Įvadas
Deinstitucionalizacija - tai procesas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai taptų bendruomenės dalimi, o bendruomenė prisiimtų atsakomybę už jų gerovę. Šis procesas apima ne tik globos namų uždarymą, bet ir paslaugų plėtrą, kuri gerina vaiko gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariami vaikų globos namų gyvenimo sąlygų reikalavimai Lietuvoje, įskaitant būsto reikalavimus, socialinių darbuotojų vaidmenį, vaikų adaptaciją ir kitus svarbius aspektus.
Deinstitucionalizacijos svarba
Deinstitucionalizacija nėra paprastas globos namų uždarymas ar išskirstymas į mažas institucijas. Šio proceso tikslas - sudaryti sąlygas asmenims su intelekto ar psichosocialinę negalią gyventi bendruomenėje. Šis procesas užtikrina, kad specialiųjų poreikių turintys vaikai yra bendruomenės dalis, o bendruomenė pratinama prisiimti atsakomybę už specialiųjų poreikių turinčius vaikus, bei kylančias socialines problemas ir jų sprendimą, užtikrina orientaciją į paslaugų plėtrą, kas skatina vaiko gyvenimo kokybės gerėjimą. Juk bendruomenė formuoja žmogaus asmenybę, jo savivertę, skatina žmogų nuolat tobulėti. Bendruomenė - tai pagrindinis šaltinis vaiko socializacijai ir raiškai. Kalbant apie visavertį vaiko gyvenimą, kuris garantuotų jo orumą, ugdytų pasitikėjimą savimi, vaikų su specialiaisiais poreikiais įtraukimą į visuomenės gyvenimą, mokant juos prisitaikyti ir gerai jaustis sociume - pertvarka tikrai reikalinga. Specialiųjų poreikių turintys vaikai, ilgus metus gyvendami globos institucijoje, ne visada turi galimybę kaupti savo asmeninę patirtį savarankiškumo ir gyvenimiškų įgūdžių plėtojimo erdvėje. Asmenys su negalia, gyvendami tokioje institucijoje, yra labiau atskirti nuo visuomenės. Čia daug asmenų gyvena vienodomis sąlygomis, jų kasdienę veiklą reguliuoja dažnai biurokratija dvelkiančios taisyklės, nuolat kartojasi ta pati rutina. Su vaikais dirba daugybė darbuotojų, kurie nuolatos keičiasi, kintant dienos režimui. Tad nenuostabu, kad yra mažiau galimybių formuotis vaiko saugiam prieraišumui. O juk vaikui labai svarbu turėti žmogų, kuris suprastų, paguostų, išklausytų, apkabintų, kuriuo jis galėtų pasitikėti ir šalia kurio jaustųsi mylimas ir saugus. Juk apie tokią gerumo ir atidumo aplinką svajoja visi vaikai.
Bendruomeninių vaikų globos namų modelis
Bendruomeninių namų modelio atsiradimas ir įgyvendinimas - tai, ko labiausiai reikia vaikui. Tai puiki galimybė augti aplinkoje, kuri yra artima šeimos aplinkai. Tokioje aplinkoje vaikai jaučiasi saugesni, patiria mažiau patyčių ugdymo įstaigoje. Nes dabar jie turi savo namus.
