Vaikystė - tai nuostabus laikas, kupinas atradimų, žaidimų ir nuotykių. Tačiau kartais šį idilišką laikotarpį aptemdo baimės, nerimas ir nesaugumo jausmas. Šiame straipsnyje panagrinėsime priežastis, kodėl vaikai klaidžioja - tiek fizine, tiek emocine prasme. Aptarsime, kaip tėvai gali padėti vaikams įveikti nerimą, užtikrinti jų saugumą ir skatinti meilę gamtai.
Gamta Vaikų Gyvenime: Nuo Žemės Krapštinėjimo Iki Žygių
Vis daugiau tėvų kalba apie vaiko buvimą kieme bet kokiu oru, apie lauko pedagogiką ir kiemo žaidimus. Kiemas visada buvo draugas, bet kuo toliau, tuo labiau įsitraukiame, sugalvojame įvairesnės veiklos prie namų esančiame miške ar šalimais plytinčioje pievoje. O visa kita jau vaiko fantazijos reikalas.
Žemės krapštinėjimai ir atradimai
Pasiėmus pagaliuką, ant žemės galima rasti kas miške prikritę, kaip paklotė keičiasi rudenį, pavasarį. Vaikai mato lapų ar spyglių irimo procesus, pavasarį mato dygstančius augalėlius.
Racijos
Vaikai turi racijas, tad kieme žaisti slaptuosius agentus yra labai paprasta. O kartais aš su viena racija kalbu namuose, kai vaikai su tėčiu klaidžioja po miškelį.
Žaidimai su voverėmis
Prie mūsų namų gyvena labai daug voverių, jos pratusios prie žmonių ir nesibodi striksėti per medžius būtent ten, kur eini tu. Jos žinoma laukia ir riešutukų, bet vaikams didžiausias džiaugsmas jas stebėti ir pažaisti slėpynių.
Taip pat skaitykite: Pilietybė pagal tėvus
Taškymasis balose
Žinoma prireika guminių batų, dar geriau ir neperšlampamų kelnių, o tada vaikai tarsi dingsta savo fantazijų pasaulyje.
Žibintuvėliai
Kai kieme tamsu, pats geriausias buvimas kieme yra su žibintuvėliais. Ko tik jie neprisigalvoja su jais žaisti.
Karstymasis, laipiojimas, šokinėjimas, bėgiojimas
Puiki fizinė mankšta, koordinacijos, lygsvaros treniruotės ir žinoma savo iššūkių įveikimas.
Tekstūros ir gamta
Prisiliesdami, pauostydami vaikai pažysta gamtą iš arčiau. Stebi kokias uogas, sėklas brandina medžiai ir krūmai, mokosi kaip gyvena vabalėliai ir t.t.
Žygiai
Tai puikus iššūkis ir motyvacija nepasiduoti net ir pavargus.
Taip pat skaitykite: Violetos Mičiulienės gyvenimo aprašymas
Gamtos pažinimas ypač svarbus, nes vaikai vis sunkiau atskiria ožką nuo avies ir mano, kad pienas atsiranda iš parduotuvės. Todėl reikėtų pritarti bet kuriai su gamta susijusiai naujai ar plėtojamai pedagogikai, nes to labai trūksta. Vaikai tokiuose darželiuose užauga sveikesni, įgyja kitokių gebėjimų negu tie, kurie būna uždaryti patalpose kad ir su daug įdomių žaislų. Lauko, miško pedagogika leidžia vaikams įgyti daug gebėjimų, nes ji iš esmės yra kitokia. Vaikai visų pirma mokomi gamtą suvokti pojūčiais.
Ankstyvas Kelias Į Mokyklą: Saugumo Iššūkiai
Kiekvieną rytą būrys mokinukų Šiaulių mokyklų duris praveria dar patamsiais, maždaug valandą prieš pamokas. Pabudinti labai anksti, vieni traukiniais, kiti autobusais važiuoja iš Šilėnų, Žadžiūnų, sodų ir kitų Šiaulių priemiesčių. Apie nelengvą vaikų kelionę į mokyklą papasakojo Radviliškio gyventojas Albertas.
