Trombocitopenija nėštumo metu - tai būklė, kai nėščiosios trombocitų kiekis nukrinta žemiau 150x109/L. Nors dažniausiai trombocitų koncentracija sumažėja nežymiai ir nekelia grėsmės motinos ir vaisiaus sveikatai, kartais būtina intervencija norint išvengti skausmingų pasekmių. Šiame straipsnyje apžvelgsime trombocitopenijos nėštumo metu etiologiją, diferencinę diagnostiką ir gydymą.
Trombocitai ir jų reikšmė
Trombocitai, dar vadinami kraujo plokštelėmis, yra labai svarbūs kraujo krešėjimo procese. Bendrame kraujo tyrime trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Taip pat svarbus rodiklis yra MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs, o bręstant jų MPV mažėja. PDW (angl. Platelet distribution width) rodo trombocitų pasiskirstymą pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį. Svarbu pažymėti, kad MPV, PDW ir Pct rodikliai, nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi ir vieni nevertinami.
Trombocitų kiekio nukrypimai
Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija, o sumažėjęs trombocitų skaičius vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.
Trombocitopenijos priežastys nėštumo metu
Nustačius trombocitopeniją nėštumo metu, svarbu identifikuoti jos priežastis, kurios gali būti susijusios tiek su nėštumu, tiek ir nesusijusios.
Su nėštumu susijusios priežastys
- Gestacinė trombocitopenija: Tai dažniausia priežastis, ypač antrojo trečdalio pabaigoje ir trečiajame trečdalyje. Diagnozuojama atmetus kitas trombocitopeniją sukeliančias būkles. Tiksli nėštumo metu trombocitų kiekio sumažėjimo priežastis nėra žinoma. Po gimdymo trombocitų lygis dažniausiai grįžta į normą, tačiau kitų nėštumų metu ši būklė gali kartotis.
- Preeklampsija: Tai nėštumo komplikacija, kuriai būdingas aukštas kraujospūdis ir organų pažeidimai, dažniausiai kepenų ir inkstų.
- HELLP sindromas: Tai sunki preeklampsijos forma, kuriai būdinga hemolizė (raudonųjų kraujo kūnelių irimas), padidėję kepenų fermentai ir mažas trombocitų skaičius.
- Ūminė nėščiųjų kepenų steatozė: Reta, bet sunki būklė, kuriai būdingas riebalų kaupimasis kepenyse.
Su nėštumu nesusijusios priežastys
- Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP): Tai autoimuninė liga, kurios metu imuninė sistema atakuoja ir naikina trombocitus. ITP įprastai pasireiškia jau pirmajame trečdalyje, jos atveju gali būti fiksuoti kraujavimo prieš gestaciją atvejai ir kartais būdingi susirgimai šeimoje. ITP gali būti tiek ūmi, tiek lėtinė. Ūmi dažniausiai pasireiškia vaikams po persirgtos virusinės infekcijos ir paprastai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Lėtinė ITP, trunkanti ilgiau nei šešis mėnesius, dažniau nustatoma suaugusiems, tačiau ja gali sirgti ir paaugliai.
- Antrinė imuninė trombocitopenija: Gali išsivystyti sergant virusinėmis infekcijomis, autoimuninėmis ligomis ar susiformavus antifosfolipidiniams antikūnams.
- Trombozinės mikroangiopatijos: Tai grupė ligų, kurioms būdingas smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas ir trombų susidarymas. Viena iš jų - trombotinė trombocitopeninė purpura (TTP). Šios būklės metu visame organizme formuojasi daugybiniai kraujo krešuliai, todėl gali sutrikti įvairių organų veikla. Trombocitai greitai eikvojami būtent dėl šių krešulių, o dėl to skaičius kraujyje smarkiai sumažėja. Negydoma TTP gali sukelti sunkių komplikacijų.
- Kaulų čiulpų patologija: Įvairios kaulų čiulpų ligos, tokios kaip leukemija ar aplastinė anemija, gali sutrikdyti trombocitų gamybą. Esencinė trombocitemija (ET) - tai nedažna liga, kurios metu kaulų čiulpai pradeda gaminti per daug trombocitų.
- Kiti faktoriai: Mitybos sutrikimai, tam tikrų vaistų vartojimas (Dažnai trombocitų sumažėjimą sukelia tam tikri vaistai - jų priskaičiuojama net daugiau nei 300. Daugeliu atvejų ši reakcija išryškėja po 1-2 savaičių nuo naujo vaisto vartojimo pradžios, bet kai kurios medžiagos gali veikti net ir vartojant pirmą kartą. Dažniausiai trombocitų kiekis atsistato nutraukus kaltininką vaistą), heparino sukelta trombocitopenija (Ši būklė dažniausiai pasitaiko vartojant hepariną - vaistą, skirtą apsaugoti nuo pavojingų trombų susidarymo. Kai kuriems žmonėms heparinas sukelia trombocitų kaupimąsi ir sumažina jų kiekį kraujyje. Heparino sukelta trombocitopenija dažniausia nustatoma gydantis ligoninėje). Taip pat trombocitopeniją gali sukelti tam tikri vaistai, virusinės infekcijos (pvz., ŽIV, hepatitai) ar genetiniai sutrikimai.
- Praskiedimo arba praskiestinė trombocitopenija: Kai per trumpą laiką atliekama didelė kraujo perpylimo procedūra ir netenkama didelės kraujo dalies, trombocitų kiekis taip pat sumažėja. Tokiais atvejais sprendžiama, ar reikia papildomai suleisti trombocitų.
- Trombocitų pasiskirstymo trombocitopenija: Kai padidėja blužnis, joje gali pasilikti net 90% visų trombocitų, dėl to jų sumažėja bendroje kraujotakoje. Paprastai blužnyje būna tik apie trečdalį kūno trombocitų.
- Pseudotrombocitopenija: Kartais kraujo tyrimo rezultatas klaidingai rodo per mažą trombocitų kiekį, kai jų iš tiesų pakanka. Papildomi testai gali padėti išvengti nereikalingo gydymo.
Diagnostika
Diagnozuojant trombocitopeniją svarbiausi įrankiai yra bendras kraujo tyrimas ir kraujo tepinėlis, kuriame svarbu nuodugniai įvertinti trombocitų kiekį, dydį ir išvaizdą. Atliekant nėščiųjų trombocitopenijos diferencinę diagnostiką, svarbu įvertinti jos atsiradimo laiką, prieš gestaciją buvusius krešumo sutrikimus, šeiminę anamnezę.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Diagnostikos procesas
Ligos nustatymas paprastai prasideda nuo bendro kraujo tyrimo, kurio metu atsitiktinai pastebimas sumažėjęs trombocitų skaičius. Gydytojai užduoda klausimus apie simptomus, jau vartojamus vaistus, papildus, ankstesnes ligas ir šeimos sveikatos istoriją. Išsamesni tyrimai gali padėti išsiaiškinti trombocitopenijos priežastį.
- Bendras kraujo tyrimas (BKT): Įvertinamas visų kraujo ląstelių kiekis.
- Kraujo tepinėlis: Leidžia įvertinti trombocitų išvaizdą mikroskopu.
- Kaulų čiulpų tyrimas: Vertinant, kaip organizmas gamina naujas kraujo ląsteles.
- Kraujo krešėjimo tyrimai: Įvertinantys, kaip veikia trombocitai.
- Trombocitų antikūnų nustatymas: Padeda spręsti apie autoimuninę kilmę.
Be laboratorinių tyrimų, gydytojas gali atlikti apžiūrą, ieškoti vidinio kraujavimo požymių ar padidėjusios blužnies, atlikti pilvo echoskopiją, o esant poreikiui - užsakyti genetinius ar kitus papildomus tyrimus.
Diferencinė diagnostika
Atliekant nėščiųjų trombocitopenijos diferencinę diagnostiką, svarbu atsižvelgti į:
- Atsiradimo laiką: Idiopatinė trombocitopeninė purpura (ITP), skirtingai nei kitos būklės, įprastai pasireiškia jau pirmajame trečdalyje.
- Anamnezę: Būtina įvertinti prieš gestaciją buvusius krešumo sutrikimus, šeiminę anamnezę. Pavyzdžiui, ITP atveju gali būti fiksuoti kraujavimo prieš gestaciją atvejai ir kartais būdingi susirgimai šeimoje.
Gydymas
Trombocitopenijos gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties ir ligos sunkumo. Silpnai išreikšta liga dažnai nereikalauja jokio gydymo, užtenka stebėti trombocitų kiekį. Sunkesniais atvejais ar esant dideliam kraujavimo rizikai, taikomas aktyvesnis gydymas.
Gydymo būdai
- Kraujo arba trombocitų perpylimas: Kai reikia greitai atkurti normalų jų kiekį.
- Vaistai: Ypač imuninės kilmės trombocitopenijos atvejais - dažnai vartojami steroidai arba kitos imuninę sistemą slopinančios medžiagos.
- Chirurginis gydymas: Kai kuriais atvejais rekomenduojama pašalinti blužnį, jei kiti gydymo būdai neveikia.
- Plazmos keitimas: Taikomas, kai trombocitų kiekis mažėja dėl TTP.
