Įvadas
Martynas Vainilaitis (1933-2006) - žymus lietuvių vaikų poetas, rašytojas ir vertėjas, kurio kūryba paliko gilų įspaudą lietuvių literatūroje. Jis nuo 1965 m. visiškai atsidavė kūrybai vaikams, išleisdamas tik vieną knygą suaugusiesiems. Vainilaitis į literatūrą atėjo per jauniausius ir jautriausius skaitytojus, o jo kūryboje ryškus ryšys su tautosaka, etnografija bei gamtos ir žmogaus harmonija.
Biografija
- Gimimas ir Šeima: Martynas Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje, Varėnos valsčiuje, valstiečių šeimoje. Ši vietovė, apsupta pušynų, turėjo didelės įtakos jo kūrybai.
- Mokslai: 1940-1953 m. mokėsi Mergežerio, Varėnos ir Griškabūdžio mokyklose.
- Studijos ir Darbas: 1957 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Teatrinį fakultetą, įgydamas aktoriaus specialybę. Dirbo aktoriumi Kapsuko dramos teatre, tačiau netrukus atsidėjo rašymui. 1955-1957 m. dirbo žurnale „Žvaigždutė“, 1958 m. - „Moksleivis“, 1959-1960 m. - laikraštyje „Lietuvos pionierius“, 1965-1966 m. - respublikinėje bibliotekoje.
- Kūrybinis Laikotarpis: Nuo 1965 m. M. Vainilaitis tapo profesionaliu rašytoju. 1973-1995 m. buvo žurnalo „Genys“ redaktoriaus pavaduotojas. Vasaras praleisdavo Vaitakarčmio kaime (Varėnos raj.), kur kūrė.
- Mirtis ir Palaidojimas: Mirė 2006 m. birželio 20 d. Mergežeryje, Varėnos valsčiuje, ir palaidotas Mergežerio kapinėse. Jo atminimui pastatytas skulptoriaus A. Kmieliausko sukurtas paminklas - skulptūra „Angelas“.
Kūrybos Bruožai ir Temos
Martyno Vainilaičio kūrybai būdingas jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, personifikacijos, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai. Jo kūryboje atsiskleidžia gamtos ir žmogaus ryšys, o gyvūnai, gamtos reiškiniai ir mitinės būtybės įgyja antropomorfines savybes.
Literatūrologė Loreta Žvironaitė teigia, kad M. Vainilaičio poezijai apibūdinti tinka trys žodžiai: ausis, akis, širdis. Tai reiškia, kad jo kūryboje svarbi akustinio skambesio, vizualumo ir nuojautos dermė. Jo eilėraščiai ne tik skamba, bet ir švyti įvairiomis spalvomis.
M. Vainilaičio poezijoje dažnai vaizduojami antropomorfizuoti gyvūnai, mitinės, pasakų ir fantastinės būtybės, personifikuoti gamtos reiškiniai. Gyvūnija, žvėrių ir paukščių gyvenimas asocijuojamas su vaiko buitimi, o kūriniuose atsispindi vaikų psichologija. Jo eiliavimas muzikalus, kalba vaizdi ir išraiškinga, vyrauja gamtos, buities ir žaidimų scenos.
Tėviškės Įtaka
Didelę įtaką M. Vainilaičio kūrybai turėjo gimtasis Mergežeris ir Dzūkijos gamta. Jo kūriniuose dažnai minimi sakais kvepiantys šilai, žiedais apsipylusios obelys, ramunės, aguonėlės ir kiti gamtos elementai. Tėviškės kvapai ir spalvos sukelia ilgesį ir nostalgiją.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Pasak V. Aurylos, M. Vainilaitis „atkuria tą pasaulį, kuris, metams slenkant, nesugrąžinamai dingsta su vaikystės mąstymo ir vaizduotės universlumu“.
Mitologiniai Motyvai
M. Vainilaičio kūryboje svarbūs tautosakos motyvai ir pasakiškumas. Mitologinė poema „Bruknelė“ (1991) laikoma vienu reikšmingiausių jo kūrinių, kuriame atsiskleidžia meilės ir ištikimybės išbandymo tema. Mitologas Norbertas Vėlius teigė, kad jei išliktų tik „Bruknelė“, mitologai galėtų rekonstruoti lietuvių mitologiją be didelių klaidų.
