Europą krečia demografinė krizė, o žemyno šalys susiduria su precedento neturinčiu gimstamumo mažėjimu. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą dėl galimų ekonominių, socialinių ir kultūrinių pasekmių. Straipsnyje nagrinėjamos šalys, kuriose gimstamumas yra mažiausias, priežastys, lemiančios šį nuosmukį, ir galimos pasekmės.
Gimstamumo mažėjimo tendencijos Europoje
„Financial Times“ pranešė, kad Europos šalys viena po kitos atsimuša į dugną pagal gimstamumą. Daugelyje valstybių šie skaičiai nukrito žemiau kritinio lygio. Dar trys ES narės, tarp jų ir daugiausiai gyventojų turinti bloko valstybė Vokietija, buvo įtrauktos į „itin žemo“ gimstamumo šalių sąrašą, o tai pabrėžia regiono demografinių problemų mastą ir rimtumą. Remiantis oficialia statistika, Vokietijoje gimstamumas nukrito žemiau JT „itin žemo“ slenksčio nuo - 1,4 vaiko vienai moteriai - iki 1,35 2023 metais. Austrija pranešė, kad 2023 metais gimstamumas sumažėjo iki 1,32 vaiko vienai moteriai nuo 1,41 praėjusiais metais. Estijoje 2023 m. šis skaičius siekė 1,31, palyginti su 1,41 praėjusiais metais. Suomijos gimstamumo rodiklis buvo didesnis už ES vidurkį iki 2010 m., tačiau 2023 m. nukrito iki 1,26, o tai yra žemiausias rodiklis nuo tada, kai buvo pradėti rinkti statistiniai duomenys 1776 m. Prancūzijoje 2022 m. buvo didžiausias gimstamumo rodiklis - 1,79 vaiko vienai moteriai, tačiau nacionaliniai duomenys rodo, kad pernai jis sumažėjo iki 1,67, o tai yra žemiausias per visą istoriją.
Europos Sąjungoje gyvų gimusių kūdikių skaičius sumažėjo iki mažiau nei 4 mln. - tai vienas mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Lietuva patenka į sąrašą šalių, kur vienai moteriai tenkančių gyvų gimstančių kūdikių skaičius yra tarp mažiausių. 2023-iaisiais Europos Sąjungoje (ES) rekordiškai sumažėjo gimstamumas. 2023-iaisiais ES gimė 3,67 mln. kūdikių, tai yra 5,4 proc. mažiau nei metais anksčiau (3,88 mln.). Bendrasis gimstamumo rodiklis 2023-iaisiais ES buvo 1,38 kūdikio vienai moteriai, palyginti su 1,46 naujagimio 2022 metais, ir buvo gerokai mažesnis už vadinamąjį natūralios gyventojų kaitos lygį, kurį sudaro 2,1 vaiko vienai moteriai ir kurį pasiekus gyventojų skaičius yra stabilus.
Šalys, kuriose gimstamumas mažiausias
2022 m. mažiausi gimstamumo rodikliai užfiksuoti Maltoje (1,08), Ispanijoje (1,16) ir Italijoje (1,24). Lietuvoje 2022 m. suminis gimstamumo rodiklis buvo 1,27. 2023-iaisiais mažiausias gimstamumas buvo Maltoje (1,06 gimusio kūdikio vienai moteriai), Ispanijoje (1,12) ir Lietuvoje (1,18).
Priežastys, lemiančios gimstamumo mažėjimą
Yra daug priežasčių, kodėl mažėja gimstamumas Europoje. Štai keletas iš pagrindinių veiksnių:
Taip pat skaitykite: EHIC kortelė nėštumo metu: svarbi informacija
Ekonominiai veiksniai: Ekonominis ir darbo rinkos nestabilumas, didelės būsto kainos, ypač vietovėse, kuriose yra daugiau gyventojų ir turistų, pavyzdžiui, Madride, Barselonoje ar Malagoje. Jaunoms poroms sunku rasti stabilų ir gerai apmokamą darbą. Sparčiai augančios būsto kainos ir nesaugumas dėl darbo vietų yra susiję su Ispanijos gimstamumo rodikliu (1,16), kuris yra antras mažiausias Europoje po Maltos. Galimybė įsigyti būstą už prieinamesnę kainą padėtų jauniems žmonėms lengviau kurti šeimas. Dėl ekonominių suvaržymų žmonės norėtų turėti vaikų ir norėtų jų susilaukti anksčiau, tačiau dėl struktūrinių priežasčių jie negali to padaryti.