Šiuose namuose itin svarbus praktinis mokymas, savarankiškumas ir paties vaiko laisvė rinktis. Jis skatinamas atlikti kasdienes užduotis: savarankiškai susitvarkyti savo kambarį, pasikloti savo lovą, padengti stalą, palaikyti namuose tvarką ir švarą, turėti savo pareigas. Pavyzdžiui, išnešti šiukšles, mokėti jas išrūšiuoti, saugiai naudotis buitiniais prietaisais bei darbo įrankiais - įsukti į durų spyną iškritusį varžtelį, sutaisyti stalo stalčių ar įkalti vinį ir pakabinti paveikslą. Vaikai labai noriai įsitraukia į maisto ruošą, savaitgaliais kartu su darbuotoju gamina pietus, taip mokydamiesi kulinarinių paslapčių bei kurdami aplink save jaukią, šeimynišką nuotaiką. Jie geba ne tik pasidaryti skanų sumuštinį - užsitepti sviesto ir atsipjauti sūrio ar dešros, bet ir iškepti pyragą, išsivirti arbatos. Tai vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, ypač pasitikėjimo savimi, kad ir aš galiu, kad aš iškepiau pyragą - pats, savarankiškai nuo pradžios iki galo, ir juo galiu pavaišinti savo draugus. Vaikai kartu su darbuotoju eina apsipirkti į parduotuvę reikiamų maisto produktų, mokosi juos surasti prekybos centro lentynose ir parsinešti į namus, Kai kurie bendruomeniniuose vaikų globos namuose gyvenantys vaikai jau puikiai naudojasi viešojo transporto paslaugomis, savarankiškai gali nuvykti į mokyklą, užsiėmimus. O tai labai svarbu pamažu augant ir tvirtėjant vaiko savarankiškumui. Tai gerieji namai, kuriuose ypatingai atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius. Jaunieji gyventojai gali pasirinkti ką nori valgyti, nusipirkti reikiamą drabužį, pratintis savarankiškai praleisti laisvalaikio valandas, susiplanuoti dienotvarkę. Žinodamas, ko gali tikėtis iš ateinančios dienos, valandos ar minutės, vaikas jaučiasi atsipalaidavęs, gali ramiai kurti, veikti, žaisti. Tokiu būdu bendruomeninių namų gyventojams pamažu sudaromos sąlygos stiprinti gebėjimus palaikyti socialinius ryšius su visuomene: vaikai aktyviai dalyvauja įvairiose pilietinėse akcijose, lankosi muziejuose, parodose, renginiuose. Dalyvaudami įvairiose edukacinėse programose turi galimybę pažinti ne tik aplinką, bet ir gimtojo krašto kultūrą, tradicijas, suvokti mūsų tautos kultūros savitumą.
Socialinės darbuotojos Violetos patirtis
Esu socialinė darbuotoja Violeta ir daugiau kaip 10 metų dirbu globos namuose, kuriuose paslaugos teikiamos vaikams ir jaunuoliams turintiems intelekto ar psichosocialinę negalią.
Taip pat skaitykite: Efektyvus bendravimas su vaikais
Jau penkti metai šeši specialiųjų poreikių turintys vaikai iš Socialinės globos centro „Vija“ sėkmingai gyvena bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Reikia pripažinti, jog, vykdant pertvarką, fizinės gyvenamosios vietos pakeitimas iš pačių vaikų ir darbuotojų pareikalavo didelių pastangų įveikiant savotišką baimę išeiti į bendruomenę. Reikėjo mokytis pasitikėti savimi, iš naujo atrasti savo stipriąsias savybes, pajusti žmonių palaikymą ir dvasinį pastiprinimą. Tai labai svarbūs ir jiems reikalingi ženklai. Reikėjo paneigti kaimynų išgąstį savo naujaisiais kaimynais ir užsitarnauti jų palankumą. Tikrai buvo tokių, kurie priėmė ir suprato mus - tokius, kokie esame. Nepaisant iššūkių, su kuriais susidūrėme, dabar jau galime pasidžiaugti, kad prieš penkis metus šie šeši vaikai, nežinoję, kas iš tiesų yra savi namai, šiandien džiaugiasi, kad jie gyvena, pasak jų pačių, „kaip rojuje“. Vaikų teigimu, jie niekados nenorėtų sugrįžti į globos namus, nors ten paliko ir savo draugus, ir kartais dabar jau taip trūkstamą šurmulį. Jie sako, kad yra patys laimingiausi, turėdami tokius namus.