Vyriškiui graudu žiūrėti į vaikus, kurie ankstyvais rytais traukiniais arba maršrutiniais autobusais iš netoli Šilėnų esančių sodų, kuriuose šeimos gyvena nuolatos, važiuoja į pamokas Šiauliuose. „Prieš septynias, išlipę Šiaulių geležinkelio stotyje, pasklinda po miesto mokyklas. Tokiu metu rudenį ir žiemą dar būna visiškai tamsu. Kur jie lakutuoja, kur būna iki pamokų? Tiek baisybių girdime, kas garantuos, kad mažiukai nenukentės nuo kokio iškrypėlio?“, - dėl savo dešimtmetės anūkės ir jos draugų saugumo rūpinosi radviliškietis.
Vyriškis piktinosi mokyklos pertvarka ir reformatorių pažadais visus vaikus iš kaimiškųjų vietovių į mokyklas pavėžėti mokykliniais autobusais. Teigė, jog kreipėsi į Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyrių. Ten esą buvo pasiūlyta kreiptis į miesto Švietimo skyrių. O miesto Švietimo skyriuje neva paaiškinta tik tiek, jog miestas turi tiktai vieną mokyklinį autobusą.
„Vaikas visą laiką įtampoje, jam mokslai nebelenda. Atsikelia šeštą valandą, pusę septynių jau išeina į stotelę, o namo sugrįžta apie penkias. Kartais nuveža tėvai, bet tokia galimybė pasitaiko ne visada. Tai ne reforma, tai - vergija“, - kalbėjo radviliškietis.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs sprendimai vaikų auklėjimui
Pasak Gintauto Sinicko, Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo, atsako tas, pas kurį vaikas mokosi ir kam jis atneša „krepšelį“. Ir patarė kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybę.
Bet Violetos Damskienės, Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos, teigimu, minėtame įstatyme yra dviprasmybių. Gali būti, jog miesto valdžiai nebeteks sukti galvos: naujoje įstatymo pataisoje numatoma, kad už pavėžėjimą į mokyklą, jeigu nėra visuomenio transporto, atsakys savivaldybė, kurios teritorijoje vaikas gyvena. Miesto Savivaldybė turi vieną mokyklinį autobusą, kuris, vedėjos žodžiais, vaikus į Šiaulių mokyklas vežioja iš kitos miesto pusės - Lieporių, Sauginių ir kitų kaimiškųjų vietovių. „Nesuplėšysi to autobuso“, - atsakė vedėja į klausimą, kodėl vaikai negali būti atvežami ir iš kitur.
Ši situacija kelia nerimą dėl vaikų saugumo ir gerovės. Ankstyvas kėlimasis, kelionės tamsoje ir ilgas laukimas mokykloje gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą, mokymosi rezultatus ir emocinę būklę. Svarbu, kad savivaldybės ir mokyklos rastų būdų, kaip užtikrinti saugų ir patogų vaikų nuvykimą į mokyklą.
Elektroninės Grėsmės: Virtualus Klaidžiojimas
Kiekviena šalis arba regionas turi savo ypatumų, kai kalbama apie internetines grėsmes vaikams. Pavyzdžiui, suaugusiesiems skirtas turinys tapo didžiausia grėsme daugelio Rytų Europos šalių vartotojams. Turinys, kuriame minimas alkoholis, tabakas ir narkotikai, tapo rimta grėsme vartotojams iš Ukrainos, Vokietijos, JAV ir Prancūzijos. Šiose šalyse šio turinio aptikimo dažnumas buvo ypač aukštas. Grėsmė susidurti su azartiniais žaidimais internete tyko vaikų iš Baltijos šalių (118 suveikimai vienam vartotojui). Remiantis tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Baltijos šalių vartotojų (60,8 proc.) susidūrė su pornografija; ketvirtis (39,2 proc.) lankėsi azartinių žaidimų tinklalapiuose; kas trečias vartotojas bandė apsilankyti ginklus siūlančiuose tinklalapiuose; 22 proc. susidūrė su necenzūrine leksika.
Todėl į internetinį saugumą verta žiūrėti taip pat rimtai, kaip ir į fizinį - būtent todėl mes primename tėvams, kad jie privalo dalyvauti savo vaikų virtualiame gyvenime.