Socialiniai veiksniai: Socialinio požiūrio pokyčiai, lyčių nelygybė, ilgesnis mokymosi ir karjeros laikas, šeimos dinamikos ir normų kaita bei tėvystės atidėjimas. Moterys studijuoja, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir dėl to atideda partnerystę bei kartu vaikų gimdymą. Tai lemia mažesnį vaikų skaičių, nes biologinis laikrodis tiksi. Moterys eina dirbti, nori daryti karjerą. Taigi tai taip pat lemia, kad atidedamas vaikų gimdymas.
Politiniai veiksniai: Politinis nestabilumas ir nerimas dėl ateities. Pavyzdžiui, Belgijoje ir kitose šalyse egzistuoja spaudimas, kad žmonės vėliau pasitrauktų iš darbo rinkos, atidedamas pensinis amžius.
Demografiniai veiksniai: Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų. Yra žymiai mažiau moterų, kurios gali susilaukti vaikų. Jei prieš 30 metų jų buvo apie 900 tūkst., tai dabar - apie 600 tūkst. Mažiau reproduktyvaus amžiaus moterų, mažiau vaikų, jei skaičiuojame absoliučiais skaičiais.
Kultūriniai veiksniai: Didesnis dėmesys individualizmui ir asmeniniam tobulėjimui, tad šeimos kūrimas kartais nėra toks prioritetinis kaip anksčiau. Be to, dažniau siekiama aukštojo mokslo ir karjeros pasiekimų, tad šeimos kūrimas nusikelia vėlesniam laikui.
Taip pat skaitykite: Kelionė tarp žemynų
Pandemijos įtaka: COVID-19 pandemijos poveikis gimstamumui. Nors pandemijos pradžioje socialinėse medijose spekuliuota apie laukiantį kūdikių bumą, demografai buvo skeptiški ir nepalaikė tokios nuomonės. Ankstesnių pandemijų, didelių stichinių nelaimių efektas gimstamumui paprastai yra ne skatinantis, bet ribojantis.
Geopolitinė situacija: Karas Ukrainoje sustiprino argumentus atidėti vaikus ateičiai. Neigiamas karo poveikis tikėtina, mažina gimstamumą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose dvejose Baltijos šalyse.
Šeimos sampratos pokyčiai: Įtakos sumažėjusiam gimstamumui turi ir Vakaruose paplitusi „kitokios” šeimos samprata, kuomet dvi mamos arba du tėčiai yra vadinami šeima.
Gimstamumo mažėjimo pasekmės
Mažas gimstamumas turi daug neigiamų pasekmių:
Ekonominės pasekmės: Mažėjantis gimstamumas iš dalies yra pasekmė to, kad žmonės atidėlioja vaikų gimimą iki 30 metų ir vyresnio amžiaus. Be imigracijos mažas gimstamumas mažina darbingo amžiaus gyventojų skaičių, apsunkina valstybės iždą ir riboja ekonomikos augimą. ES vidutinis pirmą kartą gimdančių motinų amžius padidėjo iki 31,1 metų - metais vyresnis nei prieš dešimtmetį. Dėl mažėjančio darbingų gyventojų skaičiaus gali lemti visuomenės senėjimą, dėl kurio vyriausybės patirs didelį socialinį ir ekonominį spaudimą, visų pirma, didės išlaidos pensijoms ir sveikatos priežiūros paslaugoms. Mažos gimusiųjų kohortos reiškia mažiau ateinančių į mokyklas, mažiau dirbančių, mažiau mokančių mokesčius, mažiau prisidedančių prie bendro pyrago, kurį reikia perskirstyti.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos namų iniciatyvos: kalbų diena
Socialinės pasekmės: Dėl mažėjančio gimstamumo išsibalansuoja gyventojų amžiaus struktūra, visuomenėje tuomet turime mažiau jaunų ir daug pagyvenusių asmenų. Atsiranda daug struktūrinių iššūkių - kas dirbs, kaip pritaikyti infrastruktūras, kaip išlaikyti pagyvenusiais visuomenei pritaikytą socialinės paramos, sveikatos priežiūros sistemą.
