Motiejus Kazimieras Valančius, gimęs 1801 m. vasario 16 d. Nasrėnų kaime, Kretingos rajone, buvo viena iškiliausių XIX amžiaus Lietuvos asmenybių. Jo gyvenimas ir veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, švietime ir visuomeniniame gyvenime. Jis mirė 1875 m. gegužės 17 d.
Šeima ir Jaunystė
Motiejaus Valančiaus tėvai, Ona ir Mykolas Valančiai, buvo laisvi valstiečiai iš Nasrėnų kaimo. Bažnytinėse metrikose užfiksuota, kad Mykolas Valančius 1795 m. vasario 3 d. vedė Oną Stankutę iš Kūlupėnų Salantų bažnyčioje. Jie priklausė pasiturinčiam ir šviesesniam kaimo žmonių sluoksniui. Jie nuomojo valaką žemės, vystė tradicinę grūdinę žemdirbystę ir gyvulininkystę. Tėvas Mykolas papildomai vertėsi pelningu kalvio amatu, sodyboje turėjo kalvę. Kalvystės amato mokėsi Prūsijoje, kur žmonės buvo religingi, blaivininkai, gerbiantys papročius. Sunkiu triūsu bendruomenėje įgijęs įtakingą socialinę padėtį, Mykolas Valančius siekė bajorų luomo privilegijų ir lengvatų.
Motiejus Kazimieras buvo pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje antrąją dieną po gimimo ir buvo ketvirtasis vaikas šeimoje. Jis turėjo tris brolius - Mykolą, Juozapą ir Feliksą, bei dvi seseris - Marijoną ir Petronėlę. Motiejus Kazimieras Valančius iki 15 metų dirbo tėvo ūkyje.
Mokslai ir Kunigystė
Kelią į švietėjus bei rašytojus M. Valančius pradėjo Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje. 1816-1821 m. Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos dominikonų mokykloje. Kiek pasiruošęs pas Milašaičiuose kunigavusį dėdę, irgi Motiejų Valančių, 1816 m. rudenį jis pateko į šios mokyklos antrą klasę. Žemaičių Kalvarijos mokykla, iš pradžių keturklasė, o nuo 1818 m. iki uždarymo1836 m. - šešiaklasė, buvo viena iš geresnių, labiausiai lankomų vidurinių Lietuvos mokyklų, nors Kražių gimnazijai ji neprilygo. 1822 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigė per dvejus metus. Kaip gabus ir uolus klierikas, 1824 m. buvo pasiųstas tęsti studijas Vyriausioje Vilniaus kunigų seminarijoje, kurią baigė 1828 m. 1828 m. užbaigė mokslus, gavo teologijos magistro laipsnį ir Vilniaus Katedroje įšventintas į kunigus. Kunigišką veiklą pradėjo kapelionaudamas Mozyriaus (dab. Baltarusija) jėzuitų gimnazijoje.
Pedagoginė ir Akademinė Veikla
1834 m. perkeltas į Kražių gimnaziją, kurioje šešerius metus ėjo tikybos mokytojo, kapeliono ir bibliotekininko pareigas. Čia puoselėjo lietuviškos dvasios, kultūros ir kalbos daigus, pradėjo savo kūrybinę biografiją, gilinosi į istorijos studijas. 1840 m. pakviestas į Vilniaus dvasinę akademiją dėstyti pastoracinę teologiją ir biblinę archeologiją. 1842 m. drauge su Akademija persikėlė į Sankt Peterburgą. Sunkiai susirgęs turėjo atsisakyti profesoriavimo ir 1844 m. grįžti į Lietuvą. 1845 m. paskirtas Varnių kunigų seminarijos rektoriumi.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Žemaičių Vyskupas
1850 m. įšventintas Žemaičių vyskupu. Buvo pirmasis po 35 savo pirmtakų Žemaitijos vyskupų - bajorų, grafų, kunigaikščių - kilęs iš sodiečių, kuris religines, moralines ir žmogaus teises traktavo neluominiu principu. Pirmąjį vyskupavimo dešimtmetį jėgas atidavė parapijų, Bažnyčios reikalams. 1851 m. aplankė 75 bažnyčias, o per kelias vasaras - visą vyskupiją, bendravo su žmonėmis, kurių buvo sutinkamas ir išlydimas kaip gerasis ganytojas. Pertvarkė vyskupiją ir Varnių kunigų seminariją. Kunigus ragino šviestis, lavintis.
Blaivybės Sąjūdis
Vykdė veiksmingą blaivybės akciją. 1859 m. vyskupo iniciatyva įkurta Blaivybės brolija. Per mažiau kaip metus Blaivybės sąjūdžio (1858-1864) pasiekti rezultatai: 84 proc. sumažėjo degtinės išgėrimas. Tačiau dėl 1863 m. sukilimo Rusijos valdžia 1864 m. balandžio 18 d. M. Muravjovo aplinkraščiu blaivybės brolijų veiklą uždraudė.
