Krikštynos - tai viena gražiausių ir prasmingiausių šeimos švenčių, žyminčių pirmąjį vaiko žingsnį tikėjimo keliu ir priėmimą į krikščionių bendruomenę. Ši sena tradicija, persipynusi su šiuolaikinėmis idėjomis, sukuria ypatingą atmosferą, kupiną ramybės, šilumos ir jaukumo. Šventės metu derinamos ilgametės tradicijos su šiuolaikiškomis idėjomis, todėl pasiruošimas krikštynoms tampa kūrybišku procesu.
Krikštynų Prasmė ir Simbolika
Krikštas yra pirmasis iš septynių sakramentų, kurio suteikimas nuplauna gimtąją vaikelio nuodėmę, priartina jį prie Dievo ir suteikia mažyliui krikščioniškąjį tikėjimą. Krikštynos ypatingos tuo, kad jas lydi ramybė, šiluma ir jauki atmosfera. Nuo baltų vaiko rūbų, simbolizuojančių tyrumą, iki mažų, bet prasmingų dovanų - viskas šioje šventėje kupina prasmės.
Krikštynų Tradicijos ir Papročiai
Šventės metu derinamos ilgametės tradicijos su šiuolaikiškomis idėjomis, todėl pasiruošimas krikštynoms tampa kūrybišku procesu. Krikštynos yra svarbus krikščioniškas ritualas, kuris simbolizuoja vaiko priėmimą į tikėjimo bendruomenę.
Vaiko Apranga
Vienas pagrindinių šventės simbolių yra vaiko rūbai - balta suknelė ar marškinėliai, kurie simbolizuoja naują gyvenimo pradžią. Nuo senų laikų buvo priimta, kad krikštijamo vaiko apranga - būtinai balta, ko dažnai nepaisoma šiais laikais. Baltumas simbolizuoja tyrumą, o krikšto apeigų metu tas drabužėlis, tikėta, įgauna magiškų galių, saugančių mažylį. Svarbiausia krikštamotės dovana mažyliui seniau būdavo krikšto drabužėlis - balti (dažnu atveju - lininiai) marškiniai. Vaikučių apsiaustai ar marškinėliai būdavo dekoruojami rožiniais ar melsvais akcentais, kurie reiškė Jėzaus ir Marijos apsaugą.
Šiomis dienomis vaikai taip pat puošiami šviesiais drabužiais. Dabar itin populiarūs natūralūs audiniai - linas, medvilnė, nedirginantys odos ir nealergizuojantys. Šiuolaikinės mamos dažniausiai pačios išrenka krikštynų aprangą vaikui, todėl krikšto mamai retai kada tenka ja rūpintis. Mergaitės puošiamos baltomis, lengvomis suknelėmis, prie kurių derinamos galvajuostės ir krikšto skraistės. Įprasta krikštynų šventei mažylį papuošti šviesiomis, pastelinėmis spalvomis: mergaitę aprengti puošnia krikštynų suknele, berniuką - krikšto kostiumėliu su stilinga varlyte. Mums svarbu, jog krikštynų drabužiai būtų ne tik gražūs, bet ir patogūs, natūralių audinių ir pralaidūs orui.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Krikšto drabužiai - tai ne tik gražūs rūbai, bet ir simbolinis švaros, nekaltumo ir naujos pradžios ženklas. Stilius: šiandien rinkoje gausu įvairiausių stilių krikšto drabužių - nuo klasikinių iki modernių. Renkantis krikštynų dovaną mergaitei, dažnai pirmenybė teikiama krikšto suknelėms. Jos būna įvairiausių dizainų ir stilių - nuo paprastų ir elegantiškų iki puošnių ir prabangių. Krikštynų dovanos berniukui taip pat gali būti įvairios. Vietoj suknelės, berniukui dažniausiai dovanojami krikšto kostiumėliai arba marškinėliai su kelnėmis.
Krikštatėviai - Kūmai
Viena svarbiausių krikštynų dalių - krikštatėvių pasirinkimas. Lietuvių tradicijoje tai ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Tikima, kad krikštatėviai tampa antraisiais tėvais - dvasiniais vedliais, lydinčiais vaiką visą gyvenimą. Krikštatėvius - kūmus, kviesdavo vaiko tėvas. Kūmais prašydavo artimiausias gimines. Tėvai visada krikštatėviais rinkdavosi tik dorus, sąžiningus žmones, nes buvo tikima, kad užaugę vaikai bus panašūs į krikštatėvius.
Krikšto tėvų parinkimas ir seniau, ir dabar laikomas labai svarbiu bei atsakingu. Šiomis dienomis šios pareigos visam gyvenimui dažnu atveju patikimos šeimai labai artimiems žmonėms - giminaičiams ar draugams, su kuriais palaikomas glaudus ryšys. Seniau būdavo kiek kitaip - tėvai rinkdavosi ne būtinai giminystės ryšiais susijusius žmones, tačiau, labai gerbiamus, sąžiningus ir teisingai gyvenančius. Tai galėdavo būti kaimynai ar pažįstami. Šiais laikais įprasta krikšto tėvais pakviesti porą - vyrą ir žmoną, tačiau seniau tai nebuvo populiaru. Ir šiandien, ir seniau manoma, kad krikšto tėvai bus labai svarbūs vaiko gyvenime. Jie ne tik jį ves tikėjimo keliu, tačiau ir prisidės prie jo auginimo, auklėjimo, globos. Tai žmonės, kurie turės prisiimti atsakomybę ir visapusiškai pasirūpinti mažyliu, jei kas nutiktų tėvams. Dabar kunigai sako, kad krikšto tėvais turi būti subrendę šioms pareigoms ir vyresni nei šešiolikos metų žmonės.
Su žmonėmis, kurie vaiką pakrikštydavo, šeima susikūmuodavo visam gyvenimui. Be to, kūmų pareigos nesibaigdavo krikštynomis. Savo krikšto vaiku jie turėjo rūpintis iki vestuvių, dažnai nenutraukiant santykių ir po jų. Krikštatėvių pareiga buvo visada būti šalia krikšto vaiko, kad ir kas nutiktų. Krikštatėviai turėjo būti šalia bent jau dviem svarbiausiais gyvenimo momentaus - t. y. krikšto vaikui einant prie Pirmosios Komunijos ir tuokiantis. Vaikui, einant pirmą kartą Komunijos, krikšto tėvai taip pat turėjo būti su juo bažnyčioje. Krikšto motina turėdavo už rankos privesti prie Dievo stalo, o paskui vaikelį apdovanoti. Suvalkijoje galiojo nerašyta taisyklė, kad per vestuves podžiai tapdavo pakrikštyto vaiko piršliais. Krikštatėviai su krikštavaikiais susitikdavo per Velykas. Kai kur iki dabar yra išlikęs paprotys apdovanoti krikštavaikius per Velykas ar Vaikų Velykėles, kitas kalendorines šventes. Dažnai kūmai buvo kviečiami į šeimos šventes. Taip tarp krikštavaikių, krikštatėvių ir vaiko tėvų sanykiai išlikdavo šilti visą gyvenimą.
Krikštatėvių vaidmuo išties buvo vienas svarbiausių, nes jie savo krikšto vaikui tapdavo tarsi antraisiais tėvais. Atsitikus nelaimei ar mirus tikriesiems tėvams, jie įsipareigodavo globoti ir užauginti vaikelį. Tikėdami svarbiu jų vaidmeniu, tėvai stengdavosi kūmais ar podžiais kviesti net skirtingų šeimų narius - jokiu būdu ne vyrą ar žmoną. Kai kuriuose Lietuvos regionuose vaikas turėdavo ne vienus, bet keletą krikštatėvių. Tie, kurie pasirašydavo bažnyčios knygoje, vadinti tikraisiais, o kiti - garbės krikštatėviais. Antrųjų pareigos būdavo ne tokios sureikšmintos.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Krikštynų Žvakė
Tai pats svarbiausias krikšto apeigų simbolis, kuris reiškia Jėzaus šviesą, kuri saugos, globos ir neleis paklysti mažyliui. Šią žvakę tėvams būtina saugoti. Pirmosios Komunijos dieną tėvai tą pačią žvakę vaikui įduoda, kai šis žengia prie Viešpaties altoriaus švęsti Šv. Mišių ir pirmą kartą priimti Eucharistijos. Tradiciškai žvakė puošiama baltu kaspinu ar keliomis gėlėmis. Vaikiškų prekių parduotuvėse galima rasti ir specialius „sijonėlius”, kurie rankas apsaugos nuo tekančio vaško. Bet tai nėra nei būtina, nei privaloma.
Šventinė Vakarienė ir Pramogos
Po ceremonijos bažnyčioje vyksta šventinė vakarienė, kurioje dažnai laikomasi senųjų papročių: vaiko pėdutės įspaudimo, plaukų sruogos nukirpimo, vardų spėjimo žaidimų. Einant į bažnyčią visus svečius buvo įprasta vaišinti saldumynais. Prieš sodinant svečius už stalo, krikšto tėveliai duodavo vaiko tėvui ąsotį, kurį jis turėdavo sudaužyti. Kaip žinia, šukės neša laimę.
Krikštynose yra įprasta „išleisti“ laikraštuką. Tokį šventinį leidinį bus smagu parodyti ir suaugusiam mažyliui, be to, jis tikrai pradžiugins vaikučio tėvelius, senelius ir kitus artimuosius. Paprastai į krikštynų laikraštuką sudedama informacija apie vaikelį: vardas, jo reikšmė, gimimo diena, zodiako ir planetų ženklai su jų reikšmėmis, artimiausių žmonių sveikinimas krikšto proga bei linkėjimai.
Jeigu planuojate dideles krikštynas, apgalvokite ir kuo užimsite svečius. Tikėtina, jog mažyliai tikrai nenorės ilgai sėdėti prie stalo, o linksmos pramogos gali įtraukti ir suaugusiuosius. Galite sugalvoti tokių pramogų, kurios sudomintų ir mažuosius, ir vyresnius šventės dalyvius. Piešinys ant vandens - tai tokia veikla, kai tam tikroje talpoje yra įpilamas vanduo sumaišytas su chemikalais, ant viršaus tiesiamas popieriaus lapas. Tuomet specialūs buki teptukai merkiami į spalvas ir lengvai baksnojant ir braukant teptuku per vandens paviršių yra piešiamas nuostabus piešinys! Milžiniškų muilo burbulų pūtimas sudomins tiek mažus, tiek didelius. Linksma ir nuotaikinga fotosesija su iš anksto pasigamintais trafaretais - taip pat puikus būdas tiek įažinti šventės akimirkas, tiek ir linksmai praleisti laiką. Galite pasirūpinti ir vėl į madą grįžtančiu momentiniu fotoaparatu. Mažiesiems šventės dalyviams galima pasiūlyti spalvinimo ir piešimo knygučių. Šventės svečius galima pakviesti išrinkti skaniausią kepinį. Jeigu norite, kad krikštynose nebūtų vien tik sėdima prie stalo, vyresnius vaikus ir suaugusiuosius galite pakviesti aktyviai veiklai: rąsto pjovimas, badmintonas, tinklinis, estafetės ir panašūs užsiėmimai.
Šventės Vieta ir Dekoracijos
Kokios bus krikštynos - didelės su gausybe svečių, ar kuklios ir švenčiamos tik artimųjų rate, nuspręsti turi krikštijamo vaiko tėveliai. Pagal numatomą svečių skaičių, vaiko tėveliai renkasi ir šventės vietą - ar tai bus tik vakarienė restorane, pasisėdėjimas pas vaiko senelius namo terasoje ar sode, o gal šventė bus keliama sodyboje? Žinoma, išsinuomoti sodybą gali būti brangu, tačiau apsvarstykite krikštynas atšvęsti sekmadienį, kai kainos nėra tokios didelės. Taip pat dažnai tėveliai krikšto dienai renaksi šiltąjį metų sezoną - vasarą ar ankstyvą rudenį, todėl galima suorganizuoti labai linksmą ir gražią šventę gamtoje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Krikštynoms puošti puikiai tiks balionai ar gyvos gėlės, kurios krikštynose, kaip ir vestuvėse, turėtų būti baltos spalvos. Galite pasirūpinti spalvingomis girliandomis, žaislais, dideliais pieštais vaiko mėgstamais filmukų ar knygučių herojais.
