Šiame straipsnyje nagrinėjami apvaisinimo procesai moters organizme, pradedant natūraliu apvaisinimu ir baigiant pagalbinio apvaisinimo metodais, tokiais kaip IVF. Aptariami tiek fiziologiniai, tiek medicininiai aspektai, siekiant suteikti išsamų supratimą apie moters vaisingumą ir galimus jo sutrikimus.
Moters vaisingumo sistema
Moters vaisingumo sistema yra sudėtinga ir subtili, reguliuojama hormonų ir nervų sistemos sąveikos. Norint suprasti apvaisinimo procesą, būtina susipažinti su pagrindinėmis moters lytinės sistemos dalimis ir jų funkcijomis:
- Kiaušidės: Tai poriniai organai, kuriuose bręsta kiaušialąstės ir sintetinami moteriškieji lytiniai hormonai - estrogenai ir progesteronas. Kiaušidėse esančiuose folikuluose bręsta kiaušialąstės, o ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė išsilaisvina iš folikulo.
- Kiaušintakiai: Tai poriniai vamzdeliai, jungiantys kiaušides su gimda. Apvaisinimas įvyksta kiaušintakyje, kur spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę. Kiaušintakio sienelės raumenų susitraukimai ir gleivinės ląstelių plaukeliai padeda kiaušialąstei ir embrionui judėti gimdos link.
- Gimda: Tai kriaušės formos raumeninis organas, kuriame implantuojasi apvaisintas kiaušinėlis ir vystosi embrionas. Gimdos gleivinė (endometriumas) cikliškai kinta veikiant lytiniams hormonams, pasiruošdama priimti apvaisintą kiaušinėlį.
- Makštis: Tai elastingas vamzdelio pavidalo organas, jungiantis gimdą su išoriniais lytiniais organais. Lytinių santykių metu į makštį patenka sperma, pro makštį gimsta naujagimis, išteka mėnesinių kraujas.
Hormoninė reguliacija
Vaisingumą reguliuoja centrinė nervų sistema, visų pirma pagumburis ir posmegeninė liauka (hipofizė), kurie yra susiję su smegenų žieve bei kitomis smegenų dalimis.
- Pagumburis išskiria gonadotropinus atpalaiduojančius hormonus (GnRH), kurie skatina posmegeninę liauką gaminti gonadotropinius hormonus.
- Posmegeninė liauka (hipofizė) gamina:
- Folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH) - jis skatina folikulų brendimą kiaušidėse ir estrogenų sekreciją folikulo ląstelėse.
- Liuteinizuojantį hormoną (LH) - jis inicijuoja ovuliaciją kiaušidėse, geltonkūnio brendimą bei progesterono gamybą.
- Prolaktiną - jis atsakingas už pieno liaukų vystymąsi, pieno gamybą krūtyse, skatina motinystės instinktą, slopina gonadotropinų išsiskyrimą, ovuliaciją bei mėnesinių ciklą.
Mėnesinių ciklas
Mėnesinių ciklas - tai cikliniai fiziologiniai pokyčiai moters organizme, reguliuojami hormonų, kurie paruošia moters organizmą nėštumui. Mėnesinių ciklas prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir trunka iki paskutinės dienos prieš kitas tikrąsias mėnesines.
Mėnesinių ciklo fazės:
Taip pat skaitykite: Viskas apie nėštumo testus
- Ankstyvoji nevaisingoji fazė (ANF): Prasideda pirmąją tikrųjų mėnesinių dieną ir tęsiasi iki vaisingos fazės pradžios. Šioje fazėje gimdos kaklelis yra nusileidęs, užsivėręs ir kietas, gaminasi tirštos apsauginės gleivės, kurios užklijuoja gimdos kaklelį.