Kova Už Spaudos Laisvę
M. Valančiaus laikotarpis duoda pradžią visai kovos už spaudos laisvę epochai. Carinei administracijai lenkų kalbą pašalinus iš viešojo gyvenimo, M. Valančius stengėsi, kad jos vietą užimtų lietuvių kalba mokyklose ir bažnyčiose. Jis pradėjo lietuviškai rašyti ganytojiškus laiškus ir įvedė lietuviškus pamokslus. M. Valančiaus suorganizuotos parapinės mokyklos plėtojo visuotinį raštingumą gimtąja kalba. Vyskupas rašė religines politines brošiūras, jas savo lėšomis leido Mažojoje Lietuvoje. Už 1863 m. sukilimo rėmimą Žemaičių vyskupijos kapitula ir dvasinė seminarija 1864 m. buvo perkelta į Kauną. Po spaudos uždraudimo M. Valančius organizavo lietuviškų knygų leidimą Rytų Prūsijoje, už tai persekiotas ir baustas piniginėmis baudomis, draudimais lankyti parapijas. Subūrė pirmąją knygnešių organizaciją, išugdė pasišventusių knygnešių būrį. Knygnešystės epocha (1864-1904) neturėjo sau lygių visoje Europoje.
Literatūrinė Veikla
M. Valančius - grožinės lietuvių prozos pradininkas. Žymiausias kūrinys - didaktinė apysaka „Palangos Juzė“ (1869). Kiti tokio pobūdžio leidiniai - „Paaugusių žmonių knygelė“ ir „Vaikų knygelė“ (1868). Iš viso parašė apie 70 įvairaus didaktinio pobūdžio pasakojimų, apsakymų. Jie visi parašyti žemaičių kalba, kuria liaudis ir jis pats mėgo kalbėti. Istorine tematika, tautosakiniais motyvais pasižymi „Pasakojimas Antano Tretininko“ (1872). Visų 10 M. Valančiaus raštų tomų apimtis - per 5 tūkst. puslapių.
Asmeninės Savybės ir Pomėgiai
Mokydamas lietuvius doros, visada rodė asmeninį pavyzdį. Buvo kieto charakterio ir tvirtos valios. Labai darbštus, neapkentęs tuščio laiko leidimo. Dirbo įtemptai ir sistemingai. Nestokojo humoro. Buvo labai apsiskaitęs, pažinojo savo kraštą, ypač Žemaičius. Mokėjo lotynų, lenkų, vokiečių, prancūzų kalbas. Kaupė asmeninę biblioteką. Jo pastangomis Varniuose buvo įsteigtas Zavadskių knygyno Vilniuje filialas. Vertino meną, kolekcionavo tapybos darbus. 1862 m. buvo išrinktas Varšuvos dailės draugijos nariu. Kortomis jis nelošė, medžioklės, pokylių nemėgo. Mėgstamiausias vyskupo laisvalaikio užsiėmimas - sodininkystė, kuri XIX a. dvaruose ir klebonijose buvo atėjusi į madą. M. Valančiui ji teikė fizinio darbo malonumą, poilsį ir atgaivą. Pats savo rankomis sode triūsė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Šalia rezidencinio namo Varniuose buvo pasodinęs topolių alėją ir užveisęs sodą, kuriame augino tabaką ir apie 20 vaistažolių rūšių.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Atminimo Įamžinimas
M. K. Valančius palaidotas Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos kriptoje. Jo atminimas įamžintas įvairiais būdais:
- 1927 m. pastatytas paminklas Varniuose.
- 1969 m. vasario 19 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje įvyko M. Valančiaus raštų paroda.
- 1970 m. įkurtas M. Valančiaus memorialinis muziejus Nasrėnuose.
- 1989 m. Vilniuje įkurtas M. Valančiaus blaivystės sąjūdis.
- Nuo 1993 m. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejuje Nasrėnuose rengiami tradiciniai M. Valančiaus skaitymai.
- 1995 m. Lietuvos bankas išleido 50 litų vertės monetą, skirtą M. Valančiui.
- 1995 m. Nasrėnuose, M. Valančiaus gimtinės muziejuje, 2 hektarų sklype po atviru dangumi pasodintas 200 ąžuoliukų ąžuolynas, skirtas vyskupo 200 gimimo metinėms.
- 1995 m. Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva Šiauliuose vyko tarptautinis ekslibrisų konkursas „Motiejui Valančiui - 195. Šiauliai“.
- 1998 m. rugsėjo 1 d. Nasrėnuose atidarytas Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.
- 2001 m., minint M. Valančiaus 200-ąsias gimimo metines, išleistas pašto ženklas.
- 2001 m. portretinių vokų serijoje „Dvasiškiai - laisvosios Lietuvos kūrėjai“ išleistas vokas (dailininkas Antanas Rimantas Šakalys).
- 2001 m. Kretingos M. Valančiaus pagrindinei mokyklai suteiktas vyskupo vardas.
- 2002 m. įsteigta Vyskupo Motiejaus Valančiaus premija.
- 2005 m. rugsėjo 25 d. Kauno Rotušės aikštėje pastatytas dr. Vlado Vildžiūno sukurtas paminklas M. Valančiui.
- 2006 m. susikūrė M. Valančiaus blaivystės sąjūdis.
- 2010 m. ant Žemaičių vyskupystės muziejaus pastato Varniuose atidengta memorialinė lenta, įamžinanti vyskupo M. Valančiaus, L. Ivinskio, S. Daukanto ir S. Stanevičiaus atminimą.
- 2011 m., minint vyskupo 210-ąsias gimimo ir Žemaičių vyskupijos 600-ąsias metines, ant Kauno miesto muziejaus pastato (M. Valančiaus g. 6) atidengta atminimo lenta.
- 2016 m. išleistas filmas "Emigrantai".
- 2017 m. Kretingos rajono savivaldybė įsteigė Vyskupo Motiejaus Valančiaus atminimo medalį.
- 2019 m. gruodžio 30 d. LGHD Dvasininkų herbų registre patvirtintas ir įregistruotas Motiejaus Valančiaus herbas, registro Nr. DK-1.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys