Šiame straipsnyje apžvelgiama Virgilijaus Urbonavičiaus biografija, remiantis turimais duomenimis apie jo profesinę veiklą, įvertinimus ir kitus biografinius faktus.
Įžanga
Virgilijus Urbonavičius yra gydytojas, kurio darbą įvertino 20 vartotojų internetinėje platformoje. Nors pacientų komentarų nėra, įvertinimo balas siekia 900 iš 100. Ši apžvalga siekiama pateikti išsamią informaciją apie jo karjerą ir pasiekimus medicinos srityje.
Profesinė Veikla ir Stažuotės
Gydytojas V. Urbonavičius 1981 m. baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir įgijo gydytojo ortopedo-traumatologo kvalifikaciją. Nuo 1991 m. jis nuolat tobulino savo įgūdžius stažuotėse ir kursuose:
- Shriners klinikoje Čikagoje (JAV) 1991 m., 1997 m., 2000 m. ir 2003 m.
- EPOS POSNA vaikų ortopedijos kursuose Bratislavoje (Slovakija) 2007 m.
- EPOS POSNA vaikų traumų kursuose Varšuvoje (Lenkija) 2008 m.
- Baltijos ortopedų-traumatologų kongrese 2010 m.
- 2012 m. ir 2013 m.
Šios stažuotės ir kursai leido gydytojui nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius, taikyti naujausius gydymo metodus praktikoje.
Konsultacijos ir Darbo Vietos
Vartotojai Geraklinika.lt platformoje nurodė, kad gydytojas V. Urbonavičius dirba klinikose Vilniuje:
Taip pat skaitykite: Tenoras Virgilijus Noreika
- VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (Šiltnamių g. 29 (Lazdynai), 04130 Vilnius)
- Santariškių Vaikų Ligoninė (Santariškių g. 7, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.)
- UAB Idemus (Viršuliškių g. 34, Vilniaus m., Vilniaus m. sav.)
Šios įstaigos suteikia galimybę pacientams gauti kvalifikuotą ortopedo-traumatologo pagalbą įvairiose Vilniaus vietose.
Kvalifikacijos ir Įgūdžių Sritys
Gydytojas V. Urbonavičius specializuojasi įvairiose srityse, įskaitant:
- Judamojo atramos aparato ligos
- Klubų sąnarių ligos
- Stuburo iškrypimai
- Galūnių deformacijos
- Raumenų-skeleto sistemos onkologinės ligos
Šios įgūdžių sritys rodo platų gydytojo kompetencijos spektrą ir gebėjimą spręsti įvairias ortopedines problemas.
Papildoma Informacija apie Kitus Asmenis
Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba taip pat nurodo Sigitą Benjaminą Lasavicką.
Architektas Sigitas Benjaminas Lasavickas
Sigitas Benjaminas Lasavickas (1925-1998) buvo žymus architektas, restauratorius ir archeologas, reikšmingai prisidėjęs prie Vilniaus kultūros paveldo išsaugojimo.
Taip pat skaitykite: Virgilijus Jutas: gyvenimo kelias
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
S. Lasavickas mokėsi Kalvarijos gimnazijoje ir 1953 m. Vilniaus dailės institute (Dailės akademijoje) įgijo dailininko architekto diplomą.
Profesinė Karjera
1953-1969 m. dirbo architektu Vilniaus mokslinių restauracinių gaminių dirbtuvėse. 1957-1958 m. kartu su kitais architektais parengė pirmąjį Vilniaus senamiesčio regeneravimo planą. Svarus jo indėlis į Vilniaus pilių teritorijos, gynybinės sienos, požemių, Šv. Mikalojaus bažnyčios archeologinius tyrinėjimus.
Restauravimo Projektai
Pagal S. Lasavicko projektus restauruota Vilniaus arkikatedros varpinė ir Vilniaus Žemutinės pilies Naujasis arsenalas. Jis sudarė Medininkų, Trakų ir Vilniaus pilių konservavimo ir pritaikymo projektus.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
1989 m. už Vilniaus Žemutinės pilies senojo arsenalo restauravimą ir pritaikymą Taikomosios dailės muziejui Sigitui Lasavickui paskirta Valstybinė premija. 1993 metais už ilgametį darbą sostinės labui S. B. Lasavickui suteiktas Vilniaus Garbės piliečio vardas.