Kultūrinės pasekmės: Kyla klausimas apie tautos išlikimą ir kultūros tęstinumą.
Galimos priemonės mažėjančiam gimstamumui spręsti
Ekspertai teigia, kad vyriausybės turėtų įvesti labiau šeimai palankią ir lyčių aspektui jautresnę politiką, kuri leistų moterims ir vyrams turėti tiek vaikų, kiek jie norėtų, rodo apklausos. Politikai neturėtų versti žmonių turėti daugiau vaikų, o sudaryti sąlygas turėti tiek, kiek jie nori.
EBPO ataskaitoje teigiama, kad norint palengvinti priimti sprendimą susilaukti vaikų, reikia visapusiškos ir veiksmingos paramos šeimoms. Tai apima įperkamą būstą, šeimos politiką, padedančią derinti darbą ir šeiminį gyvenimą, taip pat viešąja politika, skatinančia moterų galimybes gauti kokybišką darbą ir siekti karjeros. Labai svarbu, kad nuo 0 iki 3 metų vaikams būtų prieinamas ankstyvasis ugdymas, nes tai padeda lengviau suderinti darbą ir šeimos gyvenimą.
Situacija Lietuvoje
Lietuvos ekonomiką pastaraisiais dešimtmečiais veikė ne tik mažėjančio gimstamumo, ilgėjančio gyvenimo, bet ir emigracijos bangų demografiniai poveikiai. Po 2009 m. Didžiosios recesijos iš Lietuvos išvyko daug darbingo amžiaus gyventojų, kurių dalis kūrė šeimas ir susilaukė vaikų nebe Lietuvoje. O to pasekmes jau jaučiame.
Gimstamumas Lietuvoje 2021 m. krito į žemumas, kurios pranoksta net ir niūriausias prognozes. Tai labai bloga žinia Lietuvai, kurios demografinė būklė ir perspektyvos jau seniai nekėlė optimizmo. 2021 m., lyginant su 2019 m., suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo 17 proc. punktų, o lyginant su 2020 m. - 9 proc.
Lietuvoje santuoka tebėra pagrindinė prielaida vaikams. Jei santuoka yra vaikų susilaukimo prielaida, tai būstas yra santuokos prielaida. Premija už nuosavo būsto barjero įveikimą yra santuoka - tai jau nusistovėjusi gyvenimo kelio kultūrinė logika.
2021 m. rekordiškai mažai buvo pagimdyta pirmųjų vaikų. Jų gimė tik 43 proc., kai praėjusius du dešimtmečius pirmagimių dalis svyruodavo apie 47-48 proc. 2021-ieji pratęsė nuo 2018 m. pasirodžiusią pirmų vaikų dalies mažėjimo tendenciją ir tai jau rodo ne pandeminį efektą.
Šeimos politika Lietuvoje
Visgi, nemažai dalykų gimstamumo didinimui Lietuvoje yra daroma, kau kurios priemonės veikia neblogai. Pavyzdžiui, turime lanksčias ir dosnias vaiko priežiūros atostogas - jos netgi per ilgos, lyginant su kitomis šalimis. Taip pat turime priemones, nukreiptas į didesnį tėčių įtraukimą į vaiko priežiūrą, tačiau kiek tai padeda gimstamumui, jau yra kitas klausimas. Turime vaiko priežiūros paslaugas, kurių prieinamumas labai skirtingas priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Turime bėdą, nes atostogų trukmė nesusinchronizuota su galimybe patekti į darželį. Turime vaiko pinigus, mokestines lengvatas, kurie nėra tiesiogiai gimstamumo skatinimo priemonės, bet irgi svarbios.
tags: #europos #valstybe #kurioje #maziausias #gim