Technologijos ir vaikų saugumas
Kadangi šiuolaikinės technologijos jau užpildė beveik kiekvieną gyvenimo nišą, jų gamintojai siūlo išeitį ir dėl savo vaikų saugumo išgyvenantiems tėvams. Jie gali įsigyti prietaisus, kurie informuoja apie vaiko buvimo vietą realiu laiku arba gali atsiųsti signalus, kai jis išžengia iš nustatytos zonos. Vilniuje įsikūrusi UAB „Gedion” siūlo nemažai prietaisų asmenų stebėjimui per atstumą, pora jų - vaikų saugumo užtikrinimui. Tėvai, norintys visuomet žinoti, kur yra atžala, gali įsigyti ir specialų prietaisą, įmontuojamą į kuprinę. Jis informuoja tėvus apie vaiko buvimo vietą realiu laiku. Vaikas, gresiant pavojui, gali nuspausti SOS mygtuką ir signalas iškart bus siunčiamas tėvams. Tiesa, šios priemonės gana brangokos - prietaisas vaikų ir pagyvenusių žmonių stebėjimui kainuoja 1 250 Lt, į moksleivio kuprinę įmontuojama įranga - 750 Lt.
Visai neseniai Didžiojoje Britanijoje pasirodė laikrodis, specialiai sukurtas vaikams. Jis leidžia nustatyti jų buvimo vietą 3 m tikslumu. Informacija atnaujinama elektroniniu paštu arba SMS žinute. Prisijungus specialioje svetainėje galima matyti ir vietą „Google Maps”, ir adresą, ir net pašto kodą. Taip pat galima nurodyti „saugią zoną”, iš kurios išėjus vaikui, tėvai bus informuoti trumpąja žinute ar internetu.
Šiuo metu yra galimybė naudoti nešiojamus GPS įrenginius, su kurių pagalba galima nustatyti vaiko buvimo vietą iki 5 metrų tikslumu esant lauke bei iki 10 metrų tikslumu esant pastate.
Dar prieš keletą metų Lietuvoje buvo pasiūlyta paslauga „Locator”. Šios paslaugos teikimo organizatorius Lietuvoje ir Latvijoje - UAB Mobiliųjų sprendimų centras. Įmonės atstovas sakė, jog susidomėjimas „Locator” yra nemažas - klientai skaičiuojami dešimtimis tūkstančių. Prieš trejus metus tokios paslaugos įkainiai buvo mažesni. Vienkartinis prisijungimas prie sistemos internetu kainavo 20 centų, sėkmingas ieškomo mobiliojo telefono savininko buvimo vietos nustatymas ir atvaizdavimas žemėlapyje - 60 centų.
Man tai kvepia tėvų nepasitikėjimu, - paklausus nuomonės apie naujausias technologijas, leidžiančias nustatyti vaiko buvimo vietą, sakė psichologė V. O vaikams reikia suprasti, jog tėvai nenori blogo, o jaudinasi dėl jų.
Tėvų vaidmuo ir vaikų nerimas
Neretai paaugliams didžiulis tėvų rūpestis atrodo kaip kišimasis į jų asmeninį gyvenimą. Telefonų atėmimai ar interneto atjungimai situaciją tik pablogina, kelia neapykantą vienas kitam.
Tėvai dažnai skambina norėdami patikrinti, ar nieko neprisidirbau. Man duota laisvė, tėvai manimi pasitiki.
Kai esu išėjusi, dažnai sulaukiu skambučių iš susirūpinusių tėvų. Kartais skambina vos ne kas penkiolika minučių.
Svarbu rasti pusiausvyrą tarp rūpinimosi vaiku ir suteikimo jam laisvės. Pasitikėjimas, atviras bendravimas ir aiškios taisyklės gali padėti sumažinti nerimą ir sustiprinti ryšį tarp tėvų ir vaikų.
Nerimas: Kai Baimė Užvaldo Vaiką
Nors vaikai gali bijoti įvairių dalykų, o jų baimės priežastys yra labai įvairios, svarbiausia į tai atkreipti dėmesį, o ne viltis, kad vaikas “iš to išaugs”. Normalus nerimo lygis vaikui padeda mobilizuoti organizmo funkcijas, kurios pagerina dėmesio koncentraciją, atmintį, loginį mąstymą. Nerimas vaiką skatina ieškoti sprendimo, savarankiškai elgtis, tyrinėti naujas situacijas. Vaikai patiria įvairias baimes ir nerimą nuo to momento, kai gimsta. Vaikui augant kiekviename amžiaus tarpsnyje išgyvenamos savitos baimės.