Svečių Knyga
Norėdami įamžinti šią dieną, galite pasiūlyti svečiams užpildyti svečių knygą, tačiau ji gali būti ir ne visai tradicinė, su palinkėjimais ir nuotraukomis. Galite pasiūlyti įdomią, šmaikščią versiją, pavyzdžiui paprašyti svečių, kad ant popieriaus lapo padėtų savo piršto antspaudą.
Krikštynų Dovanos
Krikštynų dovanos - tai ne tik daiktai, bet ir simboliai, kurie primena šią ypatingą šventę. Jos turėtų būti prasmingos, ilgaamžės ir teikti džiaugsmą. Religinės dovanos yra tradicinis ir prasmingas pasirinkimas. Kryželiai ar rožiniai simbolizuoja dvasinę apsaugą ir tikėjimą, o religiniai paveikslėliai - šventą globą. Šios dovanos tinka tiek vaikui, tiek šeimai ir tampa brangiais prisiminimais apie šventę. Personalizuoti daiktai turi ypatingą reikšmę ir kuria unikalius prisiminimus. Graviruotos dėžutės su kūdikio vardu ar krikštynų data yra puiki vieta laikyti pirmuosius prisiminimus - kūdikio plaukų sruogą, krikšto žvakę ar linkėjimų korteles. Rankų darbo dovanos visada pasižymi šiluma ir autentiškumu. Mediniai žaislai, rankų darbo žvakės ar mezginiai ne tik atrodo originaliai, bet ir atspindi nuoširdumą bei dovanojančiojo pastangas. Sidabriniai papuošalai, tokie kaip apyrankės, pakabukai ar auskarai, yra elegantiškas ir ilgaamžis pasirinkimas. Prisiminimų dėžutės - puikus būdas išsaugoti mažylius daiktus, pavyzdžiui, pirmasis batukas, pirmasis dantukas ar krikštynų svečių linkėjimai. Praktiškos dovanos, kurios yra kartu estetiškos ir naudingos, visada džiugina tėvus. Minkštos antklodės, stilingi ir kokybiški drabužiai ar kūdikio priežiūros rinkiniai - idealus sprendimas. Unikali idėja - dovanoti kažką, kas simbolizuoja vaiko augimą. Pavyzdžiui, pasaulio žemėlapis su galimybe žymėti aplankytas vietas arba knyga su įrašų vieta, kur tėvai galės fiksuoti svarbiausius vaiko gyvenimo įvykius. Jei sunku apsispręsti - galite sukurti individualų dovanų rinkinį.
Senosios dovanos jus tikrai nustebins, tačiau visos jos buvo su tam tikra potekste ir funkcija. Pavyzdžiui, mažyliui būdavo dovanojama česnako skiltelė, kad apsaugotų nuo piktosios dvasios ir negero linkinčių žmonių. Vaikas gaudavo ir cukraus, kas reikšdavo, kad sveikintojai linki, jog jam nepritrūktų pieno. Vilnonės kojinės - tam, kad nesušaltų. Angeliuko skulptūrėlė - vaikučiui saugoti. Šermukšnio šakelė - visoms piktoms laumėms nuvyti į šalį.
Pasiruošimas Krikštynoms
Šventės metu derinamos ilgametės tradicijos su šiuolaikiškomis idėjomis, todėl pasiruošimas krikštynoms tampa kūrybišku procesu. Krikštynos ypatingos tuo, kad jas lydi ramybė, šiluma ir jauki atmosfera. Tradicijos krikštynose išlieka svarbios, tačiau jos dažnai praturtinamos moderniais akcentais. Šiuolaikinės krikštynos dažnai papuošiamos unikaliomis dekoracijomis ir veiklomis, kurios padaro šventę dar ypatingesnę. Pastaraisiais metais populiaru naudoti temines spalvas ar dekoracijas, pavyzdžiui, subtilius pastelinius tonus ar rankų darbo aksesuarus, kurie sukuria šiltą ir jaukią atmosferą. Krikštynos - tai ypatinga proga, kurią galima paversti šiltu ir asmenišku įvykiu. Pasirinkite temą, kuri atspindi vaiko ar šeimos istoriją. Gamtos motyvai, angelai ar pastelinių spalvų dekoracijos suteiks šventei ypatingą atmosferą. Organizuokite veiklas, kurios įtrauks svečius. Pasirūpinkite saldžiais akcentais. Įamžinkite šventę profesionaliai.