Todėl iš savo darbinės patirties esu įsitikinusi, kad gyvenimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose stiprina vaikų su specialiaisiais poreikiais saugumo jausmą, augina jų gebėjimus ir savarankiškumo įgūdžius bei teigiamai veikia jų savijautą. Taip žingsnelis po žingsnelio keliaudami link gyvenimo kokybės gerėjimo, vis dar susiduriame su visuomenės keistu požiūriu, nenorėjimu mus priimti tokius, kokie esame. Kartais visuomenė vis dar ieško tolerancijos apraiškų mumyse, nenorėdami būti tolerantiškais mūsų atžvilgiu.
Mitai apie globos namuose augančius vaikus
Daugelis žmonių net negalvoja apie vyresnių vaikų globą, nes visuomenėje egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie paauglių globą. Neretai sutinkami vis dar egzistuojantys mitai, užsilikę iš sovietmečio apskritai apie vaikus, kurie auga vaikų globos namuose. Paprastai žmonės įsivaizduoja, jog tai vaikai, atskirti nuo visuomenės, kurie turi elgesio problemų, galbūt netgi daro teisės pažeidimus, vartoja psichotropines medžiagas, rūko, keikiasi, nelanko mokyklos, smurtauja, valkatauja, yra utėlėti ir trumpai kirpti. Iš tiesų, tai tėra absoliūtūs mitai. Jeigu 1500 vaikų, kurie šiuo metu gyvena institucijose būtų štai tokie, tai mums tikrai Lietuvoje nebūtų saugu gyventi. Mes sakome, jog vaikai yra vaikai ir kiekvienas vaikas netinkamai pasielgia kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus. Vaikų globos namuose gyvenantys vyresni vaikai dažnai vertinami kaip agresyvūs, triukšmingi, nebendradarbiaujantys, nepareigingi. Tačiau aštri išorinė pusė dažnai slepia nesaugumo, baimės, sumišimo jausmą. Dėl visuomenėje gajų mitų apie institucijose augančius vyresnius vaikus daugelis asmenų, kurie galėtų suteikti paaugliui namus, atgrasomi nuo vyresnių vaikų globos. Egzistuoja mitas, kad globos namuose augantys paaugliai, yra nuolat netinkamai besielgiantys žmonės, kurie buvo apgyvendinti vaikų globos institucijoje, nes jų tėvai negali valdyti savo elgesio. Tai yra neteisybė. Paaugliai paprastai yra globojami dėl tų pačių priežasčių kaip ir jaunesni vaikai. Iš tikrųjų globos namuose augantys paaugliai yra tokio amžiaus, kai jiems vis dar labai reikalinga pagalba ir parama. Gera rutina ir mylinti, puoselėjanti aplinka gali padaryti didžiulį teigiamą poveikį jauniems žmonėms, kurie yra gyvenimo etape, kai priima sprendimus dėl savo ateities. Naujausi tyrimai rodo, kad žmogaus smegenys vystosi iki 20 metų. Taigi, smegenys yra pasirengusios keisti elgesį.
Mitai apie globėjus
Kad būtumėte globėju, nebūtinai turi būti vyresnio amžiaus ir sukaupęs vaikų ir jaunuolių auginimo patirtį. Globoje ne amžius, o energija ir motyvacija turi didesnę reikšmę. Anaiptol, jaunas, brandus suaugęs gali būti puikus jaunuolio globėjas, neretai tampantis vyresniuoju broliu ar sese savo globotiniui. Globėju galima tapti nuo 21 metų amžiaus. Tikrai ne maža visuomenės dalis mano, jog norint globoti reikia turėti nuosavus namus. Jeigu jūs manote, kad norėdami globoti turite turėti didelį namą ar butą, kuris būtų puikiai įrengtas ir priklausyti jums nuosavybės teise, vadinasi, jūs esate pagautas šio mito. Nesvarbu, ar paauglys ar vaikas, kurį norėtumėte globoti, galioja tos pačios taisyklės - svarbu, jog vaikas jūsų namuose turėtų savo erdvę miegui, poilsiui, pamokų ruošai, žaidimams. Jeigu niekada neturėjote vaikų ar niekada nedirbote su vaikais, gali būti, jog esate patikėję šiuo mitu, kad