Dviejų ar trejų metų vaikai paprastai baiminasi konkrečių dalykų. Pavyzdžiui, daktaro su baltu chalatu, policininko ar net Kalėdų seneliu apsirengusio tėčio. Vėliau, kai vaikui sueina trys metukai, konkrečias baimes pakeičia abstrakčios baimės. Vaikai gali bijoti tamsos, po lova tykančių pabaisų, bijo pasilikti vieni namuose ir pan. Įdomu tai, kad šešerių ar septynerių metų vaikas gali pradėti bijoti savo mirties, o nuo aštuonerių - ir tėvų mirties. Nuo septynių iki vienuolikos metų ryškėja baimė neatitikti visuotinai priimtų socialinių normų. Vaikas baiminasi pasielgti netinkamai, pasirodyti kitokiu nei visi. Dažnai vaikas jautriai reaguoja į tėvų pastabas „Negražu taip elgtis“, „Kiti vaikai taip nesielgia“, „Būk mandagus“. Nerimas pradeda varžyti vaiko asmenybę - trukdo vaikui saugiai tyrinėti aplinką, užsiimti nauja veikla, tapti savarankišku, pasitikėti savimi, įgyti naujų įgūdžių, prisitaikyti prie aplinkos keliamų reikalavimų.
Kai vaikas jaučia per didelį nerimą, jam sunku elgtis natūraliai, išreikšti save - laisvai kalbėti, klausyti, užmegzti pažintį, pasakyti savo nuomonę. Taip po truputį nerimas mažina savigarbą, pasitikėjimą savimi, verčia jaustis nepilnaverčiu, nepritampančiu. Laikui bėgant nerimas paveikia įvairias gyvenimo sritis - tarpasmeninius santykius, darbinę veiklą, karjerą, laisvalaikį.
Nerimo požymiai
Tačiau ne visada ir ne kiekvienas vaikas savo nerimą rodo akivaizdžiai.
- Pykčio proveržiai, agresija, neramumas, irzlumas.
- Drovumas, baikštumas, atsiskyrimas - vaikas drovisi ir gėdijasi dažniau nei kiti, daug kas aplinkoje jam kelia baimę. Tokie vaikai mažai bendrauja arba visai atsiskiria nuo kitų (šeimos narių, draugų).
- Vengimo elgesys - vaikas vengia būti baimę keliančioje situacijoje. Pavyzdžiui, nedalyvauja gimtadienio šventėje, kurioje yra nepažįstamų žmonių, vengia pasilikti vienas namie ar savarankiškai nueiti į parduotuvę.
- Pesimizmas ir neigiamas mąstymas - vaikas galvoja, kad jam nepavyks gerai atlikti užduoties ir pelnyti gerą įvertinimą, įsivaizduoja, kad kiti žmonės (tėvai, draugai) jį atstums, kritikuos. Sulaukęs pagyrimo, vaikas jį interpretuoja kaip išimtį arba klaidą („Tai, kad vieną kartą pavyko, nereiškia, kad esu protingas“, „Man tik pasisekė“) ir atsimena tik savo nesėkmes, tuo tarpu sėkmes greitai pamiršta.
- Susikaustymas - bet kokia užduotis sukelia nereikalingą nerimą.
Vieniems vaikams ar paaugliams nerimui įveikti pakanka tėvų pagalbos ir paramos. Kitiems dėl pernelyg intensyvaus nerimo gali išsivystyti nerimo sutrikimai, kurie yra vieni iš labiausiai paplitusių psichikos ligų tarp vaikų ir paauglių.
Nerimo sutrikimų tipai
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas pasireiškia pernelyg didele ir raidos tarpsnio neatitinkančia baime atsiskirti nuo tėvų, palikti namus. Vaikai perdėtai nerimauja galvodami, kad jų artimiems žmonėms nutiks kažkas blogo - jie susirgs, paklius į avariją, numirs. Tokie vaikai sunkiai užmiega, sapnuoja košmarus, kad juos palieka mama, arba kad jie kažkur klaidžioja vieni ir pasimetę. Dažnai mokyklos baimė kyla būtent dėl atsiskyrimo nerimo. Vaikas verkia, vengia eiti į mokyklą, skundžiasi įvairiais negalavimais.
