Tėvams, auginantiems mažus vaikus, miegas dažnai tampa iššūkiu. Nuo naktinių prabudimų iki miego regresijų - susiduriama su įvairiomis situacijomis. Kartais vaikas gali užmigti netikėtoje vietoje, pavyzdžiui, ant grindų. Šiame straipsnyje išnagrinėsime priežastis, kodėl vaikai užmiega ant grindų, aptarsime miego regresijas, ankstyvus prabudimus, savarankiško užmigimo mokymą, saugaus miego aplinkos kūrimą ir kitus svarbius aspektus, padėsiančius užtikrinti kokybišką ir saugų vaiko miegą.
Miego Sutrikimai Ir Jų Priežastys
Tėvai dažnai susiduria su naktiniais vaiko prabudimais, tačiau ne visi naktiniai epizodai yra naktiniai košmarai ar siaubai. Kai kurie iš jų gali būti susiję su kitais miego sutrikimais, apie kuriuos kalbama rečiau. Miego inercija - tai būsena, kai vaikas pabunda neišsibudinęs, dažnai būna piktas, verkia, nesiorientuoja. Košmarai dažniausiai pasitaiko REM miego fazėje. Kai kurių miego problemų priežastys gali būti ne neurologinės, o fiziologinės ar sveikatos būklės.
Nors naktiniai siaubai yra dažnas vaikų miego sutrikimas, verta žinoti, kad egzistuoja ir kiti naktiniai reiškiniai, galintys atrodyti panašūs, bet turintys kitokią kilmę. Miego inercija, košmarai, kalbėjimas ar vaikščiojimas miegant - tai tik dalis galimų situacijų, kurias svarbu atpažinti.
Miego Regresijos: Kas Tai Ir Kaip Jas Įveikti
Miego regresas (arba miego regresija), tai laikotarpiai, kai jūsų kadaise gerai miegojęs kūdikis staiga miega prastai. Tai pasireiškia dažnu vaikučio pabudimu, padažnėjusiais verksmais ar priešinimusi būti migdomam. Miego regresija, tai ne tas pats, kas kelios sunkesnės kūdikio miego naktys. Ne kiekvienas kūdikis susiduria su pastebimais miego regresais, o tėvai, auginantys ir taip sunkiau miegančius kūdikius, gali net nepastebėti skirtumo, tarp vaiko miegojimo įpročių.
Kaip ir daugelis dalykų, susijusių su kūdikių ir vaikų raida, miego regresijos kiekvienam mažyliui gali įvykti skirtingu metu ir trukti skirtingus laiko tarpus. Visgi, daugelis specialistų sutinka, kad dažniausiai regresijos įvyksta maždaug 4, 6, 8, 12, 18 mėnesių ir 2 metų amžiaus vaikams ir trunka nuo 2 iki 6 savaičių.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Dažniausios Miego Regresijos
- 4 mėnesių miego regresija: Didžiausia regresija yra keturių mėnesių kūdikio miego regresija. Ji gali įvykti iki mėnesio anksčiau arba mėnesiu vėliau, o kai kuriems kūdikiams gali išvis neįvykti. Įprastai 4 mėnesių miego regresija yra pirmasis kūdikių miego įpročių pasikeitimas. 4 mėnesių miego regresija yra ne tiek regresija, kiek nuolatinės kūdikio miego rutinos pasikeitimo pradžia.
- 5 mėnesių miego regresija: Nors 5 mėnesių kūdikio miego regresas nėra tarp dažniausiai pasitaikančio amžiaus miego regresijai, šiuo laikotarpiu vaikutis taip pat gali patirti miego regresiją. 5 mėnesių regresija gali būti laikoma vėluota 4 mėnesių regresija arba anksčiau įvykusia 6 mėnesių regresija.
- 7 mėnesių miego regresija: Pagrindinės 7 mėnesių amžiaus kūdikių miego regresijos priežastys yra jūsų kūdikio smegenų vystymosi procesas ir vaiko kūno augimo šuolis. Kūdikio smegenims vystantis pirmaisiais gyvenimo metais, jis įgyja gyvybiškai svarbių įgūdžių, pavyzdžiui, apsiversti, sėdėti savarankiškai, atsikelti ir šliaužioti.
