Įvadas
Gyvūnai visada buvo svarbi žmonijos dalis, suteikiantys draugystę, meilę ir netgi išgelbėjimą. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip gyvūnai gali padėti įveikti sunkumus, suteikti džiaugsmo ir pakeisti gyvenimą. Pasidalinsime įvairiomis istorijomis apie žmones, kurie priglaudė gyvūnus iš prieglaudų, ir aptarsime, kokią įtaką šie gyvūnai turėjo jų gyvenimui. Taip pat paliesime jautrią temą apie gyvūnų priežiūrą, atsakomybę ir netektis.
Gyvūnai kaip Gelbėtojai
Daugeliui žmonių gyvūnai tampa ne tik augintiniais, bet ir tikrais šeimos nariais, draugais ir netgi gelbėtojais. Gyvūnai gali padėti įveikti vienatvę, depresiją, nerimą ir kitus emocinius sunkumus. Jie suteikia besąlygišką meilę, palaikymą ir džiaugsmą.
Megės Istorija: Išgelbėjimas Abiem Pusėms
Viena iš tokių istorijų yra apie Megę, kuri išgelbėjo savo šeimininkę. Mergina pasakoja, kad po sunkaus išsiskyrimo su mylimu šuniuku savanoriavo prieglaudoje, bet negalėjo ten lankytis. Tada vieną dieną mama paprašė pavedžioti šuniuką Joko. Šeima jį pamilo ir priglaudė, bet kažko trūko. Tada mergina pasiūlė mamai paimti dar vieną šuniuką, kurį išsirinks pati. Prieglaudoje ji pamatė 5 šuniukus, atvežtus iš kaimo. Vienas iš jų, Pupa, tapo jos geriausia dovana.
"Turbūt daugelis esame girdėję panašias frazes kaip „paimk iš prieglaudos - išgelbėk”, bet mūsų atveju tai Megė išgelbėjo mane - ji man suteikia kur kas daugiau gerų emocijų nei turėjau iki tol," - pasakoja mergina.
Megė turi vieną vienintelį trūkumą - jai neįdomūs jokie žaislai. Tačiau vienintelis dalykas, kuris ją sudomina, tai ne vietoje paliktas rūbas ar pledas.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: 2 metų vaikas rėkia
Pupos Istorija: Gimtadienio Stebuklas
Mergina labai norėjo Pupos, bet bijojo, kad jos negaus. Per gimtadienį mama padovanojo kitą dovaną, ir mergina susilaikė, kad neapsiverktų. Tačiau po treniruotės mama pasakė: „važiuok ir atsivežk ją namo, tu to nusipelnei”. Tai buvo pati geriausia dovana.
Lulu Istorija: Netikėtas Radinys Bulgarijoje
Lulu pas šeimą atsirado taip pat labai greit ir neplanuotai. Brolis su mergina buvo išvykę į Bulgariją, o mama tvarkėsi namus ir prie rūsio rado trispalvę katytę. Ji iš kart nusprendė, kad negali jos palikti, tad parvežė namo. Brolis ją per nuotraukas labai pamilo, nes visą gyvenimą svajojo apie katę, kuri bus jo. Tada gal po 5 dienų paskambino žmones ir pranešė, kad čia jų katė dingusi.
Simcha: Orus Senjoras iš Prieglaudos
Šunelis anglų kokerspanielis Simcha namuose atsirado iš prieglaudos. Mergina visada norėjo šuns, o prieš dvejus su puse metų, spalį, artėjo dukters Lėjos gimtadienis. Jos abi jau buvo nutarusios, kad geriausia dovana jai bus šuo.
"Matote, aš suprantu ir palaikau šunų augintojus, kurie atsakingai renkasi savo draugą 10 - 15 metų ir net gal ilgesniam laikui. Mes abi dieviname spanielius. Tai man pati gražiausia veislė tiek išvaizda, tiek charakteriu, todėl jau pusę metų taupėme pinigus, o aš internete sekiau veislynus ir būsimas vadas, nes jokiu būdu nenorėjau pirkti ir palaikyti daugintojų," - pasakoja mergina.
Vieną dieną portale pamatė neryškią mažo, susivėlusio, susigūžusio juodaplaukio šuniuko labai liūdnomis akimis fotografiją. Skelbime, kurį parašė prieglaudos savanorė, buvo teigiama, kad tai 5 metų spanielis, kuris jau ilgai laukia savo šeimininko ir yra dovanojamas.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti jautriam vaikui darželyje?