neverta svarstyti apie vaiko globą, jeigu neturi vaikų auginimo patirties. Iš tiesų nebūtina būti užauginus vaikus, kad galėtum juos globoti. Tai ko jums reikia, tai didelio noro atverti savo namų duris ir širdį jauniems žmonėms, kuriuos reikia mylėti ir saugoti. Žinoma, jeigu neturite patirties, tikėtina, kad galite nerimauti. Tačiau nuo pačios pradžios, kai pradėsite lankyti globėjų mokymus, jūs tapsite globėjų bendruomenės dalimi. Globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turėsite globos centro specialistų pagalbą ir paramą, bendrausite su globėjų šeimomis per savipagalbos grupes ir įvairius renginius, galėsite lankyti mokymus ir gauti specialistų konsultacijas. Vaiko ir jaunuolio globa kaip ir tėvystė yra visos paros darbas. Tačiau didžiąją laiko dalį esate tik budintis, nes vaikai leidžia laiką mokykloje, būreliuose, su draugais, yra užsiėmę pasaulio tyrinėjimu. Lygiai taip, kaip darbo grafikus derina tėvai prie biologinių vaikų, lygiai taip yra ir su globojamu vaiku. Žinoma, ypatingas laikas yra tuomet, kai vaikas atkeliauja į jūsų namus. Tuomet jums reikia vienas kitą pažinti, užmegzti ryšį - šiam laikotarpiui ypatingai svarbu skirti daugiau laiko praleisti kartu. Į jūsų namus atvykusiam globojamam vaikui ypač pirmais mėnesiais reikės daugiau fizinės ir emocinės pagalbos - vaikas išgyvens netektį, jam reikės priprasti prie naujos rutinos, naujos ugdymo įstaigos, susipažinti ir megzti ryšius su naujais žmonėmis. Tačiau ilgainiui - viskas stos į savas vėžias, nors pagalba ugdymosi srityje gali būti reikalinga intensyvesnė visą globos laikotarpį. Tyrimai rodo, jog pirmieji treji vaiko gyvenimo metai yra geriausias laikas vaikams ir tėvams megzti tvirtą ryšį. Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad meilė ir prisirišimas nebūtinai priklauso nuo biologijos. Santykio sukūrimas gali vykti bet kuriame amžiuje. Tačiau tam reikia pasitikėjimo ir laiko. Kai vaikas ar jaunuolis apsigyvena globėjo namuose, tai be abejonės kelia įtampą ir stresą. Be to, vaikas išgyvena ir buvusios aplinkos netektis - auklėtojų, draugų, mokyklos, savo kiemo ir t.t. Globėjui šiuo momentu reikia kantrybės, atidumo ir supratingumo. Globėjas turi žinoti, kad reikės laiko, kol vaikas ar jaunuolis įveiks nemalonius jausmus būdamas naujos šeimos dalimi. Žmonės, kurie prisiima gyvenimą keičiančią globos užduotį, turi didžiulę širdį ir žino, kad meilė gimdo meilę. Šis mitas yra vienas seniausių ir labiausiai paplitęs. Vaiko ar jaunuolio globai visiškai nesvarbi jūsų šeimyninė padėtis. Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jūsų šeimos sudėtis nėra kliūtis globoti. Jeigu jūsų šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos jūsų namuose. Aptardami paauglių globos perspektyvą, daugelis žmonių nerimauja dėl galimos neigiamos įtakos esamiems vaikams. "Ką daryti, jei vyresnis globojamas vaikas darys blogą įtaką mano jaunesniems vaikams?" Tyrimai rodo, jog broliai ir seserys, tiek globojami, tiek biologiniai, yra mažiau įtakingi nei bendraamžiai mokykloje ar draugai kieme ar socialiniuose tinkluose. Šeimos liudija apie tai, kaip vyresni vaikai mokė savo globotinius brolius ir (arba) seseris, kaip padėti namuose, bendrauti su suaugusiaisiais, kaip skaityti ir pan. Labai svarbu suprasti, kad paaugliai, kurie yra linkę nusikalsti ar daro teisės pažeidimus - jų poreikiai nėra globa šeimoje, todėl toks paauglys neatvyks į jūsų šeimą.
Laikinas svečiavimasis
Nuolatiniai trumpalaikiai suplanuoti susitikimai savaitgaliais, per šventes ar atostogas, globos įstaigoje augančiam vaikui yra neįkainojami. Tai vadinama laikinu vaiko svečiavimusi. Vaiko teisių gynėjai sako, kad per artimą ryšį atsiveria naujos vaiko psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas. „Neretai baiminamasi, kad trumpalaikiai susitikimai vaikui sukels nepagrįstų lūkesčių, bet taip nėra. Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų sudaroma tarsi savotiška sutartis ir vietos neaiškumams nepaliekama.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie „Gandrelį“
Rugilės Ladauskienės įžvalgos
Šiuo metu šalies globos įstaigose auga 1600 vaikų ir jaunuolių. Tarnybos Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė atskleidžia, ką reikia žinoti, norint priimti jaunąjį svečią į savo namus. Globos ir įvaikinimo ekspertė Rugilė Ladauskienė atkreipia dėmesį, kad pakviesti laikinai svečiuotis galima ne jaunesnį nei septynerių metų amžiaus vaiką. „Per ryšį su kitais tampame tokiais žmonėmis, kokie esame, nes atspindime juos kaip veidrodžiai. Ir tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi - bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą“, - kalba R.
Globos namų atstovas pakvietusiam draugystei asmeniui pateikia informaciją apie vaiko ar jaunuolio poreikius, įpročius, mitybą, režimą, taip pat ir neliečiamas temas ar bet kokius kitus vidinį skausmą keliančius dalykus. „Jeigu jūs tikite, kad svarbiausia gyvenime yra žmogaus ryšys su žmogumi ar žmogaus pagalba žmogui, tačiau nesate apsisprendę dėl nuolatinės vaiko globos arba šiuo metu aplinkybės jums neleidžia žengti tokio žingsnio, laikinasis svečiavimasis, suaugusio ir vaiko, jaunuolio draugystė yra nuostabi forma įgyvendinti savo misiją“, - teigia R. Susitikimų dažnumą ir numatomą draugystės trukmę įvardyti būtina. Sutariame, ką mes kartu veiksime: pasiimsiu tave namo ar pasiimsiu į gamtą, bendrausime tik gyvai ar ir per ryšio priemones. Išsiaiškiname, kad mūsų tikslas yra draugystė ir pasitariame, kaip leisime laiką: kokie mano pomėgiai, ko galiu išmokyti, kas tave domina. Suaugusiojo užduotis yra kuo aiškiau prisistatyti vaikui. Globos ekspertė sako, kad ryšio mezgimas yra buvimas su vaiku: „Tai - individualus laikas, bendras laikas su artimaisiais, pokalbiai, žaidimai, diskusijos, atsakomybės, ribos, pagarba, pagalba. Todėl labai svarbu, jog suaugęs asmuo, jaunas ar vyresnis, vienas, pora ar šeima įsivertintų galimybes skirti savo laiką vaikui. [quote author=”R. Taisyklė laikytis susitarimų yra viena pagrindinių auginant vaikus ir mezgant santykį per svečiavimąsi: jokiu būdu negalima žadėti, ko ištesėti negalėsite. „Jeigu ryšys nutrūks ir nepaaiškinsite kodėl, galite sukelti vaikui emocinę traumą. Vaikas gali kaltę prisiimti sau, manyti, kad neatitiko jūsų lūkesčių ar buvo blogas ir dėl to jį metėte. Vaikai linkę kaltinti save. Žmonėms yra nelengva atsisveikinti, tačiau jeigu turėsite susitarimą, atsisveikinsite iš lėto, fiziškai nebesusitikdami atsiųsite žinutę ar laišką, atsisveikinimas bus daug lengvesnis emociškai“, - akcentuoja R. Ekspertė sako, kad globos ir įvaikinimo tema globos namuose labai atvira, net mažiausieji žino, kokio amžiaus gali būti įvaikinti ir pageidaujami globėjų. Anot R. Ladauskienės, kiekviename asmenyje neretai jie mato galimą globėją, draugą: „Šito nežinodami, mes rizikuojame vaiką sutrikdyti neatsargiu žodžiu ar neapgalvotu poelgiu. R. „Gali būti taip, kad ryšys užsimezgė ir jūsų gyvenime atsiras vietos dar vienam žmogui. Jeigu santykis užaugs - puiku. Čia labai natūralus procesas. Ir tikrai yra tokių atvejų, kai užsimezgęs ryšys motyvuoja žmogų kardinaliai keisti savo gyvenimo planus, būdą, stilių, būstą vien tik dėl to, kad galėtų pakviesti tą jauną žmogų į savo namus“, - kalba R. Pašnekovė teigia, kad puikiais globėjais tampa ir brandūs jauni žmonės, kurių pažinties pradžia su globos įstaigoje gyvenančiu vaiku prasidėjo nuo savanorystės, dalijantis laisvalaikiu, pomėgiais.
Vaikų globos namų steigimo reikalavimai
Vaikų globos namai turi atitikti tam tikrus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose. Siekiant įkurti vaikų globos namus, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose.
Būsto reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai būstui:
- Bendras naudingas būsto plotas negali būti mažesnis kaip 70 kv. m ir ne didesnis kaip 98,00 kv. m. Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
- Siūlomas parduoti būstas turi būti geros techninės būklės, tvarkingas, atitikti statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus.
- Santechnikos įranga - vamzdynas, vonia arba dušas, klozetas, plautuvė, praustuvas, vandens maišytuvai - turi būti veikiantys.
- Elektros įranga - šakutės lizdai, jungtukai, laidų instaliacija - turi būti tvarkinga.
- Sienos, durys, lubos ir grindys turi būti tvarkingos (neištrupėjusios, neišlūžusios, be pelėsio ir pan.).
- Langai turi būti sandarūs, techniškai tvarkingi.
Sunkiausia yra surasti arba pritaikyti butą šeimynai, nes turi būti gana didelė kvadratūra, būtinai du sanitariniai mazgai.
Taip pat skaitykite: Vaikų kirpykla "Pas Voveryką"
Klaipėdos pavyzdys
Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat žengia šiuo keliu - jų auklėtiniai persikelia į atskirus butus. Miesto centre, Šaulių gatvėje, globos namų ugdytiniams buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus. Gražiai ir skoningai suremontuotame būste įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus dėti padeda socialinės darbuotojos. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje po truputį atsisakoma institucinių vaikų globos namų ir sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis. „Praėjusiais metais šeimynai iš globos namų buvo įrengtas pirmasis butas, šiais metais jau įsikūrė dvi šeimynos ir dar du butai bus perkami, kitais metais planuojama nupirkti ir įrengti dar du butus.
Socialinių darbuotojų vaidmuo
Socialinės darbuotojos Indrė Jankevičienė ir jos padėjėja Birutė Medžinskienė gyrė ugdytines: „Nors prižiūrimų vaikų perpus mažiau, tačiau dabar pačioms tenka aprūpinti šeimyną maisto produktais, apskaičiuoti, kiek kokio maisto pirkti ir gaminti. Tad prisidėjo ir buhalterijos, ir namų ruošos darbų, tačiau vyresnės šeimynos mergaitės - šaunuolės, - mums labai padeda“. Mokomasi ir vandenį, elektrą taupyti, ir maistą ekonomiškai gaminti, ir padėti daiktus, drabužius į vietas.
Vaikų adaptacija ir iššūkiai
Visi bute gyvenantys vaikai - skirtingo amžiaus. Keturi iš jų yra iš vienos šeimos, du - naujokai, kuriems globos namų institucijoje gyventi neteko. Vaikai naujais namais ypač džiaugiasi. Tai, jog daugeliui jų tenka gana toli važiuoti į mokyklą - ne problema, - miesto centre jiems labiau trūksta didelio kiemo žaisti. „Ramybė: čia, niekas į kambarį nesiveržia, netrukdo, ir mokytis lengviau. Kita vertus, pasiilgstame draugų. Kita vertus, nėra lengva vaikams prisitaikyti prie naujos aplinkos, suprasti, kad ne vieni gyvena, o apsupti kaimynų, ir elgtis bei televizorių žiūrėti turi tyliau nei buvo įpratę.