- 8-10 mėnesių miego regresija: Šis etapas taip pat vadinamas 8-10 mėnesių miego regresija, nes gali įvykti bet kuriuo šio amžiaus intervalo metu. Kaip ir dauguma miego regresijų, šis regresas sutampa su kūdikio raidos pokyčiais, tokiais kaip mokymasis atsistoti ar šliaužioti.
- 12 mėnesių miego regresija: Kodėl tiksliai įvyksta 12 mėnesių kūdikių miego regresija nėra aišku.
- 15 mėnesių miego regresija: 15 mėnesių miego regresijos priežastys dažniausiai yra susijusios su keliais skirtingais fiziniais ir emociniais kūdikio raidos etapais, kuriuos mažyliai pasiekia šiuo metu.
- 18 mėnesių miego regresija: Antrųjų metų viduryje vaikai patiria daug pokyčių, o kai kurie iš tų pokyčių prisideda ir prie 18 mėnesių miego regresijos. Kai kurie mažyliai patiria 18 mėnesių miego regresiją, nes susiduria su atsiskyrimo nerimu ir nenori būti atokiau nuo savo tėvų.
Kaip Suvaldyti Miego Regresiją
Miego regresas kiekvienam kūdikiui pasireiškia skirtingai, tačiau visų pirma, jį galima atpažinti, pagal pasikeitusius vaiko miegojimo įpročius. Miego regresus kūdikiui taip pat sunku išgyventi kaip ir tėvams, todėl šiuo laikotarpiu yra svarbiausia abipusis artumas ir palaikymas.
- Iš anksto lavinkite kūdikio miego įpročius. Norėdami paruošti kūdikį miego regresijai, anksti ir dažnai pradėkite ugdyti vaiko gerus miego įpročius.
- Kai migdote savo mažylį, pratinkite jį užmigti, kol jis mieguistas, bet dar ne visiškai miega. Tai padės jiems išmokti savarankiškai pereiti nuo pabudimo iki užmigimo, nereikės būti laikomiems, siūbuojamiems.
- Laikykitės rutinos. Bandykite nusistatyti rutiną prieš miegą, kurios būtų lengva laikytis jums ar jūsų partneriui. Tuo pačiu metu atlikite kasdienius veiksmus su kūdikiu kiekvieną dieną iki laiko miegoti.
- Žinokite kūdikio miego signalus ir stebėkite juos (pvz., akių trynimą, nervingumą, žiovavimą, žvilgsnį į šalį), kad galėtumėte paguldyti kūdikį į lovą iki jam pervargstant.
- Leiskite kūdikiui bandyti užmigti pačiam. Jei kūdikis staiga pradeda verkti vidury nakties, prieš padėdami leiskite jam keletą minučių pasimuistyti. Taip kūdikis gali pats nusiraminti ir užmigti.
- Pasitelkite į pagalbą žaislus. Vienas aspektas, kaip žaislai gali padėti, tai nuraminti mažylį ir padėti lengviau susitvarkyti su atsiskyrimo nerimu. Tam ypač tiks minkšti žaislai ar nedidelės antklodės, pavyzdžiui, EDUKO siūlomas pasunkintas Manimo šuo, kuris slopina perteklinę vaiko energiją bei nuramina einant miegoti. Kitas, vertas dėmesio pasirinkimas, tai pasunkinta antklodė, tinkanti vyresniems vaikams. Kitas aspektas, kaip žaislai gali padėti kovoti su miego regresija, tai lavinant vaikų naujai įgyjamus įgūdžius. Kadangi miego regresijos dažnai „eina koja kojon“ su vaiko augimo šuoliais ir pasiekimais, leiskite vaikams dar geriau lavinti naujuosius įgūdžius. Tam pasitarnaus įvairios sensorikos ugdymo priemonės, erdvės suvokimo ar koordinacijos.