Kelionė į Prieglaudą ir Sunki Diagnostika
Šunelis gyveno „Nuaro“ Kauno padalinyje ir mergina paprašė Kaune gyvenančio savo draugo Luko nuvažiuoti, patikrinti, ar jis iš tiesų ten yra ir kaip jis atrodo, kokia jo sveikatos būklė. Lukas po kelionės pasakė: „Na, jam reikės labai daug meilės“.
Atvažiavusios į prieglaudą pamatė senus fermos pastatus ir perspėjimą, kad čia draudžiama fotografuoti ir filmuoti. Viduje buvo tamsu, šalta ir viskas skendėjo dvoke. Šunys buvo apleisti blusomis ir maitinami koše. Mūsų šuo, kuriam geraširdis veterinaras prieš kastruodamas iš gailesčio apkirpo auselių ir kojų plaukus, nes kaltūnai jau siekė žemę, atrodė panašus į kaimo „lenciūginį“, kuris net neturėjo jėgų pašokti ir loti.
Padarius visus tyrimus paaiškėjo, kad Simchai yra mažiausiai 10 metų, jo akeles jau dengia katarakta, kraujo tyrimai rodė visišką išsekimą ir, anot gydytojų, dar 2 savaitės ir jam jau reikėtų kraujo perpylimo. Jis vangiai slankiojo. Jo ausytėse matėsi buvę daugybiniai uždegimai, kojelės buvo mačiusios grybelio, dėl nugaros traumos jis per aukštai stato kojas ir bėgioja kaip zuikis, dantys dėl ilgalaikės nepriežiūros buvo baisios būklės.
Ilgas Kelias į Pasveikimą
Lėja paaukojo visas savo santaupas, skirtas naujam dviračiui, mano draugas Haroldas mane pamokė, kaip reikia leisti vaistus į paodį ir raumenį, ir mes, apsiginklavusios kantrybe ir medikamentais, pradėjome jį statyti ant kojų. Iš pradžių teko nešioti iš pirmo aukšto į antrą ant rankų, tačiau po mėnesio jis pradėjo gyventi…iš naujo. Ir nors pradžioje jis kąsdavo bet kam, kas jį paglostydavo iš už nugaros arba apkabindavo kaklą, dabar jau taip nebėra. Simcha sekiojo ir dabar sekioja mane visur.
Simcha Šiandien: Orus Senjoras
Šiandien Simcha yra orus ir stilingas senamiesčio šuo, kuris, kaip ir dera senjorui, karts nuo karto nukeliauja į grožio saloną pedikiūro ir šukuosenos. Jo kailis ataugo ir jis nebebijo žmonių. Ir nors jis vis mažiau juda, o daugiau miega, aš kiekvieną kartą, kai žiūriu į jo meilės kupinas akis, jaučiu begalinį moralinį pasitenkinimą, kad mūsų šeima jam suteikė orią ir ramią senatvę.
Taip pat skaitykite: Sprendimai, jei vaikas nemiega lovytėje
Tigrio ir Scyllos Istorija: Meilė ir Draugystė
Katinas Tigris į Lietuvą atsikraustė iš Danijos, kur jis gimė ir gyveno pusantrų metų. Scyllai buvo tik penkios savaitės, kai ji prisijungė prie šeimos ir katinas buvo tris kartus už ją didesnis! Turbūt todėl taip lengvai ją priėmė ir pradėjo globoti. Nors Tigrio galva dabar telpa Scyllai į nąsrus, jis ir toliau ją prausia, prižiūri ir paerzina. Nors ir ilgai valėme balutes namuose, visas komandas Scylla išmoko labai greitai. Su ja nebijome vaikščioti be pavadėlio, galime vežtis kartu į gamtą ir žinome, kad visada galime pasitikėti.
Baito Istorija: Nuo Baimės iki Drąsos
"Šuns norėjau nuo vaikystės" - turbūt taip skamba daugelio gyvūnų atsiradimo namuose priežastis. Ir mano istorijos pradžia panaši. Viską aukštyn kojomis apvertė praėjusių metų sausio 2-osios vakaras, kai draugė iš neturėjimo ką veikti pasiūlė peržiūrėti, kokių šuniukų šiuo metu yra Vilniaus prieglaudose. Ir tada pamačiau juos: du brolius samaniukus (taip juos pavadino prieglaudoje). Visą likusį vakarą negalėjau išmesti iš galvos vieno mažo pūkuoto šuniuko… Baito brolio. Jau kitą dieną važiavome į prieglaudą susipažinti ir pasiimti savo šuniuko.
