Elžbieta I (1533 m. rugsėjo 7 d. - 1603 m. kovo 24 d.), kartais vadinama Karaliene Mergele, Gloriana arba Gerąja karaliene Bese, buvo Anglijos, Prancūzijos (tik nominaliai) ir Airijos karalienė nuo 1558 m. lapkričio 17 d. iki 1603 m. kovo 24 d. Jos valdymas, trukęs 45 metus, pasižymėjo Anglijos galios ir pasaulinės įtakos kilimu bei smarkiais religiniais nesutarimais šalies viduje. Elžbieta I buvo penktoji ir paskutinė valdovė, priklausiusi Tiudorų dinastijai.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į sostą
Elžbieta buvo Henriko VIII duktė ir gimė 1533 m. rugsėjo 7 d. Grinviče. Jos kelias į sostą nebuvo tiesus. 1534 m. ji buvo paskirta sosto įpėdine, tačiau 1537 m., Henrikui VIII išsiskyrus, Elžbietos paveldėjimo teisė buvo atšaukta. Vis dėlto 1544 m. ši teisė jai buvo grąžinta, numatant, kad ji paveldės sostą, jei Henriko VIII sūnus Edvardas, neturėtų vaikų.
Po Henriko VIII mirties ir Edvardo VI valdymo, 1553 m. sostą paveldėjo Elžbietos vyresnioji sesuo Marija. Elžbieta, kaip galima konkurentė, du mėnesius kalėjo Tauerio pilyje, vėliau gyveno griežtai prižiūrima.
Valdymo laikotarpis: Anglijos Aukso Amžius
Elžbietos I valdymo laikotarpis dažnai vadinamas Anglijos aukso amžiumi. Tai buvo laikotarpis, kai suklestėjo literatūra (Viljamas Šekspyras, Kristoferis Marlou ir Benas Džonsonas), Frensis Dreikas tapo pirmuoju kapitonu, apiplaukusiu pasaulį. Valdant Elžbietai, Frensis Beikonas išdėstė filosofines ir politines idėjas, o Šiaurės Amerikoje vyko kolonizacija, vadovaujama Valterio Reilio ir Hamfrio Džilberto.
Jos moto buvo video et taceo („matau ir tyliu“). Šis bruožas, turint galvoje jos patarėjų nekantrumą, dažnai gelbėdavo Elžbietą nuo nesėkmingų politinių ir santuokinių sąjungų.
Taip pat skaitykite: Vaiko teisių gynimas: Elžbietos Važinskytės indėlis
Elžbieta buvo karštakošė valdovė, kartais susidurdavusi su sunkumais priimant sprendimus. Kaip ir tėvas Henrikas VIII, ji buvo rašytoja ir poetė. Ji įsteigė keletą garsių organizacijų, įskaitant Dublino Trejybės koledžą (jo oficialus pavadinimas yra Elžbietos Šventosios ir Nedalijamos Trejybės koledžas prie Dublino) 1592 m.
Religinė politika
Religijai Elžbieta buvo abejinga, bet tapusi karaliene rėmė Anglikonų Bažnyčią, iki 1559 pašalino iš postų daugelį katalikų vyskupų; 1570 popiežiaus Pijaus V atskirta nuo Bažnyčios.
Asmeninis gyvenimas ir santuokos
Neištekėjo (manoma, vengdama galimos sutuoktinio politinės konkurencijos).
Santuokos pasiūlymai
Nors karalienė Elžbieta taip ir neištekėjo, tačiau santuokos siūlymų ji turėjo daugybę. Iš viso per savo gyvenimą Elžbieta yra gavusi bent 26 skirtingus santuokos pasiūlymus. Penki besisiūlę vyrai tai darė net ne po vieną kartą. Daug kas mano, kad tikroji priežastis, kodėl Elžbieta neištekėjo buvo ta, kad karalienė tiesiog nenorėjo dalintis valdžia. Be to, ji bijojo, kad ištekėjusią už užsieniečio ją ištiks sesers Marijos I, Philipe'o II žmonos, likimas. Ji taip pat nenorėjo, kad Anglija taptų kokios užsienio valstybės vasale ar įsitrauktų į nepelningą ir nešlovingą karą, kaip atsitiko ištekėjus Marijai.
Didžioji gyvenimo meilė
Sklido kalbos, kad Elžbieta troško ištekėti tik už vieno žmogaus - Roberto Dudley, kurį labai mylėjo. Jos patarėjai prieštaravo šiai santuokai. Visų pirma dėl to, kad Dudley šeima aktyviai rėmė ledi Jane, karaliavusią vos devynias dienas ir nuverstą Elžbietos sesers, karalienės Marijos I. Be to, R. Dudley reputacija buvo sutepta - neaiškiomis aplinkybėmis mirė jo pirmoji žmona. Kai kurie istorikai netgi teigė, kad Elžbieta liko netekėjusi, nes buvo netradicinės seksualinės orientacijos.
Taip pat skaitykite: Biografija ir veikla
Vis dėlto vyrauja nuomonė, kad Elžbieta nusprendė nesituokti, nes negalėjo būti kartu su didžiąją savo gyvenimo meile - R. Dudley.