- Vaistų nutraukimas: Jei nustatoma, kad sumažėjimą sukėlė konkretus vaistas, jo vartojimas dažniausiai nutraukiamas.
- Specifinis gydymas: Esant esencinei trombocitemijai (ET), gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimų rizikos. Gydytojas skirs gydymą ar stebėjimą kiekvienu atveju individualiai, įvertinęs paciento amžių, simptomus, rizikos veiksnius, laboratorinių tyrimų rezultatus ir kitus svarbius dalykus. Gydymui gali būti naudojamas aspirinas, hidroksikarbamidas, anagrelidas ar interferonas alfa.
Gydymo tikslas - atkurti pakankamą trombocitų kiekį ir taip sumažinti sunkių kraujavimų riziką.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Gyvenimo būdo rekomendacijos
Paprastai galima tęsti įprastą gyvenimo ritmą, bet reikėtų atsižvelgti į gydytojo rekomendacijas. Norėdami išvengti traumų ar kraujavimų, stenkitės:
- Vengti aktyvių fizinių veiklų ar sporto šakų, kur didesnė susižalojimo grėsmė (kontaktinių sportų).
- Atsakingai pasirinkti vaistus - vengti kraujavimą skatinančių medžiagų (pvz., aspirino, ibuprofeno ar kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo).
- Stengtis nevartoti alkoholio per daug, nes jis lėtina trombocitų gamybą.
- Sveika gyvensena ir mityba - svarbu užtikrinti pakankamą vitamino B₁₂, folio rūgšties ir geležies kiekį, nes šie elementai svarbūs kraujodarai ir kraujo ląstelių susidarymui.
- Jei yra lėtinė liga (pvz., autoimuninė ar kepenų liga), būtina reguliariai tikrintis ir valdyti pagrindinę būklę, kad būtų išvengta šalutinio poveikio kraujo sistemai.
- Reikėtų vengti pavojaus keliančių situacijų, kurios gali sukelti kraujavimus - ypač jei žmogus jau turi polinkį į mažą trombocitų kiekį.
Prognozė
Kiekvieno žmogaus situacija gali skirtis - trombocitų kiekis gali normalizuotis savaime arba prireikti nuolatinio stebėjimo bei gydymo. Net jei gydymas reikalingas, daugelis žmonių gali gyventi visavertį gyvenimą ir išvengti didesnių problemų. Kuo daugiau žinote apie savo ligą, tuo geriau ją galėsite kontroliuoti. Tinkamai gydomi ir stebimi, sergantys ET pacientai, turi didelę galimybę nugyventi normalią gyvenimo trukmę. ET yra lėtinė liga ir ypač svarbu, kad toks pacientas reguliariai lankytųsi pas hematologą. Dažniausiai liga 10-20 metų būna stabili ir labai neprogresuoja. Daliai pacientų per kelerius metus gali išsivystyti mielofibrozė, tuomet prognozė prastėja.
Pavojingumas ir komplikacijos
Nedidelis trombocitų sumažėjimas daugeliui problemų nesukelia, tačiau stiprus jų trūkumas gali būti pavojingas. Jei trombocitų labai mažai, kraujavimas gali prasidėti net be aiškios priežasties - akyse, burnoje, šlapimo pūslėje, o susižeidus kraujavimas gali būti sunkiai sustabdomas. Kartais trombocitopenija gali baigtis staigiu gyvybei pavojingu kraujavimu arba insultu.
Pavojingas kraujavimas ar vidaus kraujoplūdis dažniau išsivysto, kai trombocitų kiekis sumažėja iki mažiau nei 20 000. Insultas dėl kraujo krešulių, net esant mažai trombocitų, širdies infarktas, kai dėl žemo trombocitų kiekio širdį pasiekia nepakankamai kraujo. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų - nesirūpinant būkle, komplikacijų rizika padidėja.
Kaip saugotis trombocitopenijos?
Trombocitopenijos ne visada galima visiškai išvengti, ypač jei ji susijusi su genetiniais ar autoimuniniais veiksniais, tačiau daugelio atvejų riziką galima sumažinti laikantis tam tikrų principų.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Pirmiausia svarbu vengti vaistų, galinčių mažinti trombocitų kiekį, pvz., kai kurių antibiotikų, chemoterapinių preparatų, heparino ar nesteroidinių vaistų nuo uždegimo - juos vartoti tik gydytojui rekomendavus ir esant būtinybei. Taip pat svarbu apsisaugoti nuo virusinių infekcijų, kurios gali paveikti kaulų čiulpus ar sukelti imuninę trombocitopeniją - pvz., skiepytis nuo hepatito B, gripo, vengi kontaktų su infekuotais asmenimis.
tags: #trombocitopenija #nestumo #metu