atidžiai klausotės, supras, kad jam suteikiate šansą išreikšti save, o tai savo ruožtu apsaugos jį nuo protrūkių.