Vėlesnėse pasakose, tokiose kaip „Kaulo bobos apžavai“ (1999), „Pelėdos giesmė“ (2001) ir „Sidabrinė kultuvėlė“ (2002), personažai yra tokie įtikinami, kad mažieji skaitytojai tiki, jog miškuose gyvena monai, maumai ir laumės.
Jutiminiai Potyriai
L. Žvironaitė pabrėžia, kad M. Vainilaičio poeziją galima analizuoti pasitelkiant visus penkis jutimus: regą, klausą, skonį, uoslę ir lytėjimą. Kvapų ir spalvų sukeliamas įspūdis yra panašus ir stiprus, o kylančios asociacijos gali padėti sugrįžti į vaikystę, atverti nepatirtas erdves ar sukurti naujas idėjas.
M. Vainilaičio poezijoje kvapai „pažadina“ vaizdinius ir prisiminimus, todėl yra tapatus spalvos sukeliamiems pojūčiams.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Bibliografija
- Vyturiai palydi plūgą: eilėraščiai (1960)
- Pupų pėdas: eilėraščiai (1963)
- Grigo ratai: eilėraščiai (1964)
- Pramuštgalvis beždžioniukas: eilėraščiai (1967)
- Ežio namas (1967)
- Varnėnų skudučiai: eilėraščiai (1967)
- Dundulis dunda: eilėraščiai (1969)
- Mano volungėlė: rinktinė (1975)
- Nupiešiu tėvynę (1976)
- Kiškių pilaitė: eilėraščiai ikimokykliniam amžiui (1983)
- Juokų maišelis: eilėraščiai (1998)
- Kiškių pilaitė: eilėraščiai (1998)
- Triušiukai (1999)
- Spalvoti nykštukai: eilėraščiai (2002)
- Milžinas ir pelė: žaislinė knygelė ikimokykliniam amžiui (2003)
- Gegutės šaltinis: eilėraščiai jaunesniam mokykliniam amžiui (2004)
- Bruknelė: mitologinė pasaka (1991)
- Skruzdėlytė po kanopa: eiliuota pasaka
- Dega žiburį pelėda
- Žydras povas povinėja: eilėraščių rinktinė vaikams (1995)
- Miško Monas: eilėraščiai
- Kaulo bobos apžavai: eiliuotos pasakos (1999)
- Ežiukai Devyžiukai: poemėlė
- Abėcėlė: eilėraščiai
- Pelėdos giesmė: eiliuotos poemėlės (2001)
- Sidabrinė kultuvėlė: eiliuota pasaka (2002)
- Karaliaus žentas: pasaka
- Geltona muzikėlė: eilėraščiai
- Nykštukas Kilipštukas: eiliuota pasaka
- Vario varteliai: eilėraščiai vaikams
Apdovanojimai ir Įvertinimas
Martynas Vainilaitis pelnė daugybę apdovanojimų už savo kūrybą vaikams:
- 1976 m. - Lietuvos valstybinė premija už rinktinę „Mano volungėlė“.
- 1998 m. - Vilniaus miesto Sostinės premija ir Vytauto Tamulaičio premija už eiliuotą „Kalvio pasaką“.
- 2003 m. - Knyga „Sidabrinė kultuvėlė“ pripažinta geriausia metų poezijos knyga vaikams.
- 2003 m. - Apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
- 2005 m. - Vaikų literatūros premija.
- 2004 m. - Įrašytas į Tarptautinės vaikų ir jaunimo knygos tarybos (IBBY) Garbės knygą.
Atminimo Įamžinimas
- 2010 m. „Ežio dvare“ įsteigta M. Vainilaičio literatūrinė premija už geriausią metų knygą mitologine tema.
- Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomas didelis poeto nuotraukų, rankraščių ir knygų archyvas.
- Vaikų literatūros muziejuje eksponuojamas M. Vainilaičio rašomasis stalas su asmeniniais daiktais.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
tags: #kur #gime #martynas #vainilaitis