- Vaisingoji fazė (VF): Tai laikotarpis, kai moteris gali pastoti. Šioje fazėje gimdos kaklelis pakyla, suminkštėja, atsiveria, suintensyvėja jo liaukų veikla, gausėja vaisingųjų gleivių, kuriose spermatozoidai gali išlikti gyvybingi iki 6 dienų. Ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė išsilaisvina iš folikulo ir patenka į kiaušintakį, kur gali įvykti apvaisinimas.
- Vėlyvoji nevaisingoji fazė (VNF): Prasideda praėjus kelioms dienoms po ovuliacijos ir tęsiasi iki paskutinės dienos prieš naujo ciklo mėnesinių pradžią. Šioje fazėje gimdos kaklelis vėl nusileidžia, sukietėja ir užsidaro, jame vėl pasigamina tirštos užklijuojančios apsauginės gleivės. Jei neįvyko apvaisinimas, prasideda mėnesinės.
Apvaisinimas
Apvaisinimas - tai procesas, kurio metu vyro spermatozoidas susijungia su moters kiaušialąste, suformuodamas zigotą. Apvaisinimas paprastai įvyksta kiaušintakyje.
Spermatozoidams patekus į moters organizmą, jie turi įveikti ilgą ir sudėtingą kelią iki kiaušialąstės. Vaisingo tipo gleivės palengvina spermatozoidų judėjimą gimdos kaklelio kanalu ir gimda. Pasiekę kiaušintakį, spermatozoidai turi prasiskverbti pro kiaušialąstės apvalkalą ir apvaisinti kiaušinėlio branduolį.
Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir keliauja gimdos link. Gimdoje embrionas implantuojasi į gimdos gleivinę ir pradeda vystytis.
Nevaisingumas
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl vaisingumo sutrikimų kas penkta vaisingo amžiaus pora negali susilaukti vaikų be sveikatos priežiūros specialistų. Lietuvoje, pagalbinio apvaisinimo srityje dirbančių specialistų teigimu, yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų.
Nevaisingumą gali lemti įvairios priežastys, tiek moters, tiek vyro. Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra kiaušidžių veiklos sutrikimai, kiaušintakių pratekamumo problemos, mažojo dubens anatomijos pakitimai. Vyriškąjį nevaisingumą dažniausiai lemia spermos kokybės sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Pagalba moterims po gimdymo
Veiksniai, lemiantys sėkmingą pastojimą:
- Amžius (kuo pora jaunesnė, tuo geriau)
- Fizinė sveikata
- Psichologinė būsena
- Gyvenimo būdas (mityba, poilsis, streso valdymas)
- Kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė
Pagalbinis apvaisinimas
Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininių procedūrų rinkinys, skirtas padėti nevaisingoms poroms susilaukti vaikų. Pagalbinio apvaisinimo metodai apima:
- Intrauterininė inseminacija (IUI): Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą.
- Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Tai metodas, kai kiaušialąstės yra apvaisinamos spermatozoidais laboratorijoje, o po to apvaisintas kiaušinėlis (embrionas) perkeliamas į moters gimdą.
- Mikromanipuliacinės IVF procedūros (ICSI, PICSI): Tai IVF metodai, kai spermatozoidas yra įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę. ICSI pirmiausia sprendžia vyrų nevaisingumo problemas, tokias kaip prastas spermatozoidų judrumas, sumažėjęs jų skaičius ir nesugebėjimas prasiskverbti į kiaušialąstę.
IVF procedūra
IVF (angl: in vitro fertilization) - apvaisinimas (moters kiaušialąsčių ir vyros spermos sujungimas) ne moters kūne. IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m. IVF yra vienas iš pagalbinių apvaisinimo metodų, kuomet kiaušialąstės, punkcijos metu, taikant narkozę, yra paimamos iš kiaušidžių ir apvaisinamos laboratorijoje. Apvaisinti kiaušinėliai yra auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų ir po to perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi. Ruošiantis IVF procedūrai, moters kiaušidės yra stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąstes nei natūralaus ciklo metu. Dėl šios priežasties paprastai yra gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai yra didelė medikamentų, bei stimuliacijos schemų įvairovė. Atsižvelgiant į paciento būklę pritaikoma stimuliacijos schema. Folikului užaugus iki 18 mm skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti. Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas) atliekama praėjus 34-36 val. po šio vaisto suleidimo. Kiaušialąstės yra paimamos iš kiaušidžių. Spermos paėmimas. Kiaušialąsčių apvaisinimas. Embrionų auginimas ir perkėlimas. Gimdos gleivinės paruošimas.
