Pastaraisiais metais stebimas nuolatinis jaunų žmonių, išvykstančių į užsienį siekiant didesnio uždarbio, finansinio stabilumo ir šeimos kūrimo, skaičiaus augimas. Dėl šios priežasties vis daugiau vaikų gimsta užsienyje, įskaitant ir Angliją. Nors nemažai daliai šių vaikų tėvai siekia suteikti Lietuvos pilietybę, procesas gali atrodyti sudėtingas. Aptarkime, kaip užregistruoti vaiko gimimą, gauti pilietybę ir kokios pašalpos priklauso gimus vaikui Anglijoje.
Lietuvos pilietybės suteikimas gimus vaikui užsienyje
Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą, vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimdamas įgyja Lietuvos pilietybę. Tai galioja nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė Lietuvoje, ar už jos ribų.
Migracijos departamento prie VRM specialistai pažymi, kad jei vaikas, turintis lietuviškų šaknų, gimsta ne Lietuvoje ir gimdamas įgyja kitos valstybės pilietybę (pavyzdžiui, Vokietijoje), jis gali turėti dvigubą pilietybę.
Kaip gauti Lietuvos pilietybę ir pasą?
Yra du būdai, kaip gimus vaikui užsienyje suteikti jam Lietuvos pilietybę ir gauti pasą:
- Per Lietuvos ambasadą užsienio valstybėje: Kreipiantis į ambasadą, visi dokumentai užsienio kalba turi būti išversti į lietuvių kalbą. Ambasada patvirtina tėvų pateiktus dokumentus ir persiunčia juos Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai, kuri vėliau juos perduoda civilinės metrikacijos skyriams ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
- Grįžus į Lietuvą: Lietuvoje visus dokumentus galima sutvarkyti per vieną savaitę. Pirmiausia reikia pasirūpinti Asmens grįžimo pažymėjimu (AGP) vaikui. Pateikus visus reikalingus dokumentus Lietuvos Respublikos ambasadai, tėvai gauna AGP savo vaikui. Svarbu, kad šis pažymėjimas galioja tik į vieną pusę. Norint grįžti su vaiku atgal, reikia Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti vaiką ir gauti jam pasą.
Patį klausimą, susijusį su vaiko gimimo įregistravimu, LR pilietybės ir paso išdavimu, sprendžia vieno iš vaiko tėvų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaiga. Tačiau, jeigu tėvai nėra deklaravę gyvenamosios vietos, užregistruoti vaiką galima Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje.
Taip pat skaitykite: Praktiniai patarimai dėl skyrybų
Dokumentai, reikalingi pilietybei gauti
- Užsienio valstybės institucijos išduoto gimimo liudijimo kopija, patvirtinta ir išversta į lietuvių kalbą (vertimas privalo būti patvirtintas notaro).
Papildomi dokumentai, jei vienas iš tėvų nėra LR pilietis
Jeigu vienas iš tėvų nėra Lietuvos pilietis, reikės papildomų dokumentų:
- Pažyma (iš santuokos ambasados) dėl vaiko pilietybės (ar vaikas gimimu yra ar nėra įgijęs antrojo iš tėvų pilietybę).
- Antrojo iš tėvų sutikimas, kad vaikas gautų Lietuvos Respublikos pilietybę (patvirtintas notaro arba sutuoktinio ambasados konsulinio pareigūno).
Abu šie dokumentai turi būti legalizuoti ir išversti į lietuvių kalbą. Jeigu vaikas gimsta ne santuokoje, reikalinga pateikti notariškai patvirtintą tėvystės pripažinimą.
Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadą užsienyje, kur visa procedūra bus išaiškinta nuosekliai, nes tam tikri reikalavimai ar ambasadai pateikiami dokumentai gali šiek tiek skirtis.
Lietuvoje gimusio vaiko registravimas
Nors gimimas Lietuvoje automatiškai nesuteikia pilietybės, kiekvienas čia gimęs vaikas turi būti užregistruotas nepriklausomai nuo jo pilietybės. Gimimo registracija yra būtina, nes tai vienintelis būdas jūsų vaikui gauti asmens kodą Lietuvoje.