Sunkios Pradžios
Pradžia buvo sunki ir varginanti. Ką tik pasveikęs po kovos su parvo virusu, Baitas gaudė ligas vieną po kitos. Kelis mėnesius nebuvo nė savaitės be vizito pas veterinarą. Po vienos ligos buvo kita, kol galų gale po gero pusmečio nuo Baito atsiradimo mano namuose supratau, kad jau mėnesį nesilankėme klinikoje. Tokių rekordų mes siekėme pradžioje. Negana to, netrukus pamačiau, kad tas mažas ir linksmas šuniukas staiga pradėjo bijoti visko, kas jį supa.
Kova su Baimėmis
Baito baimė žengti žingsnį lauke peraugo ir į šeimininkės nenorą ten eiti - žinojau, kad vėl reikės kovoti su nematomais demonais. Krūmas, šuo, maišas, mašina, stotelė, ŽMONĖS. Baitas nuo visko gūžėsi ir bandė slėptis. Nuo tada kišenė niekada nesiskiria su skaniukais. Darbas su dresuotojais, geras nusiteikimas, kantrybė ir kiekvieno pasivaikščiojimo maksimalus išnaudojimas tobulėti.
Baitas Šiandien: Drąsus ir Protingas Šuo
Šiandien Baitas jau kitoks. Turi kur pasitempti (o kas neturi - paklaustų jis), bet didžioji dalis bėdų jau seniai praeityje. Tas ramus samaniukas užaugo į nenustygstantį vietoje, aktyvų, protingą ir imlų šunį. Jam patinka valandų valandas vaikštinėti, bėgioti, skaičiuoti kąsnius ir užsidirbti savuosius. Jo akys nušvinta, kai išgirsta žodį „kefyras“. Juokauju, kad jei egzistuotų kefyro skanukai, turbūt Baito dresūra vyktų dvigubai sklandžiau. Jis mėgsta miegoti taip, kaip miega žmonės - galvą padėjęs ant pagalvės, o gatvėmis vaikšto kaip tikras inteligentas: jeigu galima išvengti balos ir ją peršokti, būtinai taip ir padarys. Laikui bėgant išmokau skaityti jo kūno kalbą, o jis iš pusės žodžio supranta mane. Jis kasdien mane kuo nors nustebina, o aš - varginu draugus istorijomis apie tai, koks mano šuo protingas.
Letės Istorija: Tobulas Šuo su Nusistovėjusiu Charakteriu
Mergina buvo pažįstama su “DogSpotu” ir vadove Indre, todėl pamačiusi, kad Indrė ieško savaitgaliui auklytės prižiūrėti šuniukus, “pasirašė”. Atvyko į “DogSpoto” kaimą, susipažino dar su nematytais naujokais, tarp jų buvo ir nedrąsi, smulkutė smėlinukė vardu Letė. Pasibaigus savaitgaliui, grįžusi sekmadienio vakarą į Vilnių negalėjo nustoti apie ją galvoti, todėl dar tą patį vakarą parašė Indrei, kad man reikia jos, negaliu užmiršti.
Letė tobulas šuo su “nusistovėjusiu” charakteriu. Kelionėje mašina tiesiog atsigula ir po kelių minučių užmiega. Ji išmoko žaisti, išmoko plaukti, išmoko nebijoti. Atsiskleidė kaip gėlė ir parodė savo hobį - labai mėgsta žvejybą. Matytumėte, su kokiu užsidegimu ji gaudo žuvis arba stebi plūdę. Letė netgi turi savo asmeninę žuvelę - gaidelį. Rytais pastebėjusi, kad pramerkei akis, ateina pakandžioti ausų, palaižyti žandų, parodyti, kad ji taip pat atsikėlė ir jau laikas eiti į lauką. O lauke rąžosi taip lyg darytų rytinę mankštą.
Kysos Istorija: Meilė ir Alergija
Viskas prasidėjo nuo draugo Pauliaus, kuris papasakojo istoriją apie draugę, kuri norėjo katino ir gavo plakatą su katinu. Tai privertė šeimą susimąstyti - juk ir jie nori augintinio. Paieškos ilgai netruko, “15min.lt” portale pamatė Kysą su vaikais, ieškančią namų. Ji tuo metu atrodė labai suvargusi, perkarusi, nekokios sveikatos, nes ilgą laiką badavo, buvo kažkur užrakinta.