Kiaušidžių atjauninimas
Kiaušidžių atjauninimo procesas apima du etapus. Pirmasis yra moters trombocitais praturtintos plazmos parengimas. Kita kiaušidžių atjauninimo proceso dalis yra PRP injekcija į kiaušides. Ši procedūra yra minimaliai invazinė, kadangi trombocitais praturtinta plazma sušvirkščiama į kiaušides transvaginaliai (pro makštį), ultragarso kontrolėje, taip išvengiant sudėtingų chirurginių intervencijų. atjaunina menopauzę išgyvenančių moterų kiaušides, bei atkuria vaisingumą. 75 procentams iš 60 gydytų moterų atsinaujino vaisingumas su galimybe pastoti natūraliam cikle arba taikant pagalbinio apvaisinimo būdus.
Vyrų vaisingumo gerinimas
Nekokybiška sperma - dažna vyrų nevaisingumo priežastis. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą ir spermos kokybę, - tai spermos tyrimas, arba spermograma. Ji parodo tikslų spermatozoidų skaičių, jų sugebėjimą judėti, formą ir gyvybiškumą. Kita vertus, šis tyrimas gali rodyti ir normalius spermos parametrus, o pora vis dėlto kentės dėl nevaisingumo. Tokiais atvejais informatyvus yra tyrimas, atskleidžiantis kitus didelę įtaką vyrų vaisingumui turinčius spermos parametrus. Tai - spermos ir hialurono rūgšties sujungimo analizė (SHBA). Šis tyrimas naudingas tuo, kad tiria DNR vientisumą (hialurono rūgšties jungiamąją gebą).
Vyras gali atlikti oksidacinio streso testą. Nustatyta, kad šios medžiagos lemia spermos ir atitinkamai vaisingumo funkcijas. Todėl ir buvo sukurtas specialus spermos testas, kuris parodo, ar nėra joje sutrikę oksidacijos procesai. Tai itin aktualu poroms, kai nevaisingumo priežastis nėra aiški, taip pat moterims, kurios nepastojo tiek natūraliai, tiek po pagalbinio apvaisinimo, nes embrionas neįsitvirtino gimdoje. Tokiais atvejais problema gali būti sperma, bet įprasti spermos tyrimai to gali nerodyti.
Taip pat skaitykite: Vaisingumas po gimdymo
Moksliškai patvirtinta, kad svarbiausios spermos kokybei, o kartu ir vaisingumui tokios medžiagos yra L-karnitinas, L-argininas, cinkas, vitaminas E, gliutationas, selenas, kofermentas Q10 (CoQ10) ir folio rūgštis.
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos
Pagalbinio apvaisinimo komplikacijos yra kelios. Viena iš jų - kiaušidžių perstimuliavimo sindromas, kai kiaušidėse bręsta didelis skaičius folikulų ir dėl hormonų koncentracijos pakitimo moters organizme atsiranda daug biologiškai aktyvių medžiagų, trikdančių kraujotaką ir kraujagyslių sienelių pralaidumą. Pastarąjį dešimtmetį ši komplikacija pasireiškia vis rečiau, todėl šiuo metu pagrindinė pagalbinio apvaisinimo komplikacija yra daugiavaisis nėštumas, kuris gali kelti grėsmę ne tik moters, bet ir būsimų vaikų sveikatai.
tags: #kuriuo #skaiciumi #pazymetoje #moters #lytiniu #organu