- Kovojant su miego regresijomis svarbu suprasti, kad kūdikis yra mažas, o šie vystymosi pokyčiai jam yra labai svarbūs. Kūdikių miego regresas yra glaudžiai susijęs su vaikučių augimo šuoliais. Vienas efektyviausių būdų vaikams pažinti pasaulį, tai žaislų pagalbą. Dažnai yra kalbama apie vaikų emocinio intelekto svarbą.
Ankstyvi Prabudimai: Priežastys Ir Sprendimai
"Pamiegok dar!" Ar ne tokia mintis atkeliauja stebint su saule bundantį mažylį? Pradėkime nuo to, kas yra anksti. Kūdikių stebėjimai rodo, kad apie 80 % mažylių natūraliai yra vyturiukai ir dieną pradeda tarp 6-8 val. ryte. „Patarimas, kurį dažnai išgirsite iš aplinkos, - migdyti vaiką vėliau. Deja, kalbant apie kūdikius, šis patarimas nieko vertas, nes didžioji dalis jų keliasi tuo pačiu metu ryte, nepriklausomai nuo to, kada užmigo vakare.
Kūdikiams ir maži vaikai vidutiniškai turėtų išmiegoti 11-12 val. nakties miego. Tam tikrais periodais, tarkime, prieš dienos miegelio atsisakymą, nakties miego laikinai gali būti mažiau. Tuo pačiu, tikėtis ilgesnio nei 12 val. Kartais gali nutikti, kad ankstyvas pabudimas ryte susijęs su dienos miego kiekiu. Vaikui per parą reikia tam tikro skaičiaus miego valandų.
Susidūrę su ankstyva dienos pradžia pirmiausia turime peržvelgti VISĄ mažylio dienotvarkę ir įsitikinti, ar ne per didelis bendras išmiegotų valandų skaičius, ir būtinai laikytis amžiui tinkamų būdravimo laikų. Įdomu ir tai, kad per mažai dienos miego ar per ilgas vakarinis būdravimas taip pat gali lemti ankstyvą pabudimą ryte. Pervargimas stimuliuoja kortizolio (dar vadinamo streso hormonu) išsiskyrimą. Dėl jo pertekliaus mažyliams sunkiau sekasi užmigti, sujungti naktinio miego ciklus, jie dažniau pabunda nakties metu bei negali įmigti paryčiais.
Jei manote, kad būtent tai gali daryti įtaką ir jūsų mažylio ankstyvam pabudimui - paankstinkite užmigimo nakčiai laiką 20 min. Stebėkite situaciją 4-5 dienas, jei reikia, paankstinkite dar 20 min. Dar viena tėvus nustebinanti ankstyvo pabudimo priežastis - šaltis. Paryčiais, tarp 4-6 val. ryte, vaikų miegas nėra gilus, todėl bet koks trikdis gali juos išbudinti. Tuo pačiu, paryčiais oro temperatūra būna žemiausia, todėl namuose dažnai tampa laipsniu kitu vėsiau. Patikrinkite anksti pabudusio mažylio nugarytę prie kaklo. Jei vėsu - mažyliui šalta.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Panašiai ankstyvas nubudimas gali reikšti ir tai, jog mažyliui karšta. Kai kurie mažyliai itin jautrūs šviesai. Net ir mažiausias šviesos plyšelis gali signalizuoti biologiniam laikrodžiui, kad jau rytas! Tamsus kambarys tikrai padidina tikimybę pratęsti ryto miegą. Dygstantys dantukai, alergijos, pilvo pūtimas ar kiti nemalonūs pojūčiai paryčiais juntami labiausiai. Taip yra dėl negilaus miego atkarpos. Kūdikį gali lengvai išbudinti nesmagumas kūne, o užmigti bus sunku, nes jau nebėra pakankamo miego slėgio.