Darbų Pasiskirstymas
Visada norisi, kad šventė būtų pati gražiausia ir įsimintiniausia, o neretai kyla klausimas, kokius darbus turi atlikti vaiko tėveliai, o ką palikti būsimiems krikšto tėvams. Dažniausiai tai - susitarimo reikalas, tačiau yra tradicijų, kurių pamiršti nevertėtų. Tėvai rūpinasi šventės vieta, maistu, dažnai ir rūbais krikšto vaikučiui, kadangi nori, jog būtų suderinta visos šeimos apranga. Šventės vedimu bei scenarijumi dažniausiai rūpinasi krikšto tėvai, ypač, jei krikštijamas mažas vaikas - tuomet mamai tikrai gali pritrūkti laiko sukti galvą, kokia bus šventės programa. Kalbant apie vaišes svečiams, jomis dažniausiai pasirūpina vaiko tėvai, mat žino, kas patinka jų vaikui bei ko patys nori, puikiai pažįsta svečius. Nors krikštynų vaišėmis rūpinasi tėveliai, yra su maistu susijusių tradicijų, už kurias gali būti atsakinga krikšto mama. Viena iš tokių senųjų tradicijų - krikšto mamos vaišės. Paprastai tai būdavo baltas sūris, duona ir medus. Svarbus akcentas - krikštynų tortas, kuriuo įprastai rūpinasi krikšto mama, tačiau vis dažniau juo pasirūpina tėveliai. Kad būtų paprasčiau, tėvai gali išsakyti lūkesčius, kokio torto tikisi, o krikšto tėvai toliau perimti šiuos reikalus. Dažniausiai apranga derinama tėvelių ir vaikučio, gali būti spalviniai susiderinę ir krikšto tėvai. Iš svečių paprastai nereikalaujama specifinio aprangos kodo. Tėvai gali būti nebent suruošę visiems svečiams į rūbus įsegamus vienodos spalvos kaspinėlius ar angeliukus.
Dovanų Rinkimas
Dažnai tenka pasukti galvą, kokią dovaną išrinkti vaikui, kad būtų naudinga ir įsimintina. J. Majauskienė sako, kad blogų dovanų nebūna, jei jos apgalvotos. Juk į krikštynų šventę ateina artimiausi žmonės, kurie gerai pažįsta vaikutį ir jo šeimą, tad geriausiai žino, ką ši šeima vertina. Galų gale visada galima pasiklausti, jei ne tiesiogiai vaikučio tėvelių, tai senelių ar kitų artimųjų. Įvairūs žaisliukai taip pat yra tinkama krikštynų dovana, ypač tokiais atvejais, kai kartu su krikštynomis švenčiamas ir vaikučio gimtadienis. Jei norite dovaną rinkti pagal tradicijas, krikšto tėveliai dovanoja auksinį arba sidabrinį pakabuką, kuris ceremonijos metu pašventinamas ir lieka kaip relikvija. Tačiau dažniausiai tai yra simbolinės dovanos. Krikštadėžė, gėrimo butelis, pavyzdžiui brendžio ar viskio, kuris atidaromas nurodyta proga, pavyzdžiui, per vaikučio vestuves. Gali būti simbolinės dovanėlės - burtai - kojinytės, kad vaikutis nesušaltų, pinigelis, kad būtų turtingas, cukraus, kad gyvenimas būtų saldus ir kt. Tėvai su seneliais simboliškai gali padovanoti aukso luitelį, pavyzdžiui, sulydžius senus nenaudojamus auksinius papuošalus. Jis pašventinamas ir paliekamas vaikui, kad ateityje galėtų pasigaminti vestuvinius žiedus. Gražu krikštynų metu dovanoti kažką simbolinio, kas liktų vaikučiui atminimui apie šventėje dalyvavusius svečius, galbūt kažką, kas būtų perduodama iš kartos į kartą. Populiarėja piniginės dovanos Kartais išrinkti dovaną yra tikras galvos skausmas, todėl paprasčiausias būdas - padovanoti pinigų. Nustatytos sumos, kiek vertėtų dėti į vokelį, nėra - visada atsižvelkite į savo finansines galimybes.