Išbandymai ir Meilė
Vienam iš šeimos narių pasireiškė stipri alergija, tačiau iš to tragedijos nedaroma - tam yra vaistai. Kysą be proto mylime ir niekam niekada jos neatiduotume. Taip pat tik ją pasiėmus buvo didelių bėdų dėl ausų erkučių, ilgai gydėme stipriais antibiotikais. Kysa dabar jau atsigavusi, tikra rubuilė - sveika ir laiminga. Ji visada nori būti šalia žmogaus, kai kuris nors iš mūsų piešiame, visaip bando įsitaisyti ant kelių.
Barono Istorija: Netikėtas Ryšys Prieglaudoje
Mergina visą gyvenimą augo apsupta gyvūnų, todėl įsivaizduoti savo gyvenimo be jų tiesiog negali. Namai be gyvūno man atrodo kaip namai be džiaugsmo ir pilnatvės. Todėl vos atsikrausčiusi į Vilnių pradėjau ieškoti, kur galėčiau būti arčiau jų. O kai apsigyvenome kartu su vaikinu, kelis kartus mąstėme apie šunį. Aš labai norėjau šuns, tačiau Ernestas sakė, kad mes tam dar nesame pasiruošę, nes abu daug dirbame, didžiąją dienos dalį nebūname namuose. Aišku, aš nuolat zyziau, tačiau vis pakalbėdavome ir viskas, šuns įsigyti nesiruošėme. Ir tada į prieglaudą, kurioje savanoriauju, pateko Baronas. Tiksliau, buvo pririštas ir paliktas prie prieglaudos durų. Viskas įvyko 2018 metų sausio mėnesį.
Kitą dieną kartu su vaikinu keliavome į prieglaudą pavedžioti šunų ir pamatėme Baroną žaidimų aptvare, susigūžusį, išsigandusį ir visiškai nenutuokiantį, kas čia vyksta ir kodėl jis čia, o mes į jį spoksome. Ernestas čiupo pavadį ir nusprendė jį pavedžioti. Jau nuo tos akimirkos, kai prisegė pavadį, tarp jų užsimezgė kažkoks nepaprastas ryšys, Baronas atsipalaidavo, vaikščiojo greta ir tyrinėjo aplinką. Tuo viskas ir baigėsi, pavedžioję dar kelis šunis išvykome namo.
Krebso Istorija: Šlubas Princas su Geltonomis Akimis
Ilgą laiką internete vis matydavau liūdnas beglobių gyvūnų istorijas. Tokios istorijos visada paliesdavo širdį ir priversdavo susimąstyti, kodėl žmonės taip elgiasi, kai jiems jie atiduoda visą savo širdį ir meilę. Deja, niekuo jiems padėti negalėjau, nors, jei būtų mano valia, pasiimčiau juos visus. Mama tuo metu sakė, kad gyvūno mums namie nereikia, kas jį prižiūrės, kas rūpinsis, o dar ir baldus apdraskys. Bet vieną dieną iš kompiuterio ekrano į mane pažvelgė dvi geltonos akys, didelės ir labai išraiškingos geltonos akys. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
Liūdna Praeitis ir Naujas Gyvenimas
Katinuko istorija labai liūdna: jį pagavę vaikai surišo priekines letenėles viela, buvo žiema, letenėlės nušalo, o kai katinukas buvo surastas, dalis letenėlės buvo nupuvusi ir jos išgelbėti nepavyko. Prieglaudos darbuotojai galvojo, kad niekas neims šlubo katinioko su liūdna gyvenimo istorija, visiems gi reikalingi sveiki ir energingi. Paskaičiau šią istoriją ir iškart supratau, kad šitas šlubius bus mano. Nuvažiavus į prieglaudą nebuvo įmanoma nepastebėti šlubuojančio, bet labai draugiško ir su visais bendrauti norinčio Rainio. Po poros dienų tuo metu vadinamas Rainys Bekojis persikėlė gyventi su mumis jau Krebso vardu.