Kaip ir kalbėjome, paryčiais miegas negilus, pabudus sunkiau užmigti dėl miego slėgio stokos. Todėl vaikams, kurie užmigdomi aktyviai padedant, kartais tiesiog nebepavyksta sujungti paskutiniųjų nakties miego ciklų. „Savarankiškas užmigimas neturi nieko bendro su tėvus gąsdinančiais metodais, kai vaikas paliekamas vienas išsiverkti. Pamirškite tai. To galima išmokyti pamažu, visuomet būnant šalia ir palaikant savo mažylį.
Dėl vienos ar kitos priežasties rytą pradėjus anksti, ilgainiui gali susiformuoti įprotis keltis tam tikru metu. Panašiai kaip ir mums, kai pabundame įprastu laiku net ir savaitgaliais. Jei visos kitos priežastys atmestos, išmėginkite „vėluojantį rytą“. Jei mažylis pabudo per anksti (prisiminkime, kad vaikų pasaulyje anksti yra laikoma iki 6 val.), nedekite šviesos, kalbėkite tyliai ir nepradėkite ryto bent 15-20 min. Praėjus šiam laikui, džiaugsmingai ir aktyviai pradėkite dieną, įsileiskite kuo daugiau dienos šviesos ar įjunkite apšvietimą, taip signalizuodami, jog būtent dabar prasidėjo aktyvus metas. Kas keletą dienų ryto pradžios laiką vėlinkite 10-15 min., kol nukeliausite iki norimo rytinio pabudimo laiko.
Deja, kartais turime priimti faktą, kad mūsų vaikas keliasi anksčiau, nei norėtume, ir mes nežinome kodėl. Kartais tai gali būti kelių veiksnių kombinacija, kartais - tiesiog toks periodas mažylio gyvenime. Kuomet negalime pakeisti fakto, pergalvokime savo požiūrį į tai. Gal galime anksčiau eiti miegoti vakare? Galbūt rasti poilsio minutę dieną?
Savarankiškas Užmigimas: Kaip Išmokyti Vaiką Užmigti Pačiam
Kai šiandien pažįstama užklausė, kaip išmokyti vaikutį užmigti savarankiškai, prisiminiau, kad šia - miegelio - tema neseniai rašiau straipsnį į „Mažylio” žurnalą. Be to, turiu prisipažinti, kad pati nesu geriausia patarėja šiuo klausimu, nes…mes miegame kartu su vaikais, o savarankiškai miegoti nepratiname jų tol, kol yra natūraliai maitinami. Nes, kaip sakant, nėra tikslo…juk vis vien naktį prisireikia to pienelio…
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
TAČIAU turiu pasakyti, kad tai, kas aprašyta čia, iš tiesų veikia. Ir dar vienas TAČIAU: visų pirma šiam reikalui turi pasiruošti tėvai. Ir tikrai žinoti, kad nori vaiką pripratinti užmigti savarankiškai. Nes jei tąsysitės pirmyn-atgal, tai nebus gerai nei vaikui, nei jums. Nebus gerai ir jei liesite graudžias ašaras už durų. Iš tiesų turite norėti, kad kūdikis išmoktų užmigti savarankiškai ir metodiškai to siekti. Tada, kaip sakant, sėkmė garantuota!
Tai turbūt viena jautriausių tėvystės temų. Kodėl? Ogi todėl, kad kraštutinumai yra ganėtinai toli vienas nuo kito: vieni mano, kad vaiko jokiu būdu negalima virkdyti, kad jis turi užmigti meiliai burkuodamas ir apkabintas mylinčio žmogaus, o kiti mano, kad jau poros savaičių kūdikį galima palikti vieną kitame kambaryje, kad jis išsiverktų ir išmoktų užmigti pats. Aukso viduriuko tikriausiai nelabai yra, nes pažįstu šeimų, kurios gali prisiekti išsiverkimo metodu ir tokių, kurios dar ir keturmečiui užmiegant laiko rankutę ir beveik kiekvieną rytą pasitinka su vaiku tėvų lovoje. Kad šeima galėtų pasirinkti, reikia žinoti, iš ko rinktis.