Senovės Krikštynų Papročiai
Senovės lietuviai vaikelį krikštydavo dar visai mažytį - po gimimo praėjus vos kelioms dienoms, mat tikėjo, kad antraip jį gali laumės pagrobti ir sukeisti, o ir žmonių bendruomenei nekrikštytas žmogutis dar nepriklausydavo ir ši jo tarsi neglobodavo. Kol mažylis būdavo nepakrikštytas, prie jo nuolat degdavo arba žvakė, arba koks šviesulys (vykdavo vadinamasis „žibinimas”), kad niekas nenužiūrėtų ir piktosios dvasios aplenktų.
Kūmai - Visam Gyvenimui
Į kūmus (krikštatėvius) vaikelio tėvai rinkdavosi tik gerus, tvarkingus, dorus žmones, mat tikėta, kad jų nuodėmės ar negeros savybės gali persiduoti mažyliui. Įdomu tai, jog kūmais pasikviesdavo ne vieną porą - kad vaikučiui būtų saugiau, jei kartais ištiktų nelaimė, mat kūmai juk turėtų atstoti tėvus… O kad tėveliai jaustų saiką ir neprisikviestų galybės krikštatėvių, būdavo ir ribojimų. Štai, pavyzdžiui, XVII a. Prūsijoje riba būdavo dešimt, o jei jau norėdavo pasikviesti daugiau, už kiekvieną papildomą žmogų reikėdavo baudą sumokėti… Tiesa, jei toje šeimoje, kurioje krikštijamas kūdikėlis, anksčiau buvo mirę vaikelių, į kūmus kviesdavo…. nepažįstamus žmones. Tikėta, kad svetimas galės nukreipti piktąsias dvasias nuo šio mažylio, ir jos nieko blogo nepadarys. Ieškodavo tų svetimų žmonių šeimos tėvas - tiesiog išeidavo vakare ar ankstų rytą ir, kurį vyrą ir moterį pirmus sutikdavo, tų ir paprašydavo būti kūmais. Jei vaikutis gimdavo silpnas ir jį skubiai norėdavo pakrikštyti, būti kūmais irgi paprastai prašydavo nepažįstamųjų. Dažniausiai tai būdavo… elgetos, sutikti prie bažnyčios. Tačiau tai nelaikyta negarbingu dalyku, anaiptol - manyta, kad elgetos yra arčiau Dievo, nes jie neturėdavo jokių materialių turtų, vadinasi, nebūdavo pagundų valdomi. Tiesa, būti kūmais laikyta garbė, atsisakyti neturint rimtos priežasties būdavo nevalia ir didelė nepagarba šeimai. O ypač nevalia būdavo atsisakyti krikštyti nesantuokinio vaiko - sakydavo, kad šis vaikelis ir taip nuskriaustas, tad reikia jį paremti. Kita vertus, žmonės tikėdavo, jog sutikę būti tokio vaikučio kūmais gaus Dievo malonių, o atsisakę prisišauks nelaimių.
Kūmai paprastai būdavo vedę, o kūmos - ištekėjusios, nes tikėta, jei kviestų nevedusius ir netekėjusias, vaikelis irgi gali nesukurti šeimos. Juk visos kūmų savybės mažyliui persiduoda! Kai kur netgi kreipdavo dėmesį, kad krikštatėviai būtų jauni - ilgiau galės vaikeliu rūpintis, jei reikės. Dar stengdavosi parinkti tokius kūmus, kurie būtų tarpusavyje nesusituokę, iš skirtingų šeimų. Tai aiškindavo tuo, kad vyras su žmona, nori nenori, vis tiek apsipyksta, apsižodžiuoja, gal ir balsą vienas ant kito pakelia, o kadangi viskas, kas susiję su kūmais, persiduoda vaikui, tai jis tokiu atveju gali užaugti rėksnys. Būta čia ir racionalaus grūdo: jei kūmai bus iš vienos šeimos, prireikus vaikui skirs tik vieną dalį paramos, o jei iš skirtingų - jau galės atseikėti kiekvienas savo dalį. Vienur kūma savo krikšto vaikui pasiūdavo marškinėlius ir juos išsiuvinėdavo, kitur su tais pačiais krikštydavo visus brolius ir seseris. Tikėta, kad taip jie augs draugiški vienas kitam, nebus priešiškai nusiteikę, mokės dalintis ir pan. O kūmas savo krikšto vaikui dovanodavo pinigėlį ir visus pavaišindavo saldainiais. Kūmai buvo ne šiaip sau žmonės - su jais stengtasi bendrauti, išlaikyti ryšį, tad ir rinkdavosi juos atsakingai - visam gyvenimui. Netgi sakydavo, kad nieko nėra baisiau kaip su kūmais pyktis. O ir patys krikšto tėvai negalėjo apsileisti - turėjo savo krikštavaikiu rūpintis, būti jam atrama ir pavyzdžiu, padėti, patarti.