Apie vaiko gimimą turite pranešti per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos. Kuo greičiau įregistruosite, tuo greičiau galėsite gauti su vaiko gimimu susijusias paslaugas ir išmokas. Kartu su vaiko gimimo registracija registruojamas jo vardas ir pavardė.
Taip pat skaitykite: Autobusų transporto ypatumai vaikams
Kaip įregistruoti vaiko gimimą?
Yra du būdai, kaip tai galima padaryti:
- Asmeniškai: Apsilankykite vietiniame civilinės metrikacijos skyriuje.
- Internetu: Jei galite elektroniniu būdu patvirtinti savo tapatybę (naudodamiesi internetine bankininkyste ar elektroniniu parašu), galite pateikti prašymą per Registrų centro Klientų savitarnos portalą (Gyventojų registro paslauga „Naujagimio, gimusio Lietuvoje, gimimo registravimas“).
Dokumentai, reikalingi gimimo registracijai
- Tėvų tapatybę patvirtinantys dokumentai: Abu tėvai turi pateikti dokumentus, įrodančius jų tapatybę ir teisėtą gyvenamąją vietą Lietuvoje (pasus, leidimus gyventi ir kt.).
- Gimimo patvirtinimas: Sveikatos priežiūros įstaigos ar medicinos konsultacinės komisijos išduota pažyma, patvirtinanti gimimą ir gimimo laiką, jei duomenys nėra prieinami elektroninėje sveikatos paslaugų informacinėje sistemoje (gimimo liudijimas).
- Jei vaikas gimė ne santuokoje: Tėvystės pripažinimo pareiškimas.
Jei tėvai yra susituokę, dokumentus gali pateikti bet kuris iš tėvų. Jei tėvai nėra susituokę, abu turi dalyvauti registruojant gimimą.
Užsienyje gimusio vaiko gimimo įtraukimas į apskaitą Lietuvoje
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu.
Vaiko gimimo liudijimas
Popieriniai gimimo liudijimai Lietuvoje nebėra išduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą patvirtinančio dokumento, jį užsisakyti galite civilinės metrikacijos skyriuje arba internetu per Registrų centro savitarnos sistemą. Prisijungę prie savitarnos, viršutinėje meniu juostoje pasirinkite skiltį „Gyventojų registras“.
Pašalpos gimus vaikui
Nesvarbu, kur jūs gimdysite (Lietuvoje ar Anglijoje), jūs turite teisę gauti visas Lietuvoje skiriamas pašalpas už mažylį, jei atitiksite visus šioms išmokoms gauti keliamus reikalavimus (esate apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu bei iki atostogų turėjote reikiamą stažą).
Taip pat skaitykite: Stilinga vaikiška apranga internetu
Tokiu atveju nėštumo ir gimdymo atostogų metu jums bus skiriama 100 proc. jūsų uždarbio dydžio motinystės pašalpa. O atostogų vaikui prižiūrėti metu bus mokama pašalpa, kurios dydis priklausys nuo jūsų sprendimo (100 proc. - jei rinksitės vienerius metus atostogų, ir 70 bei 40 proc. - jei rinksitės dvejus metus).
Pašalpos visais atvejais mokamos pagal tos valstybės, kurioje asmuo yra apdraustas (nesvarbu, kurioje valstybėje tuo metu gyvena) teisės aktus. Be jau minėtų pašalpų, yra galimybė gauti ir išmokas šeimai.
Reikalavimai šeimos išmokai gauti kiekvienoje valstybėje yra skirtingi. Pavyzdžiui, vienose valstybėse jos gali būti skiriamos vien dėl to, kad vaikas čia gyvena, kitose valstybėse tik įvertinus visos šeimos pajamas, vaikų skaičių ir pan. Lietuvoje vadinamieji vaiko pinigai mokami ne visiems - tik šeimoms, turinčioms nedideles pajamas. O štai gyvenantieji Anglijoje vaiko pašalpą gali gauti nepaisant šeimos pajamų. Kreipdamasi dėl minėtos pašalpos jūs privalote įrodyti, kad turite teisę ją gauti (t. y. jūs gyvenate ir dirbate šioje šalyje).