Vaiko savarankiškai užmigti išmokyti jūs, deja, negalėsite. Tą turi išmokti jis pats, o jūs - sudaryti galimybes. Sakoma, kad, sudarius tas galimybes, vaikas lengviausiai išmoksta pats užmigti būdamas 3-6 mėnesių. Žinoma, apie jokias galimybes negalima pradėti net kalbos, jei jūs kiekvieną kartą vaiką supate - tiesiog jis net nenutuokia, kad gali būti ir kitaip!
O ką reiškia „sudaryti galimybes”? Na, visų pirma tai reiškia, kad nuo šiol eisite reguliariai miegoti. Gal ir skamba juokingai, bet, pavyzdžiui, Belgijoje tėvai skirstosi iš vakare vykstančio gimtadienio tarsi kažkam mostelėjus burtų lazdele. Paaiškinimas: vaikui (arba kūdikiui) laikas miegoti. Kodėl taip svarbu eiti miegoti visada tuo pačiu metu? Sakoma, kad taip sureguliuojamas vaiko vidinis laikrodis, ir jau prieš, tarkim, 19val, jis ims jaustis norįs miego.
Ir, žinoma, įprastinė ėjimo miegoti rutina: kuo daugiau kūdikiui atpažįstamų ėjimo miegoti signalų kiekvieną dieną, tuo greičiau jis supras, kad atėjo laikas miegoti. Be to, jau daugybė tyrimų įrodė, kad vaikai, kurių gyvenimas teka nuspėjama rutina, jaučiasi saugesni, yra mažiau nervingi ir t.t. ir pan. Kokia rutina atpažįstama? Maudynės, knygutė, pižama, pažaidimas lovoje.
Yra vaikų, kurie miega gerai ir užmiega be problemų. Jų tėvai sunkiai supranta, kad gali būti kitaip, nors tų „kitokių” yra daug daugiau. Kaip ir viskas auginant vaikus, taip ir atpratinimas nuo supimo, nešiojimo ir pan. yra procesas. Iš tiesų nemanau, kad sveika palikti vaiką „išsirėkti”. (Nors suprantu, kad kartais pervargusiems tėveliams gali labai labai norėtis taip pasielgti). Tyrimai rodo, kad vaikai, su kuriais taip elgiamasi, paaugę jaučiasi nesaugūs, yra mažiau empatiški, be to, kai kurie mokslininkai teigia, kad pirmuosius keletą metų net būna sutrikusi jų koordinacija. Šis raidos etapas dar yra vadinamas pasitikėjimo:nepasitikėjimo raidos etapu. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad būtent šiuo metu kūdikis „tikrina”, ar galima pasitikėti suaugusiuoju(aplinka), kad jis juo pasirūpins. Jeigu kūdikis klykia, ir niekas jo neateina paguosti, jis mokomas nepasitikėti. Iš tiesų vaikas išmoksta ne tik nusiraminti pats, bet ir supranta, kad nesvarbu, ar jis verks, ar ne - niekas neateis jo paguosti, prisiglausti, paglostyti.
Kai kurie tėvai mano, kad neleisti vaikui „išsirėkti” reiškia visai neduoti jam nė kriuktelėti, kaip sakant. Tačiau aš tuo metu galvoju: juk kūdikiui suduodame vaistus net ir tada, kai jis priešinasi iš paskutiniųjų, ar ne? Arba sodiname į automobilinę kėdutę. Tarkim, mūsų dukra beveik kaskart - sėdant į automobilį - paleidžia dūdas, bet tai nereiškia, kad aš ją pasisodinu šalia, o ne į automobilinę kėdutę, nes jai tas sukelia nemalonių emocijų! Tai, kad vaikas supyksta ir savo pyktį/nepasitenkiną parodo apsiverkdamas, yra normalu. Tačiau po truputėlį pratinti iš tiesų galima. PO TRUPUTĖLĮ. Vadinasi, niekas neįvyks per vieną naktį ir reikės kantrybės, jei norite sulaukti rezultatų.