Krebsas Šiandien: Namų Princas
Jau pirmą vakarą Krebsas išlindo iš po spintos trumpai pasiglostyti, susipažinti. Pirmą savaitę gyvenome sunkiai, nes letenėlę reikėjo tepti vaistais, o ši procedūra jam labai nepatiko. Po poros savaičių Krebsas visai priprato prie naujų namų ir, kaip dabar sakome, tapo namų princu. Kartu gyvename jau pusantrų metų, bendraujame labai draugiškai: kartais ir šaltibarščius iš vieno dubenėlio valgome, desertui palaižome ledus, o vakare bandome sutilpti siauroje lovoje. Nors šlubavimas niekur nedingo, bet jis viską atperka savo žavesiu ir energija, o žaidimai yra mylimiausia Krebso veikla.
Dobio Istorija: Elfų Šuniukas su Kojinaite
Pirmą kartą Dobį pamačiau “Lesės” interneto puslapyje. Tai buvo istorija apie tai, kaip šalčiausiomis praėjusios žiemos dienomis, kažkas išmetė mažą kalytę su keliais ką tik gimusiais šuniukais į mišką sušalti.
"Tuo momentu aš nebuvau tikra, ar tikrai galiu laikyti šunį, mat tai didelė atsakomybė, šuo reikalauja daug dėmesio, o aš dirbdavau, kartais net po kelias pamainas operacinėje. Įsigyti šunį ruošiausi penkerius metus, bet visai atsitiktinai pamačiusi tą istoriją, peržiūrėjau savanorių kurtą filmuką apie juos ir pradėjau sekti šios plaukuotos šeimos istoriją," - pasakoja mergina.
Vieną dieną jie ėmė kelti įrašus su kiekvienu atskirai. Pamačiau Dobį ir paaiškinimą, kodėl būtent Dobis, mat jis labai priminė elfą iš filmo „Haris Poteris“, nes jo ausys buvo lygiai taip pat nuvėpusios į šonus.
Lemtingas Skelbimas ir Greitas Sprendimas
Juokingiausia dalis ta, kad aprašyme buvo parašyta perfrazuota citata iš filmo: „…ar atsiras šeimininkas ir padovanos šuniukui kojinaitę, kad šuniukas būtų laisvas?…“. Paradoksas, kad megstamiausias Dobio užsiėmimas iki pat dabar yra būtent vogti kojines ir dabar visos kojinės namuose priklauso jam. Tada supratau iš karto - tai mano šuo ir jis ten kažkur narvelyje dabar manęs laukia, kol atvažiuosiu ir jį pasiimsiu. Nors, kaip minėjau, ruošiausi ir delsiau penkerius metus, šį kartą aš buvau garantuota, todėl iš karto ėmiau skambinti. Prieglauda neatidavė jo tol, kol nepaskiepijo, nesudavė visų vaistų dozių, kol nesučipavo. Labai žavėjausi tokiu atsakingu požiūriu. Tačiau buvau atėjusi jo aplankyti.
Naujas Gyvenimas ir Laimę Nešantis Dobilas
Kai pasiėmiau jį ant rankų, tai buvo viena nuostabiausių akimirkų - iš karto jį pamilau. Visas jo kūnelis be paliovos stipriai drebėjo, tačiau mažos uodegytės energingi judesiai išdavė viltį ir laimę. Nežinau, ar tai mano savitaiga, ar sutapimas, tačiau nuo tos dienos mano gyvenimas ėmė smarkiai keistis, to visai nesitikėjau. Per tuos vienerius metus, kol esame su Dobiu kartu, dauguma dalykų kardinaliai pasikeitė gerąja linkme - pradėjo labai sektis. Matyt, todėl mėgstu Dobį dažniau vadinti ne vardu, o Dobilu. Jis - mano laimę nešantis keturlapis Dobilas.
Dobio Charakteris ir Pomėgiai
Jis - labai protingas šuniukas, kartais atrodo, kad tuoj prakalbs. Vis dar bandau pripratinti miegoti savo namelyje, šalia lovos, tačiau gudrutis vis pergudrauja mane. Kol užmiegu, jis laikosi taisyklių ir miega savo namelyje, tačiau supratęs, kad užmigau, įsėlina po antklode ir ryte visada randu jį miegantį prie kojų. Kartais naktį pasižadina ir pasiprašo į lauką, bet kai suprato, kad visada išėjimas į lauką, nakties metu pavyksta, pradėjo gudrauti - pasižadina, o kai atveriu miegamojo duris, tuomet skuodžia tiesiai į savo kaulų graužimo guolį, mat kartais naktį šuniukas išalksta, tai juk nemiegosi tuščiu skrandžiu, tiesa? Jis viską moka pasakyti, turi aiškų charakterį, kurį parodo ne tik mums, bet ir kitiems šunims.