Atminimas
S. Lasavickas mirė 1998 m. kovo 25 d. ir palaidotas Rasų kapinėse. 2001 m. ant architekto kapo buvo pastatytas paminklas (skulpt. Romualdas Kvintas). 2014 m. Lietuvos nacionalinis muziejus išleido didelės apimties, gausiai iliustruotą knygą „Architektas Sigitas Lasavickas“.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas tarp meno, muzikos ir televizijos
Citatos
Apie Vilnių S. Lasavickas yra sakęs: „Didžiausia paslaptis - pats Vilniaus miestas. Jis turi savo dvasią, savitą architektūrinį braižą, atspalvį, gamtos sąlygas. Tai nuostabiausias miestas pasaulyje. Šventaragio slėnyje, kuris tarp Neries upės ir Tauro kalno driekėsi nuo Katedros iki šv. Jokūbo bažnyčios, laidodavo kunigaikščius. Architektai, projektuotojai diskutuoja: nieko naujo nestatyti toje teritorijoje. Tai vienintelis jos išgelbėjimo būdas.
Kiti Kultūros ir Meno Asmenys
Pateiktoje informacijoje taip pat minimi įvairūs kultūros ir meno atstovai, daugiausia susiję su teatru ir kinu. Šie asmenys yra svarbūs Lietuvos kultūrai ir menui, ir jų indėlis yra reikšmingas.
Teatro ir Kino Asmenybės
- Julija Adamkevičienė-Bertašiūtė: Televizijos režisierė, aktorė, parengusi per 2000 laidų Lietuvos televizijoje.
- Regimantas Adomaitis: Teatro ir kino aktorius, sukūręs per 50 vaidmenų teatre ir per 70 vaidmenų kine.
- Leonardas Andriuškevičius: Teatro aktorius, poetas, sukūręs per 60 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Regina Arbačiauskaitė-Flick: Teatro, kino ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 pagrindinių vaidmenų.
- Rolandas Atkočiūnas: Teatro režisierius, įkūręs Kauno mažąjį teatrą ir dirbęs Šiaulių dramos teatre.
- Vladas Auga: Teatro aktorius ir direktorius, sukūręs per 50 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Audronė Bagatyrytė: TV ir teatro režisierė, pastačiusi spektaklių įvairiuose teatruose ir sukūrusi netradicinio teatro studiją.
- Vladas Baranauskas: Teatro aktorius, vaidino Lietuvos televizijos ir radijo spektakliuose, filmavosi kino filmuose.
- Saulius Bareikis: Teatro ir kino aktorius, dainų atlikėjas, sukūręs apie 50 vaidmenų Šiaulių ir Jaunimo teatruose.
- Šarūnas Bartas: Kino režisierius, įkūręs nepriklausomą kino studiją „Kinema“ ir sukūręs keletą vaidybinių filmų.
- Vytautas Benokraitis: Teatro aktorius, sukūręs per 150 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Nomeda Bėčiūtė: Teatro aktorė, sukūrusi per 40 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Elena Bindokaitė-Kernauskienė: Teatro aktorė, viena pirmųjų Šiaulių dramos teatro aktorių, sukūrusi per 200 vaidmenų.
- Juozas Bindokas: Teatro aktorius, fotomenininkas, sukūręs per 70 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Lina Bocytė: Teatro aktorė, sukūrusi per 60 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
- Irena Bučienė: Teatro ir televizijos režisierė, pastačiusi spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
- Adolfina Budrikaitė-Zulonienė: Teatro aktorė, sukūrusi svarbesnius vaidmenis Šiaulių ir Lietuvos akademiniame dramos teatruose.
- Janina Budrikaitė: Teatro aktorė, sukūrusi vaidmenis Šiaulių, Kauno jaunojo žiūrovo ir Klaipėdos dramos teatruose.
- Jūratė Budriūnaitė: Teatro ir televizijos aktorė, sukūrusi apie 40 vaidmenų Šiaulių dramos teatre.
Šie menininkai yra svarbūs Lietuvos kultūros dalis, prisidėję prie teatro ir kino meno plėtros.
Kiti Nacionalinės Premijos Nominantai
Pateiktoje informacijoje taip pat aptariami kiti Nacionalinės premijos nominantai ir jų nuopelnai. Tai suteikia kontekstą apie kultūrinį ir meninį gyvenimą Lietuvoje.
Kultūros ir Meno Premijos
Nacionalinės premijos nominantai:
- Povilas Mataitis: Režisierius, folklorininkas, choro dirigentas ir pedagogas.
- Juozas Budraitis: Aktorius, sukūręs daugiau nei 100 vaidmenų teatre ir 80 vaidmenų kine.
- Arūnas Žebriūnas: Kino režisierius ir scenarijų autorius.
- Gražina Janulytė-Bernotienė: Scenografė, apdovanota Lietuvos valstybine premija.
- Vladas Urbanavičius: Skulptorius, kūręs skulptūras ir bažnyčių interjerus.
- Jonas Gasiūnas: Tapytojas, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas.
- Asta Krikščiūnaitė: Operos ir kamerinio dainavimo solistė.
- Virgilijus Kęstutis Noreika: Operos solistas, įvertintas valstybinėmis premijomis.
- Vaclovas Augustinas: Kompozitorius, choro dirigentas ir pedagogas.
- Vladimiras Tarasovas: Kompozitorius ir atlikėjas, džiazo legenda.