Pavyzdžiui, kai pratinome užmigti dukrą, aš sėdėjau ant grindų koridoriuje (ji matė mane pro praviras duris) ir skaičiau knygą. Po to užtekdavo jau vos pravirų durų į koridorių, kuriame degė šviesa. Tiesa, jai tada buvo virš 1.5m. Kiti tėvai nusprendžia vis užeiti į kambarį ir nuraminti vaiką, pasakyti, kad jie šalia, kad viskas gerai. Dar kiti sėdi šalia kūdikio lovytės.
Labai daug krūtimi maitinamų kūdikėlių yra pripratę užmigti žįsdami. Tarkim, mūsų visi keturi vaikai taip užmigdavo. Tėvams, kurių kūdikiai pripratę taip užmigti, siūloma žindyti vaiką šiek tiek anksčiau, prieš pat ėjimo miegoti rutiną. O tada jau pratinti taikant aprašytuosius metodus. Tiesa, nemažai kūdikių užmigs žįsdami (nors ir anksčiau), ir juos siūloma…žadinti! Iš tiesų gali atrodyti tikra beprotybė žadinti jau užmigusį kukulį ir išgyventi visą ėjimo miegoti ritualą ir, žinoma, mažylio nepasitenkinimą. Tai ypač sunku, jei turite kitų vaikų ir sąrašą darbų, kurie laukia, kada vaikai galų gale miegos. Tokiomis akimirkomis galvokite apie tikslą - juk norite, kad vaikas išmoktų užmigti pats, tiesa?
Patikėkite, būna ir taip, kad tėvai, atrodo, daro viską, o kūdikis vis neužmiega ir neužmiega savarankiškai. Pagalvokite, kokia galėtų būti priežastis. Gali būti, kad kūdikis dar per mažas. Nors yra sakoma, kad išmokti pats užmigti vaikas gali nuo trijų iki šešių mėnesių, tai visiškai nereiškia, kad VISI šešių mėnesių vaikai jau yra pasiruošę. Tačiau nenuleiskite rankų. Pabandykite po kelių savaičių ar mėnesių. Vieną dieną tikrai pasiseks!
Kita priežastis, kodėl kūdikiams nepavyksta užmigti patiems, yra ta, kad jie būna pervargę. Jeigu įtariate, kad kūdikėlis gali būti pervargęs, bandykite migdyti anksčiau.Kitas klausimas - ar iš tiesų padedate vaikui užmigti? Yra tėvų, kurie, vaikui pradėjus zirzti, puola jį guosti, raminti. Arba lekia pas vaiką vos išleidus jam garsą. Jokiu būdu nekalbu apie klykimą. Pavyzdžiui, mūsų dukra pradeda klykti jau dedant ją į lovytę. Ne verkti, o klykti. Vadinasi, ji dar nepasiruošusi užmigti pati lovytėje. Ką darome? Migdome ją savo lovoje. Kai migdomės - jokių kalbų, jokių kūdikio kalbinimų ar žaidinimų.
Šiaip šis mokymosi procesas nėra pats maloniausias. Nors ir labai mėgtumėte skaityti, tačiau tas kasvakarinis skaitymas prie vaiko lovos ar durų ir jo glostymas gali iš tiesų įgristi. O jei dar kūdikėlis pyksta, vis atsistoja (čia jei pradėtas pratinti, kai jau moka stovėti), gali būti išties sunku. Jau nekalbu apie tuos atvejus, kai tėvai prigula prie vaiko (ar jo lovelės) ir…užmiega patys. Po to atsikelia ir a) nusirengia ir eina miegoti arba b) apsnūdę dar bando pasidaryti tai, ką žadėję. Bet kuriuo atveju - ne pats smagiausias scenarijus. Taigi labai smagu, kai tėvai vis pasikeičia! Nebūtinai tai tegul būna vieną vakarą mama, o kitą - tėtė. Žiūrėkite, kaip yra patogiausia jums. Jeigu vaikas pyksta, galbūt reikės keistis kas 15min, kad nepradėtumėte nervintis ir švelniai jį vis paguldytumėte lovytėje ir paglostytumėte.