Chyzo Istorija: Bailus Šuniukas, Tapęs Energijos Bomba
Chyzas - buvęs „Penktos kojos“ globotinis, prieglaudoje atsidūręs visai mažiukas kartu su savo mama ir 7 broliais bei sesėmis. Jį pasiėmėme 4 mėnesių, o kartu gyvename jau beveik metus. Tuo metu į prieglaudą važiavome tik apsižiūrėti, tačiau pavedžiojus Chyzą, jis mums labai krito į širdį, todėl nusprendėme jį „įsišuninti“.
Kadangi tuo metu namuose turėjome dvi jūrų kiaulytes, kurių vardai taip pat maisto tema - Popkornas ir Triufelis, šuniuko vardas Chyzas mums pasirodė labai tinkamas. Bijojome, jog naujasis namų gyventojas nesutars su jūrų kiaulytėmis, tačiau Chyzas yra be galo draugiškas kitų gyvūnų atžvilgiu ir puikiai su jomis sutaria.
Nuo Baimės iki Išdykumo
Pirmomis savaitėmis Chyzas buvo labai bailus ir ramus. Tačiau pamažu atsikratėme daugumos baimių ir Chyzas mums parodė savo tikrąjį charakterį. Jis labai išdykęs, tikra energijos bomba, o mėgstamiausia Chyzo veikla pasivaikščiojimai ir žaidimai. Nuo šio pasiutėlio nukentėjo kelios batų poros ir durų stakta, tačiau labai didelių problemų nebuvo, o iš destruktyvaus elgesio jis greitai išaugo. Tačiau, kad ir koks velniūkštis bebūtų, Chyzas kartu yra ir labai meilus. Kiekvieną rytą pradedame nuo jo bučinių, o grįžus po darbų jis mus visada pasitinka su labai dideliu entuziazmu ir atneša visus savo žaislus.
Heros Istorija: Šuo - Laiko Patvirtinta Svajonė
Hera į namus atkeliavo prieš šiek tiek daugiau kaip du mėnesius, per savo trečio mėnesio gimtadienį. Šuo - laiko patvirtinta svajonė, tačiau dėl didelio užimtumo ir įsipareigojimų užsienyje, tokį planą vis reikėjo atidėti. Rudenį viskas sugulė taip, kad namai augintiniui staiga tapo pasiruošę. Dvejonių, priežasčių, kodėl ne dabar, buvo, bet taip atsikalbinėti galima likusį gyvenimą.
Iš pradžių į akis vis krito veisliniai šunys, laimingieji jau beveik buvo išrinkti. Tačiau po ilgų paieškų atėjo suvokimas, kad parduodami šuniukai ir taip bus nupirkti. O gi tiek yra šunyčių, kuriems reikia namų dabar ir kurie gali būti nepaimti. Prieglaudose tas vienintelis ar vienintelė neatsirado. Į pagalbą atvyko internetas ir skelbimas jame apie atiduodamus mišrūnus, kuriems reikia gerų namų. Likusios dvi kalytės tą pačią akimirką krito į širdį, bet su būsimąja Hera ryšys užsimezgė kur kas greičiau. Šis ryšys jau tęsiasi kelis mėnesius ir tik stiprėja. Jokiu būdu priimto sprendimo nebuvo gailėtasi. Namai be Heros jau nebe namai. Hera - be galo protingas šuo.
Šatos Istorija: Kelionės su Šunimi po Europą
Aš Šata. Toks mano vardas jau 3 metus. Prieš tai, prieglaudoje buvau praminta Čija, kol vieną dieną atvažiavo manęs, susipakavo ir nusivežė į naujus namus. Gyvenau prie jūros, mylėjau Smiltynę, tuščius pliažus ir cypiančius kamuoliukus. Dar gaudžiau dviračius, bėgikus, riedlentininkus - viską, kas juda.
Kelionė į Prahą
Susitvarkius dokumentus Šata iškeliavo į Prahą. Keliaujam mašina - kartais parlekiam namo į Klaipėdą ir vėl atgal. Važinėjam po Čekiją, buvom Vokietijoj, Austrijoj ir jokių vargų: turi Europos pasą - visos sienos atviros, svarbu vežiotis pasą ir nepražiopsoti skiepų. Svarbiausia kelionėje mašina - tvarkingi dokumentai ir vanduo, prie viso kito prisitaikau.