Nesvarbu, ar gimdysite Lietuvoje, ar kitoje valstybėje, kokio dydžio bus jūsų šeimos pajamos - jūsų mažyliui bus skiriama vienkartinė pašalpa. Norintieji ją gauti per dvylika mėnesių nuo mažylio gimimo turi kreiptis į savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių arba seniūniją (pagal šeimos arba vieno tėvų deklaruotą gyvenamąją vietą, o jei tokios nėra - į savivaldybę, kurioje gyvena). Jei visus metus atvykti į Lietuvą neketinate, tai už jus gali padaryti ir kitas žmogus, turintis notaro patvirtintą įgaliojimą.
Norintieji jį gauti turi vaiką registruoti civilinės metrikacijos įstaigoje Lietuvoje. Tam reikia pateikti šalies, kurioje gimdėte, tam tikrų institucijų išduotą dokumentą, patvirtinantį vaiko gimimo faktą. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus specialistai patikino, kad norėdami gauti lietuvišką mažylio gimimo liudijimą jūs neprivalote vykti į Lietuvą. Tą galite padaryti kreipdamiesi į šalies, kurioje šiuo metu gyvenate, konsulinę įstaigą arba parašę kitam asmeniui notaro patvirtintą įgaliojimą.
Anglijos pašalpos
Gyvenantys Anglijoje ir auginantys vaikus, gali susidurti su Anglijos pašalpų sistema. Jei esate atsakingi už ne vyresnį kaip 23 metų vaiką arba ne vyresnį kaip 20 metų vaiką, kuris oficialiai mokosi, tuomet galite gauti vaiko pašalpą. Reikėtų nepamiršti, jog tik vienas asmuo gali gauti šią pašalpą. O pasikeitus aplinkybėms, privaloma informuoti atitinkamas institucijas. Yra galimybė atsisakyti vaiko pašalpos, tačiau patariama to nedaryti ir užpildyti prašymą išmokoms gauti.
Išmokos vaikui gali būti dviejų dydžių. Vyriausias arba vienintelis vaikas kas savaitę gauna tam tikrą sumą (reikia pasitikslinti dabartinę sumą), o kiekvienas kitas - mažesnę sumą per savaitę. Pašalpa vaikui pervedama į jūsų banko sąskaitą kas keturias savaites. Jeigu esate vienišas tėvas arba vieniša mama, vaiko pašalpą galite gauti ir kas savaitę.
Jeigu jūs neuždirbate pakankamai ir turite jaunesnį nei 12 metų vaiką, išmoka vaikui padės jums gauti nacionalinio draudimo kreditų. Šie kreditai bus įskaičiuoti į jūsų valstybinę pensiją.
Vaiko pašalpą gali gauti tik vienas asmuo ir atitinkantis visus reikalavimus. Turite būti atsakingas už ne vyresnį kaip 23 metų vaiką ir gyventi Anglijoje. Asmuo laikomas atsakingu už vaiką, jeigu jis gyvena kartu su vaiku ar išleidžia bent jau pašalpos dydžio sumą jam išlaikyti. Tai gali būti pinigai, drabužiai, maistas ar dovanos.
Jeigu 16 ar 17 metų vaikas nusprendžia mesti mokslus ir užsirašyti į karo tarnybą arba renkasi vyriausybės finansuojamą karjerą, išmoka vis vien bus mokama dar 20 savaičių. Jeigu neseniai apsigyvenote Anglijoje, tai naujo prašymo svarstymas gali užtrukti iki 12 savaičių. Jeigu neturite gimimo arba įvaikinimo liudijimo, vis vien pildykite prašymo formą.
Dviguba pilietybė
Lietuvoje dviguba pilietybė nėra įteisinta, tačiau yra išimčių. Viena iš jų - kai vaikas gimdamas įgyja kitos valstybės pilietybę kartu su Lietuvos pilietybe. Šiuo atveju, iki pilnametystės vaikas gali turėti abi pilietybes.
Svarbu: Pilietybės klausimais visada rekomenduojama pasikonsultuoti su Migracijos departamento specialistais ar teisininkais, kadangi įstatymai ir jų interpretacijos gali keistis.