Savarankiškumo ugdymo namai
Savarankiškumo ugdymo namai, dar vadinami tiesiog būstu, yra vieta, kur jaunuoliai, augę valstybės globoje, gali mokytis savarankiško gyvenimo įgūdžių: maisto gaminimo, pinigų planavimo, tvarkymosi, komunalinių, nuomos, skolų mokėjimo, mokyklos lankymo, darbo paieškos, bendravimo su kaimynais, vienas kitu, mokytojais ir kitais žmonėmis ir t.t. Būstas įsikūręs paprastame daugiabutyje, kuriame yra nuomojamas 4 kambarių butas. Trys kambariai skirti jaunuoliams. Jie gyvena po du. Dažnai galima išgirsti nuostabos bei pasipiktinimo, kodėl vaikinai ir merginos gyvena viename bute. Tačiau jie turi atskirus kambarius ir mokosi gyventi realiame gyvenime, kur nėra izoliuoti nuo priešingų lyčių.
Pasirengimas savarankiškam gyvenimui
Socialiniai darbuotojai pradeda bendrauti ir megzti kontaktus su jaunuoliais žymiai anksčiau, nei jie ruošiasi išeiti iš globos namų ar išreiškia norą gyventi būste. Nuo pat pirmųjų susitikimų pradedama jaunuoliui formuoti suvokimas ir savarankiškumas. Pirmaisiais susitikimais tiesiog pakviečiamas jaunuolis ateiti susitikti, išgerti arbatos ir taip pasimatyti su darbuotojais. Antrasis žingsnis yra pristatyti veiklas ir savarankiškumo būstą. Socialiniai darbuotojai pasakoja apie taisykles, kalbama, kurios taisyklės atrodo sunkiausios, lengviausios, individualius susitikimus ir bendruomeninius susitikimus. Bandoma išsiaiškinti ir suprasti, ko jaunuoliui reiktų gyvenant būste, ką norėtų išmokti ir dėl ko jaunuoliui būtų svarbu gyventi būste. Jaunuolių tikslai būna įvairūs: maisto gaminimas, komunaliniai, savęs pažinimas, išmokimas pasakyti ne, susitvarkyti dokumentus ir dar daugelis paprastų ir ne tik tikslų ir norų. Tad pasirengimo procesas trunka nuo mėnesio ar poros savaičių iki neapibrėžto laiko. Svarbiausia, kad pats jaunuolis norėtų ateiti gyventi, norėtų mokytis, kad jis turėtų laisvę pasakyti taip noriu arba ne, nenoriu gyventi būste. Taip pat didelė dalis darbo susijusi su mokymusi gyventi su kitais jaunuoliais, kalbėtis ir spręsti tarpusavio nesutarimus.
Licencijavimas
Norint atidaryti privačius senelių namus, svarbu žinoti, kur kreiptis ir kokius dokumentus reikia pateikti. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, kuris reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą, skelbiama, kad teikti socialinę globą gali juridinis asmuo ar kita organizacija, kuriai yra išduota licencija teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (toliau - institucinė socialinė globa) arba asmens namuose. Šių licencijų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką ir terminus nustato Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės. Jose nurodoma, kad įstaiga ar įmonė, norinti gauti licenciją, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui pateikia užpildytą Socialinių paslaugų priežiūros departamento patvirtintos formos paraišką-klausimyną, kuriame pateikta rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos, įmonės, numatoma teikti socialinė globa atitiks Socialinių paslaugų įstatyme, Socialinės globos normų apraše. Išsamesnei konsultacijai dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo rekomenduojama kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyrių. Jei globos namuose planuojamos teikti slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas), įstaiga ar įmonė privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga, ir įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
#