Socialiniai ir ekonominiai pokyčiai
Elžbietos I valdymo laikotarpiu sumažėjo diduomenės reikšmė, padidėjo pirklių ir manufaktūrų savininkų sluoksnis, buvo įsteigta Londono birža (1566), jos 1601 aktas padėjo pagrindus vargšų priežiūrai.
Mirtis ir palikimas
Elžbieta I mirė 1603 m. kovo 24 d. Ričmonde, būdama 69 metų amžiaus. Jos valdymas paliko gilų pėdsaką Anglijos istorijoje, o Elžbieta I iki šiol yra prisimenama kaip viena iškiliausių šalies valdovių.
Karalienė Elžbieta II: Šiuolaikinės Monarchijos Simbolis
Nors šis straipsnis skirtas Elžbietai I, verta paminėti ir karalienę Elžbietą II (1926-2022), kuri taip pat paliko neišdildomą pėdsaką Jungtinės Karalystės istorijoje. Elžbieta II valdė ilgiausiai iš visų Didžiosios Britanijos monarchų (1952-2022) ir tapo šiuolaikinės monarchijos simboliu.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į sostą
Elizabeth Alexandra Mary Windsor gimė 1926 m. balandžio 21 d. Londone. Ji buvo vyriausias princo Alberto, Jorko kunigaikščio (vėliau karaliaus Jurgio VI), ir jo žmonos Elžbietos (vėliau žinomos jau kaip Karalienė Motina) vaikas. Jos tėvas princas Albertas buvo antrasis eilėje į sostą, bet jo vyresnysis brolis Eduardas VIII 1936 m. sosto atsisakė, tad karaliumi netikėtai tapo jis.
Taip pat skaitykite: Gimdymas Anglijoje: ką reikia žinoti
Elizabeth kartu su savo seserimi princese Margaret mokėsi namuose. Per Antrąjį pasaulinį karą jos buvo evakuotos į Balmoralą, o vėliau - į Vindzoro pilį. Karo pabaigoje, 1945 m., Elizabeth įstojo į Moterų karališkąją pagalbinę teritorinę tarnybą, kur dirbo vairuotoja ir mechanike. Po karo ji vis labiau įsitraukė į visuomeninę tarnybą ir 1947 m. pirmą kartą išvyko į užsienio kelionę - į Pietų Afriką.
1947 m. Vestminsterio ceremonijoje Elizabeth ištekėjo už Graikijos ir Danijos princo Philipo; jiedu buvo pažįstami kelerius metus. Kai kurie nepritarė šiai sąjungai dėl Philipo saitų su užsieniu, tačiau tai atpirko jo tarnyba Karališkajame laivyne. Pora buvo laimingai susituokusi daugiau nei 70 metų, iki princo mirties 2021 metais. 1948 m. Elizabeth pagimdė jųdviejų pirmą atžalą - princą Charlesą. Iš viso jie susilaukė keturių vaikų - Charleso, Anne, Andrew ir Edwardo.
Karūnavimas ir valdymas
1952 m., mirus tėvui, Elizabeth buvo karūnuota karaliene. Jos karūnavimas sulaukė rekordinių televizijos reitingų visame pasaulyje ir pradėjo naują monarchijos erą.
Per ilgą, 70 metų trukusį savo valdymo laikotarpį karalienė Elizabeth OO II dirbo su 15-a Jungtinės Karalystės ministrų pirmininkų - nuo Winstono Churchillio, kuris ėjo pareigas, kai monarchė tik įžengė į sostą, iki Liz Truss, su kuria ji susitiko Balmorale, likus vos dviem dienoms iki mirties.
Vizitas Lietuvoje
2006 m. spalio mėn. Elžbieta II su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvoje.
Mirtis ir laidotuvės
70 metų soste buvusi karalienė Elizabeth II mirė 2022 m. rugsėjo 8-ąją Škotijoje, Balmoralo pilyje. Jos laidotuvės įvyko rugsėjo 19 d. Vestminsterio abatijoje Londone. Į iškilmingas valstybines laidotuves atvyko iš viso apie du tūkstančius žmonių - ne tik britų karališkosios šeimos nariai, bet ir svečiai iš įvairių pasaulio kampelių, tarp kurių - Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.
Pomėgiai ir įdomybės
- Karalienė jaučia aistrą žirgams.
- Nuo vaikystės Elžbieta II jaučia prielankumą korgiams.
- Mylimą vyrą ji įsimylėjo dar paauglystėje.
- Karalienė turi dramblį, du milžiniškus vėžlius, jaguarą ir porą tinginių, kuriuos jai padovanojo kitų valstybių atstovai.
- Visos gulbės ir delfinai Jungtinės Karalystės vandenyse priklauso karalienei.
- Per dieną karalienė gauna apie 200-300 laiškų, per metus - apie 70 tūkst.
- Ji - vienintelė Jungtinės Karalystės gyventoja, kuriai legaliai leidžiama vairuoti neturint vairuotojo pažymėjimo.