- Vaikas taip pat gali turėti konkrečią kokio nors objekto ar situacijos baimę. Tai vadinamoji specifinė fobija. Bijoma gyvūnų, aukščio, maisto, kraujo, egzaminų ir kitų objektų ar situacijų. Šių objektų vaikas vengia, o susidūręs su jais, išgyvena labai didelį nerimą.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas yra nuolatinis nerimas, apimantis keletą sričių, tokių kaip sveikata, šeima, saugumas, pasaulio įvykiai, gamtos katastrofos. Pavyzdžiui, vaikas gali nerimauti, kad artimi žmonės susirgs nepagydoma liga, juos ištiks nelaimė tolimoje kelionėje ir pan. Paprastai užduodamas klausimas „O kas, jeigu…?“. Tokiu būdu vaikas numato šimtus galimų pasekmių, kurioms, jo manymu, jis turi būti pasiruošęs. Netgi tada, kai bloga pranašystė nepasitvirtina ir situacija susiklosto gerai, jis pagalvoja: „Taip, bet nėra garantijos, kad tai nepasikartos ateity“.
- Socialinę fobiją turintys vaikai pasižymi nuolatine baime atsidurti tokiose situacijose, kuriose būtų stebimi kitų žmonių ir neigiamai įvertinti. Paprastai baiminamasi, kad kiti pamatys jų nerimą - pastebės prakaitavimą, paraudimą, drebėjimą, balso virpėjimą ir pan. Taip pat vaikas bijo kitų akivaizdoje padaryti ar pasakyti kažką, kas bus gėdinga, pasirodyti nerangiu, ar padaryti klaidą. Socialinės fobijos paprastai susijusios su maža vaiko saviverte ir kritikos baime. Tokie vaikai vengia bendrauti, sunkiai užmezga pažintį, gali visai atsiriboti nuo kitų.
- Vaikui išgyvenus stiprų traumuojantį įvykį (tėvo ar motinos mirtis, avarija, seksualinė ar fizinė prievarta ir pan.) gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Jis pasireiškia tuo, kad traumuojantis praeities įvykis nuolat išgyvenamas iš naujo prisiminimuose ar sapnuose lyg vėl būtų tikras esamu momentu.
Nerimo priežastys
- Nervų sistemos jautrumas. Vaikams nerimas gali atsirasti dėl per didelio nervų sistemos jautrumo, dėl kurio vaikas į išorės dirgiklius reaguoja daug jautriau.
- Auklėjimo stilius. Manoma, kad viena iš svarbiausių priežasčių vaiko nerimo sutrikimui atsirasti yra tėvų ir vaikų santykiai. Ypač didelę įtaką daro pernelyg globojantis, perdėtai kontroliuojantis ir pernelyg kritiškas auklėjimo stilius. Kiekviena vaiko nesėkmė vertinama kaip katastrofa. Vaikas negali padaryti net mažiausios klaidos, už kurią yra baramas, baudžiamas, kritikuojamas.
- Aplinkos įtaka. Pagalba pagrįsta principu, kad vaiko mintys apie jį supantį pasaulį sukelia jo emocijas ir įtakoja elgesį. Nerimą kelia ne pats įvykis, o kaip vaikas jį interpretuoja. Pavyzdžiui, pamatęs šuniuką, vienas vaikas krykštaudamas bėga jo paglostyti, kitas vaikas atvirkščiai - susigūžia ir pasislepia už tėvelio ar mamytės. Taip yra todėl, kad vienas vaikas galvoja „Koks linksmas ir geras šuniukas“, o kitas - „Šuniukas gali man įkąsti“. Susidūrus su nerimą keliančia situacija, vaikui kyla įvairios nerimastingos mintys. Jei vaikas elgiasi agresyviai, tikėtina, kad jo galvelėje sukasi mintis „Jeigu nepasirodysiu piktas, kiti vaikai manys, kad esu silpnas ir mane skriaus“. Baikštūs vaikai tuo tarpu gali galvoti, kad „Kiti vaikai yra pavojingi, jie mane nuskriaus, turiu jų saugotis“.
#