Išmokęs pats užmigti vaikas ilgiau miegos ir pats užmigs šiek tiek prabudęs, todėl ir jis, ir jūs atsibusite labiau pasiilsėję.
- Pradėkite penktadienį arba, pavyzdžiui, ilgą savaitgalį. Žinoma, tai turi būti toks savaitgalis, kai būnate namie ir niekas neišmuša iš vėžių. Paprastai pirmi vakarai būna sunkiausi.
- Nebėkite pas vaiką vos jam išleidus garsą. Jeigu „šneka” - lukterkite. Jeigu „kniurksi” - lukterkite. Eikite tada, kai vaikas verkia.
- Nelinksminkite vaiko nuėję pas jį.
- Vaiką patariama rengti patogiais ir natūraliais rūbeliais, geriausia - medvilniniais.
- Kai kurie mokslininakai (pavyzdžiui, labai išgarsėjęs Ferberis) ragina vis ilginti laiką, kai leidžiama vaikui reikšti savo nepasitenkinimą ir verkti. Man asmeniškai minutė klykimo jau atrodo kaip visa amžinybė, todėl, tarkim, šis metodas nebūtų tinkamas…Būti šalia ir glostyti vaiką, raminti jį, kuždėti jam meilius žodelius - visai kitas reikalas.
- Būkite nuoseklūs.
- Yra tokia bobučių pasaka, kad sočiai vakare pamaitintas vaikas geriau miega. Jei kam nors taip yra, tai - sutapimas. Nėra man žinomų mokslinių tyrimų, kurie pagrįstų, kad sočiai primaitintas vaikas išmiega visą naktį. Beje, mamos pienas yra greičiau virškinamas, todėl krūtimi maitinami kūdikiai atsibunda dažniau ir išmiega trumpesnius intervalus, nei mišinėliu.
- Nemigdykite vaiko vėliau. Klaidinga manyti, kad kūdikis bus labiau pavargęs, todėl greičiau užmigs.
- Netrumpinkite dienos miego laiko. Kūdikis turi išmiegoti tiek, kiek reikia.
Saugus Miego Aplinkos Kūrimas Ir Kodėl Vaikai Užmiega Ant Grindų
Dabar kūdikių guldymo laisvė neturi jokių ribų - nori, guldyk lovoje šalia savęs, nori - lovytėje, vežimėlyje, gultuke, automobilinėje kėdutėje, ant grindų ar sofos. O gali išvis neguldyti, bet nešioti pasikabinęs vaikjuostėje. Tačiau, kad miegas būtų geras, pirmiausia jis turėtų būti saugus.
Miego Padėtis Ir SKMS Rizika
Guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių.
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Tačiau tiksli šio sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma, bet vis daugiau mokslininkų pritaria hipotezei, kad tai susiję su smegenyse esančio kvėpavimo centro nebrandumu.
Kada Miegas Ant Pilvo Gali Būti Saugus?
Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tačiau, kai kūdikis geba pats visada apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros, dauguma pediatrų sako, kad tuomet kūdikiui miegoti ant pilvo yra saugu.
Jei kūdikis pakankamai stiprus, kad galėtų apsiversti ant pilvuko, dauguma gydytojų sutiks, kad jis yra ir pakankamai stiprus pakelti galvą ir saugiai miegoti tokioje padėtyje. Tačiau jei kūdikis miegodamas apsiverčia ir patogiai miega ant pilvuko, nieko daryti nereikia.
Ką Daryti, Jei Kūdikis Miega Tik Kniūbsčias?
Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius. Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje.
Plagiocefalija (Suplokštėjusi Galva)
Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbus rekomendaciją guldyti vaikus ant nugaros, tuo pačiu stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke.
Kad galvutė nesideformuotų, guldykite kūdikį į lovą galvute tai į vieną galą, tai į kitą, kur anksčiau buvo jo kojos. Jis vis tiek suks galvą į tą pusę, kur jam patinka žiūrėti, taigi jo galva kurį laiką bus vienoje pusėje, o kurį laiką - kitoje.
#