- Valentinas Sventickas: Literatūros kritikas, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas.
- Rolandas Rastauskas: Poetas, dramaturgas ir eseistas.
- Icchokas Meras: Prozininkas, gyvenantis Izraelyje.
Šie asmenys yra reikšmingi Lietuvos kultūros ir meno atstovai, kurių indėlis yra vertinamas Nacionaline premija.
Virgilijus Urbonavičius: Papildoma Informacija
Pateiktoje informacijoje taip pat yra asmeninių detalių apie kitą Virgilijų Urbonavičių, fotomenininką.
Virgilijus Urbonavičius: Fotomenininkas
Virgilijus Urbonavičius yra žymus lietuvių fotomenininkas, kurio darbai atspindi kasdienio gyvenimo realijas ir žmonių portretus.
Vaikystė ir Jaunystė
Virgilijus Urbonavičius gimė Lietuvoje, Kluoniškių kaime ant Nemuno kranto. Jo tėvas dirbo durpių įmonėje Ežerėlyje. Anksti neteko tėvo ir augo pas senelius. Skaityti pradėjo ankstyvoje vaikystėje ir domėjosi politika.
Fotografijos Pradžia
Fotografuoti pradėjo būdamas moksleiviu. Nusipirko fotoaparatą už savo uždirbtus pinigus. Pirmose fotografijose buvo durpyno vaizdai ir artimieji. Vėliau studijavo rusų kalbą ir žurnalistiką Vilniaus universitete.
Karjera
Dirbo laikraštyje „Tarybinis studentas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“ ir žurnale „Tarybinė moteris“. Profesionali ano meto fotožurnalistika buvo stipriai ideologizuota, todėl jis mokėsi pats iš savęs. Siekė išreikšti savo santykį su fotografuojamu objektu.
Stilius ir Įtaka
Jo fotografijos centre visada išliko žmogus. Seriją pavadino „Lietuvos žmonės“, kurią tęsė visą gyvenimą. Tai ne portretai, ne tipažai, tai daugiau kontekstinės situacijos, kuriose „kalba“ jo herojų žvilgsniai. Jo fotografijos yra atviros interpretacijai, jų neveikia laikas, nes jau tada jos nebuvo angažuotos istorinei situacijai.
Įkvėpimo Šaltiniai
Jo pasaulėjautą ir individualų fotografinį žvilgsnį suformavo ne fotografijos menas, bet rašytojai: Albertas Camus, Franz Kafka, Jean-Paul Sartre’as, Williamas Faulkneris, Jackas Kerouacas, Gabrielis Garcia Marquezas, Kōbō Abe, Fiodoras Dostojevskis, Michailas Bulgakovas, įtakojo ir kinematografas: Ingmaras Bergmanas, Michelangelo Antonioni, Luisas Buñuelis.
Technika ir Darbo Būdas
Jau seniai nespausdina fotografijų pats. Dirbo su laborantu, kuris supranta jo stilistiką ir profesionaliai atspaudžia fotografijas. Nebuvo prisirišęs prie kurio nors vieno fotoaparato, daug jų pakeitė. Dirbo tik juostiniais, nemėgsta skaitmeninių, kurie niveliuoja atsakomybę.
Pripažinimas
Pirmas pripažinimas Lietuvoje atėjo su pirmosiomis publikacijomis spaudoje. Dalyvavo sąjunginėje jaunųjų fotografų parodoje „Mūsų jaunystė“. 1969 m. paroda „9 Lietuvos fotografai“ Maskvoje pakeitė požiūrį į fotografiją. Yra įtrauktas į prestižines enciklopedijas, apdovanotas Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionaline premija.
Lietuvos Fotomenininkų Sąjunga
Viena priežasčių, kodėl 1969 metais buvo įkurta Lietuvos fotografijos meno draugija, buvo ta, kad fotografijai reikėjo savo namų. Tai buvo pirmoji Sovietų Sąjungoje fotomeninikus vienijanti organizacija. Buvau ir iniciatorius, ir pagrindinis organizatorius, ir pirmininkas.
Asmeninis Gyvenimas ir Tikėjimas
Yra katalikas. Ne visos katalikybės dogmos priimtinos, gal pats nesugebu įsigilinti į Bažnyčios problemas, ne visi konkretūs Katalikų bažnyčios veiksmai Lietuvoje patinka. Nerandu gražesnės maldos už „Tėve Mūsų“ ir neturiu kito kodekso - tik Dešimt Dievo įsakymų.
Dabartis
Gimė, kai fotografijai suėjo šimtas metų. Fotografavo penkiasdešimt metų, o dabar jau nebefotografuoja - pasikeitė socialinė aplinka, nebeliko mano herojaus. Dabar pagrindinį laiką skiriu archyvui.
tags: #virgilijus #urbonavicius #pirmininkas #gimimo #data