Šata Šiandien: Keliautoja po Europą
Čekija kol kas draugiškiausia matyta šunims vieta: einu i kavines, prekybos centrus, bankus, važiuoju metro, tramvajais, traukiniais. Pasitaiko vietų, kur neįleidžia, bet va grįžau namo - į Akropoli negalėjau nueiti, tai nepykstu, kad išvažiavom vėl. Austrijoj kartą nepavyko laivu paplaukioti - neturiu antsnukio, net nežinau, kas tai per daiktas, bet kitą kartą pagalvosiu, gal verta pasimatuoti, kad nelikti be įspūdžių. Keliaujant dar nemėgstu karščių, kai pakaitina iki 30 - neinu. Tiesiog sėdu ir nejudu.
Fergio ir Madam Bjork Istorijos: Meilė ir Atjauta
Namie laikome du katinus ir du šunis, visi jie - priglausti. Pradėkime nuo pirmojo mopso, atsiradusio pas Ernestą namuose: tai Seras Fergisonas, namie vadinamu tiesiog Fergiu. Jo atvykimo istorija tokia: jis paimtas iš žmonių, kurie galvojo, jog mopsas yra pats geriausias sargas, tad laikė jį tiesiog prie būdos. Kaip išsiaiškinome, Seras ne šiaip sau Seras, bet ir kilmingas - su visais kilmės dokumentais, kurių, aišku, niekas nematė, tačiau viską išduoda jo tatuiruotė ausyje.
Iš savininkų paimtas VŠĮ „Dogspoto”, pateko laikinai globai pas mane. Nuo pirmos minutės įsimylėjau jį, taip ir liko jau antri metai. Pagaliau radęs meilę, dabar su džiaugsmu ją dalina visiems, ko nepaneigs ir fotografė, atvykusi fotografuoti šių nuostabių mūsų šeimos narių. Ypatingai mėgsta žmonių dėmesį - kai tik randa progą, iš karto įsitaiso ant kelių, mėgsta dalinti bučkius ir trintis.
Madam Bjork: Iš Gimdymo Fabriko į Šiltus Namus
Antroji laurus nuskynusi ir širdį pavergusi - mopsytė pensininkė, dar kitaip - Madam Bjork. Ji atvyko, galima sakyti, iš gimdymo fabriko, tik „fabrikas“ per švariai skamba, tad, kad visiems būtų aiškiau - iš tikro tvarto. Ten buvo laikoma (matomai ankstesni šeimininkai sumaišė, jog ne kiaulę augina) kaip gimdymo ir žindymo mašina, kuri, suėjus terminui, pasidarė visiškai nebereikalinga ir nenaudinga. Todėl visą tą grožį, vėlgi paėmė VŠĮ „Dogspotas” ir parvežė Ernestai laikinai globai.
Turbūt įsivaizduojat, o gal ir ne, kokio kvapo ir išvaizdos buvo Madam. Toli iki Madam, tačiau su didele meile sutvarkėm, išmaudėm, išoperavom gimdą, abi galines kojas, kad galėtų vaikščioti ir bent senatvėje pasidžiaugti namų šiluma ir žmonių meile. Galvojom, jog tik laikinai globai, bet jos akys ir nuostabus charakteris vėl pavergė Ernestos širdį. Taip ji jau daugiau nei metai liko šiuose namuose.
Liucijaus ir Adolfo Istorijos: Katinai su Charakteriu
Draugai katinai Liucijus ir Adolfas, taip pat netikėtai atsidūrę šiuose namuose. Ponas Liucijus, Kornvalio rekso veislės katinas, gal labiau katušuniu reiktų vadinti. Išdidus it tikras katinas. Daug metų draugaujantis su Indre, atsirado iš prieglaudos „Nuaras” kurį kažkas išmetė prieš 9 metus. Ponas buvo išsigandęs ir labai baikštus. Draugas nr. 1, nuo Kauno iki Vilniaus, keliauninkas kaip ir šeimininkė. Truputį aklas, truputi skersai vaikštantis, bet vis tiek išlaikantis savo poniškumą. Jis su charakteriu.
tags: #duse #nutrenktas #vaikas