Ruošimasis į Bažnyčią
Kad ir kokiame krašte vykdavo krikštynos, jos neapsieidavo be daugybės tradicijų. Pavyzdžiui, mūsų akimis žiūrint, gan neįprastai naujagimis iškeliaudavo į bažnyčią. Pirmiausia į namus atvažiavus kūmams, kūma atsisėsdavo ant namo slenksčio, perduodavo dovanas ir tik tada užeidavo į vidų. Kitur atvykę kūmai į namus užeidavo labai atsargiai - stengdavosi neprisiliesti nei prie staktos, nei prie slenksčio. Ruošiantis į bažnyčią pirmi pro duris išeidavo kūmai, vaikas namuose būdavo apnešamas aplinkui židinį ir paduodamas kūmams. Tačiau ne bet kaip, o pro langą! Vargiai dabar taip pavyktų, ypač, jei kokiame dešimtame aukšte gyvename… Grįžus į namus vaikutis vėl būdavo paduodamas pro langą į namus. Manyta, kad nešamas ne pro duris nesusitiks piktųjų dvasių ir vėlių, mat senovės lietuviai tikėjo, kad tų vėlių gyvena ir po slenksčiu… Kitur tikėta, kad prie kiekvieno namo slenksčio būna giltinė, tad mažylio negalima nešti pro duris. Kitur prieš vykstant į bažnyčią vaikutis būdavo paguldomas šalia duonos kepalo, ant stalo, paskui perduodamas kūmams. O grįžusieji iš bažnyčios namie laukiantiems svečiams iš karto nesakydavo vaikelio krikšto vardo, išduodavo tik po trečio paklausimo, kad vaikiukas neužaugtų plepiu žmogumi.
Gausios Vaišės
Senovės lietuvių krikštynų stalas būdavo gausus. Priklausomai, kuriame krašte, regione vykdavo: vienur svečius pirmiausia vaišindavo vaikučio tėvai, kitur tai jau būdavo kūmų užduotis, rengiami vadinamieji kūmos pietūs. Tokiu atveju neapsieita be keptos kiaušinienės. O ją suvalgius indo neplaudavo - sudaužydavo. Apskritai vaišės būdavo gausios ir suneštinės, mat žmonių dalyvaudavo daug (vien tik kūmų ne viena pora!), tad tėvams patiems suruošti vaišes būtų gal ir sunkiai įmanoma… Visiems vaišinantis vaikutis nenuobodžiaudavo - štai, pavyzdžiui, Žemaitijoje jis būdavo perduodamas iš rankų į rankas, visi jį linksmindavo, palaimindavo, o kūmai net ir nešiodavo aplink židinį. Taip mažylis tarsi įsiliedavo į bendruomenę. Apskritai krikštynos vykdavo linksmai, su dainomis, visi būdavo puikiai nusiteikę - tikėjo, kad smagiai praėjusios krikštynos dovanos kūdikiui sėkmingą gyvenimą. Pavyzdžiui, buvęs toks paprotys - iš kūmų, jei šie užsižiopsodavo ir besilinksmindami mažylį iš akių paleisdavo, „pavogdavo” jų krikštavaikį, o į jo vietą padėdavo kokią malką. Šie turėdavo jį išpirkti.
#