Sėklidės vandenė, arba hidrocelė, yra būklė, kai aplink sėklidę (-es) kaupiasi skystis, dėl ko kapšelis arba viena jo pusė atrodo padidėjęs. Tai dažna būklė naujagimiams, ypač neišnešiotiems, pasireiškianti mažiausiai 5% vyriškos lyties naujagimių. Nors dažniausiai hidrocelė nėra pavojinga ir išnyksta savaime, svarbu ją atpažinti ir prireikus kreiptis į gydytoją.
Kas yra hidrocelė?
Hidrocelė - tai skysčio susikaupimas aplink sėklidę, tarp sėklidės dangalų. Dėl šios priežasties kapšelio apimtis padidėja, kas sukelia nepatogumų.
Hidrocelės tipai naujagimiams
Naujagimiams hidrocelė atsiranda, kai vaisiaus sėklidės nusileidžia iš pilvo ertmės į kapšelį dar prieš gimimą. Yra du hidrocelės tipai:
- Susisiekianti hidrocelė: Sėklidės dangalams kapšelyje nespėjus užsiverti.
- Nesusisiekianti hidrocelė: Dangalams užsivėrus, tačiau skysčiui nespėjus rezorbuotis.
Priežastys
Hidrocelės priežastys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus.
Naujagimiams
Kaip minėta, naujagimiams hidrocelė dažniausiai susijusi su sėklidžių nusileidimu į kapšelį.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Suaugusiems
Suaugusiems vyrams hidrocelė gali atsirasti dėl:
- Traumos.
- Infekcijos (pvz., epididimito, įskaitant lytiškai plintančias infekcijas).
- Sėklidės prielipo pažeidimo.
- Dažnai aiški priežastis nenustatoma. Pastebėta, kad suaugusiųjų hidrocelė dažniau sutinkama per 40 metų.
Požymiai
Dažniausiai pasitaikantis hidrocelės požymis - vienos ar abiejų kapšelio pusių padidėjimas. Kiti galimi požymiai:
- Kapšelio padidėjimas, kuris gali atrodyti tai didesnis, tai mažesnis (dėl skysčio judėjimo tarp kapšelio ir pilvo ertmės).
- Nemalonus tempimo jausmas kapšelyje.
- Suaugusieji gali jausti diskomfortą, nepatogumą dėl padidėjusių sėklidžių, juos vargina sunkumo pojūtis.
- Skausmas (atsiradus infekcijai ar traumai).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad hidrocelė dažniausiai pasireiškia neskausmingu vienos ar abiejų sėklidžių patinimu. Jeigu kapšelis padidėjo staiga, atsirado skausmas, sukarščiavote, būtina skubiai kreiptis į urologą.
Diagnostika
Hidrocelė dažnai nustatoma pirmos apžiūros po gimimo metu. Iki 1 metų amžiaus vaikas gali būti stebimas šeimos gydytojo. Jei hidrocelė išlieka sulaukus 1 metų amžiaus, reikalinga gydytojo vaikų chirurgo/urologo konsultacija. Diagnostikos procesas apima:
- Apžiūrą ir apčiuopą: Gydytojas apžiūri ir apčiuopia kapšelį.
- Anamnezės surinkimą: Apklausiamas ligonis arba jo tėvai, kada atsirado kapšelio patinimas, ar prieš tai nebuvo infekcijų, traumų.
- Kapšelio apšvietimą: Sėklidės dangalų vandenę galima pamatyti kapšelį apšvietus stipria šviesa (esant hidrocelei skysčio sankaupa persišviečia, o esant solidiniam dariniui, pvz., tumorui - ne).
- Ultragarso tyrimą: Esant reikalui atliekamas ultragarsinis tyrimas diagnozės patikslinimui, siekiant atmesti kitas galimas patologijas (pvz., kirkšninę išvaržą ar auglį).
Gydymas
Gydymo būdas priklauso nuo amžiaus ir hidrocelės simptomų.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Stebėjimas
Jei hidrocelė nesukelia jokių papildomų simptomų ir vaikas yra mažesnis nei 1 m., dažniausiai yra laukiama, nes susikaupęs skystis gali rezorbuotis savaime, o kanalas jungiantis pilvo ertmę ir kapšelį - užsidaryti. Daugiau nei 60% kūdikių įgimta hidrocelė pranyksta savaime iki 1 metų amžiaus.
Chirurginis gydymas (hidrocelektomija)
Jei hidrocelė didėja, savaime nepraeina iki 1 m., pasireiškia kiti simptomai, rekomenduojamas operacinis gydymas - hidrocelektomija.
Kada reikalingas chirurginis gydymas?
- Jei kūdikio kapšelio patinimas per vienerius metus nesumažėja arba padidėja.
- Suaugusiems žmonėms, jei hidrocelė užsitęsus sukelia diskomfortą, per didelį sėklidžių sutinimą ar atsiradus nepatogumui, skausmui.
Kaip pasiruošti operacijai?
Prieš operaciją vaikas turėtų nevalgyti bent 6 valandas (motinos pienas 4 val.), skaidrių skysčių (pvz., vandens) negerti bent 2 valandas. Atvykstant į ligoninę operacijai turėkite ne senesnį nei 10 dienų kraujo tyrimą, kurį galite atlikti pas savo šeimos gydytoją. Pasiruoškite vieną nakvynę praleisti ligoninėje, pasiimkite patogius rūbus sau ir vaikui.
Kaip vyksta operacija?
- Toje pusėje, kur yra stebima sėklidės vandenė, atliekamas pjūvis kirkšnyje.
- Sėklidę gaubiantis dangalas atveriamas, susikaupęs skystis išleidžiamas.
- Susisiekiantis kanalas tarp pilvo ertmės ir sėklidės dangalų, kur formuojasi hidrocelė, užsiuvamas.
- Atliekant šią operaciją taikoma bendrinė ar vietinė nejautra. Atliekamas 3-5 cm pjūvis kapšelio srityje, išleidžiamas hidrocelės skystis, atveriama sėklidė, plastikuojami sėklidės dangalai, jų likutis išverčiamas į kitą pusę ir susiuvamas taip, kad likutinė skysčio gamyba būtų drenuojama limfinės sistemos, pjūvis pasluoksniui užsiuvamas.
- Po operacijos dažnai paliekamas drenas.
- Jūsų vaikas visos operacijos metu miegos ir nepatirs jokio skausmo ar nemalonių emocijų. Jo būkle nuolatos rūpinsis patyręs gyd. vaikų anesteziologas.
Operacijos dienos eiga
Atvykus į ligoninę Jus aplankys gydytojas, su kuriuo galėsite aptarti būsimą operaciją. Vėliau ateis gyd. vaikų anesteziologas, kuris bus atsakingas už anesteziją operacijos metu. Esant reikalui anesteziologas pasirūpins vaistais, padedančiais sumažinti Jūsų vaiko patiriamą stresą. Jeigu Jūsų vaikas turi alergijų vaistams - praneškite gyd. vaikų anesteziologui ir chirurgui. Dėl anestezijos poveikio vaikas po operacijos gali jaustis kiek apsvaigęs, mieguistas, skųstis galvos ar gerklės skausmu. Šie pojūčiai yra trumpalaikiai ir išnyksta per keletą dienų.
Priežiūra po operacijos
- Vykti namo galėsite kitą dieną po operacijos.
- Pirmomis dienomis po operacijos gali prireikti vaistų nuo skausmo (tinka paracetamolis, ibuprofenas).
- Jeigu dar maitinate krūtimi, galite pradėti tai daryti iškart, kai tik vaikas atsigaus ir norės žįsti.
- 2-3 d. po operacijos nešlapinkite žaizdų, laikykite jas sausas, po to galima maudyti po tekančiu vandeniu ir daugiau klijuoti žaizdų nereikia.
- Operacijos metu naudojami tirpūs siūlai. Jų pašalinti nereikia. Ant operacinių pjūvių gali būti maži pleistriukai „steri-strip“ - jie nukris savaime per 5-7 d.
- Vengti baseinų/ežerų/vonių bent 2 savaites.
- Po operacijos patariama vengti sunkaus fizinio darbo, aktyvaus sporto, lytinių santykių, nesimaudyti karštoje vonioje ar baseine, vandens telkiniuose 1 mėnesį laiko. Galima praustis po dušu.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Laukiant operacijos ar kito vizito pas vaikų chirurga/urologą atsirado skausmas kapšelio srityje, patinimas stipriai padidėjo.
- Po operacijos vaikas karščiuoja (virš 38°C), atsirado ryškus paraudimas aplink žaizdą ar matomos pūlingos išskyros iš žaizdos.
- Yra skausmas, kurio nepavyksta numalšinti medikamentais.
- Po operacijos vėl atsirado kapšelio padidėjimas.
Galimos komplikacijos
Hidrocelektomijos komplikacijos yra retos, jų dažnis yra < 3%. Dažniausios iš jų:
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
- Hidrocelės atsinaujinimas.
- Žaizdos infekcija.
- Kapšelio padidėjimas dėl čia susikaupusio kraujo po operacijos.
- Itin retais atvejais išlieka lėtinis kirkšnies srities skausmas ar yra pažeidžiamos anatominės struktūros atsakingos už sėklidės funkcijas.
Minimaliai invazyvus gydymas - punkcija ir aspiracija
Jo metu specialia adata punktuojama hidrocelė ir pašalinamas skystis. Šis metodas taikomas retai, nes hidrocelė taikant tokį gydymo būdą dažnai atsinaujina.
Prognozė
Daugeliu atvejų, hidrocelė naujagimiams išnyksta savaime per pirmuosius gyvenimo metus. Jei reikalingas chirurginis gydymas, prognozė dažniausiai yra gera. Operuojant hidrocelė atsinaujina retai, tačiau taip atsitikti gali.
Svarbu atskirti nuo kitų ligų
Svarbu atskirti hidrocelę nuo kitų sutrikimų, galinčių pakenkti gyvybei - kirkšninės išvaržos, infekcijų, auglių.
Kitos naujagimių būklės
Informacija apie kitas naujagimių būkles, tokias kaip naujagimių gelta, asfiksija, anemija ir apnėja, taip pat pateikiama, siekiant suteikti platesnį kontekstą apie naujagimių sveikatą.
Naujagimių gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Tuomet šeimos gydytojas nusiųs naujagimį specialiam ištyrimui į ligoninę.
Atlikus tyrimus, gydytojas Jus informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau (iki 1,5 mėn. amţiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Asfiksija ir hipoksija
Tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.
Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma.
Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą.
Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val).
Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.
Anemija
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus.
Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės požymiai: sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. kurios metu naujagimiui per 3-4 val. ○ atidėtas virkštelės perspaudimas t.y. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
Apnėja
Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas.
Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu.
tags: #kudikiui #vandeni #operacijos